Strazdanos – natūrali ir sveikatai nepavojinga kai kurių žmonių reakcija į UV spindulius. Saulės nubučiuota oda suteikia žavesio ir unikalumo, tačiau prireikus dėmeles galima šviesinti rūgštiniu šveitimu ar lazerio procedūromis.

 

Konsultuoja specialistė „Clinicus Klaipėda“ gydytoja dermatologė Agnė Bagdonė

 

Atsakas į saulę Close,Up,Face,Of,Beautiful,Young,Woman,Covering,Her,Face

 

Tai mažos plokščios, rusvos ar šviesiai rudos dėmelės, atsirandančios saulės paveiktose kūno vietose, dažniausiai vasarą. „Medicinoje strazdanos vadinamos graikų kalbos terminu „efelidai“, o liaudyje – saulės dėmelėmis. Jos būna vieno ar kelių milimetrų skersmens dydžio ir gausiai padengia odą, – teigia „Clinicus Klaipėda“ gydytoja dermatologė Agnė Bagdonė. – Strazdanų atsiradimas įprastai siejamas su dviem pagrindinėmis priežastimis: paveldimumu ir saulės poveikiu, kai odoje kaupiasi melaninas. Šis pigmentas suteikia odai atspalvį.“

 

Žmogaus odos ląstelės gamina melaniną, kad apsisaugotų nuo saulės žalos. „Dėl šios priežasties rudens ar žiemos mėnesiais, kai saulės aktyvumas sumažėja, strazdanos išnyksta ar tampa mažiau pastebimos. Paskui jų vėl atsiranda, kai senas odos ląsteles pakeičia naujos. Tai priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių: saulės poveikio, odos fototipo ir genetikos“, – atskleidžia specialistė.

 

Ji priduria, kad dėmelių radimąsi taip pat lemia hormonų pokyčiai organizme: nėštumas, medžiagų apykaitos sutrikimai, vidaus organų ligos ir stresas.

 

Būdingos ne visiems

 

„Strazdanos dažniausiai atsiranda veido zonoje, taip pat ant kaklo, rankų, plaštakų, krūtinės, pečių. Kur daugiausia patenka saulės spindulių, ten gaminasi daugiau odą saugančio pigmento melanino“, – sako gydytoja dermatologė.

 

Strazdanos būdingos ne visiems žmonėms. Vieni turi jų nuo vaikystės, o kitiems niekada nesusidaro. „Pagrindinė šių skirtumų priežastis – paveldimumas, – tvirtina A. Bagdonė. – Melaninas gali būti kelių tipų, t. y. organizmas gamina feomelaniną ar eumelaniną. Pirmasis neapsaugo odos nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio ir įprastai aptinkamas šviesiaplaukiams, šviesios odos žmonėms. Tamsesnio gymio, tamsių plaukų ir akių žmonės retai turi strazdanų, nes odoje gaminamas eumelaninas.“

 

Krokuvos universiteto mokslininkai, tyrę per šimtą DNR variantų iš 46 genų, anksčiau susijusių su odos pigmentacija, nustatė, kad moterys beveik du kartus dažniau linkusios turėti strazdanų nei vyrai.

 

Reikia skirti nuo pigmentacijos

 

Strazdanos ir senatvinės pigmentinės dėmės nėra tas pats. „Kartais veikiant ultravioletiniams spinduliams gali atsirasti tamsių dėmių, kurias galima supainioti su strazdanomis, tačiau tai yra saulės poveikio sukeltas lentigo, – pasakoja specialistė. – Ultravioletiniai spinduliai, prasiskverbdami giliai į odą, sukelia melanogenezę. Tuomet melaninas iškeliamas į paviršių ir odoje atsiranda lokalizuotų pigmentinių dėmių. Jos būna gerokai didesnės nei strazdanos, įvairių formų ir dydžių.“

 

Pigmentinės dėmės būdingesnės vyresnio amžiaus žmonėms, bet pasireiškia ir nuo 40-ies. Jos būna nuo geltonos iki raudonos, rudos spalvos. Atsiranda pakartotinio saulės poveikio zonose, pavyzdžiui, ant veido, dilbių, pečių, nugaros, blauzdų. Jų išvaizda nesikeičia, nesvarbu, koks sezonas.

 

A. Bagdonė atkreipia dėmesį, kad tamsias dėmeles odoje gali sukelti kiti vidiniai ar išoriniai veiksniai, tokie kaip hormonų pusiausvyros pokyčiai, genetiniai rodikliai.

 

Ar balinti odą?

 

Strazdanos nekenksmingos, tad jų nereikia gydyti. Tačiau, kaip ir daugelio odos pažeidimų atvejų, geriausia kiek įmanoma vengti saulės ir kasdien naudoti priemones su SPF apsauga. Tai ypač aktualu, jei strazdanos susidaro labai greitai, tačiau žmogus nori sumažinti jų kiekį.

 

„Strazdanų pasireiškimas – genetiškai nulemtas procesas, todėl neįmanoma atsikratyti jas provokuojančio geno. Galima tik pasirūpinti, kad kurį laiką strazdanos būtų mažiau matomos, šviesesnės“, – dermatologė rekomenduoja naudoti apsaugines priemones nuo ankstyvo pavasario ir vengti ultravioletinių spindulių vasarą.

 

Populiariausias būdas balinti strazdanas – rūgštinis arba cheminis šveitimas. Naudojant specialius produktus, kurių sudėtyje yra alfa hidroksi, glikolio ar kitų rūgščių, pašalinamas paviršinis odos ląstelių sluoksnis ir skatinamas naujų ląstelių augimas. „Lazerinės procedūros paveikia gilesnius odos sluoksnius, todėl poveikis žymesnis“, – teigia A. Bagdonė.

 

Nusprendus pašviesinti strazdanas, geriausia kreiptis į dermatologą, kuris patars, koks būdas tinka konkrečiu atveju.

 

Kaip užkirsti kelią naujoms?

 
  •  Visada prieš išeinant į lauką padengti atvirą odą plataus spektro vandeniui atspariu kremu nuo saulės, kurio apsauga didesnė nei SPF 30.
  •  Naudoti kremą nuo saulės kiekvieną dieną, net debesuotumu oru.
  •  Pakartotinai teptis priemone su SPF kas 2 val. arba suprakaitavus, išsimaudžius.
  •  Saulėtą dieną dėvėti plačiakraštę skrybėlę ir saulės akinius su apsauga nuo UV spindulių. Net vasarą rengtis lengvais, orui laidžiais rūbais – ilgomis kelnėmis, marškiniais ilgomis rankovėmis.
  •  Stengtis nebūti lauke per saulės aktyvumo piką: nuo 10 iki 16 val.
  •  Vengti visų įdegio formų, ypač soliariumų.
 

Melanomos rizika

 

Dauguma žmonių turi bent kelis apgamus. Jie atsiranda ankstyvoje vaikystėje ir per pirmus dvidešimt gyvenimo metų. Išvaizda skiriasi nuo strazdanų. „Atsiradus bet kokiai naujai pigmentacijai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris atliks tyrimus ir nustatys, ar pokyčių priežastis – strazdanos, pigmentinės dėmės, ar priešvėžiniai odos pakitimai. Tuomet bus priimtas tolesnio gydymo ar periodinės stebėsenos planas“, – A. Bagdonė pataria nelaukti ir laiku rūpintis sveikata.

 

Apie 30 % melanomų susidaro iš jau esančių apgamų, tačiau likusi dalis išsivysto sveikoje odoje. Štai kodėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius. Būtina kreiptis į dermatologą, jeigu apgamas (dėmelė) yra asimetriškas (netaisyklingos formos), nelygiu kraštu, nevienodos spalvos, plotas – didesnis nei pieštuko trintuko, staiga ėmė keistis dydis, forma ar spalva. Konsultacija reikalinga, jei odos darinys skiriasi nuo visų kitų, esančių ant kūno, šlapiuoja, kraujuoja ir negyja, niežti arba yra skausmingas, pleiskanoja, spalva plečiasi į sveikos odos sritis, iškilo kaip gumbelis.

 
Strazdanos gali būti ir baltos. Blyškios dėmės, vadinamos idiopatic guttate hypomelanosis, atsiranda dėl ilgalaikio saulės poveikio, senatvinių procesų ir pigmento melanino stokos. Labiau pastebimos šviesaus gymio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Vienas mokslinis tyrimas patvirtino, kad hipopigmentacija ar depigmentacija pasireiškia apie 50 % žmonių iki 40-ies ir daugiau kaip 90 % – sulaukus 80–90 metų. Dažniausiai atsiranda ant kojų, rankų, krūtinės, viršutinės nugaros dalies, veido.
 

Autorius Jurgita Ramanauskienė