Spintelėje mėnesių mėnesiais stovinti dribsnių dėžutė, šaldytuve užsigulėjęs sūris ar dešra kelia klausimą – ar dar saugu juos valgyti? Produktų galiojimo terminas – aktuali tema visiems. Taigi ką reikėtų apie tai žinoti?

   

Planuoti ir tikrintiWomans,Hand,Holding,Milk,Bottle,In,Supermarket.,Man,Shopping,Milk

 

Vieni geba tiksliai apskaičiuoti, kiek maisto parduotuvėje nusipirkti, kad spėtų suvalgyti ir nieko netektų išmesti. Kitiems per sunku numatyti, kiek suvartos maisto per savaitę ar dvi, tad prisiperka per daug. Taigi svarbiausias patarimas einant į parduotuvę – kuo tiksliau susiplanuoti apsipirkimą ir įsigyti tik tai, ko reikia. Be to, nereikėtų viliotis skelbiamomis akcijomis ir pirkti nebūtinų produktų, nes didelė tikimybė, kad jų nesuvalgysite. Prieš eidami į parduotuvę visada namuose padarykite produktų reviziją– patikrinkite spinteles, šaldytuvą ir kitas vietas.

 

Iššifruoti ženklinimus

 

Maisto produktų galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į jų sudėtį, gamybos būdą ir atliekant šviežumo įvertinimo tyrimus. Jų metu analizuojama maisto išvaizda, kvapas, konsistencija, skonis. Pagal šių savybių pokyčius nusprendžiama, ar tinkamas vartoti.

 

Įdomu tai, kad kartais net paskaitę produkto etiketę klaidingai suprantame informaciją. Taigi reikėtų išsiaiškinti, ką reiškia ženklinimai, pavyzdžiui, „Geriausias iki…“. Šis ženklinimas rodo, kad produktas negreitai genda. Todėl net pasibaigus nurodytam terminui saugu vartoti, tačiau tam tikros kokybinės savybės (spalva, forma ir kt.) gali pakisti, bet neturi įtakos produkto saugai. Prieš vartodamas produktą su tokiu ženklinimu, vartotojas turėtų įvertinti, ar pakuotė nepažeista, ar išvaizda, kvapas nepakitę. Jeigu nenustatoma defektų, susijusių su maisto sauga, nėra didelių kokybės nuokrypių, tokį produktą su ženklinimu „Geriausias iki…“ galima vartoti.

 

Jeigu ant produkto pakuotės nurodoma „Tinka vartoti iki…“, tai greitai gendantis maistas. Šis terminas griežtai apibrėžia, kad produktai vartotini tik iki nurodyto termino, o jam pasibaigus vartoti gali būti pavojinga sveikatai.

 

Sausi produktai

 

Sunkiausia susigaudyti, kaip elgtis su produktais, kurie turi ilgą galiojimo laiką. Tai miltai, makaronai, sausainiai, džiūvėsėliai… Net jei pasižiūrėję ant pakuotės matome, kad jų galiojimo laikas baigėsi, paragavę galime nejausti nieko įtartino. Bet ar tokie produktai, net jei skonis ir kvapas nepakitę, gali pakenkti sveikatai? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai teigia, kad nusprendus vartoti sausus produktus, kurių baigėsi galiojimo laikas, svarbu įvertinti, ar buvo laikomi taip, kaip nurodyta gamintojo, ar pakuotė nepažeista. Taip pat būtina įsitikinti, ar nesupeliję, neužkrėsti kenkėjų, nepakitęs kvapas, skonis, spalva. Specialistai pabrėžia, kad produktų, pažymėtų „Tinka vartoti iki…“ nerekomenduojama vartoti po nurodyto termino pabaigos, nes nėra jokių garantijų, kad bus saugūs. Visus tinkamumo vartoti terminus nustato gamintojas atitinkamais laboratoriniais tyrimais. Atliekant šiuos tyrimus, nustatytą optimalų, produkto saugą ir kokybę užtikrinantį tinkamumo vartoti terminą jis privalo nurodyti ženklinimo etiketėje.

 

Kas genda greičiausiai?

 

Specialistai pažymi, kad greičiausiai genda termiškai neapdorotas, nekonservuotas maistas, gyvūniniai produktai. Visgi tai nereiškia, kad visi augaliniai produktai gali išsilaikyti ilgai. Produktas produktui nelygu, pavyzdžiui, nuskintos avietės pradeda pelyti praėjus parai. Tiesa, tiek aviečių, tiek kito maisto galiojimo laikas pratęsiamas apdorojant termiškai arba konservuojant cukrumi, druska, užšaldžius. Taip sunaikinami gedimą ir apsinuodijimą sukeliantys mikroorganizmai. Žinoma, sumažėja ir konservuotų produktų biologinė vertė.

 

Ne visada lengva suprasti, kiek laiko galima vartoti produktus, kurie pažymėti „Geriausias iki…“. Taip dažnai ženklinami padažai, pagardai, aliejai, džiovinti vaisiai, gaivieji gėrimai, sultys. Specialistai teigia, kad taip pažymėti produktai gali būti vartojami apie 2 mėnesius po „Geriausias iki…“ termino pabaigos. Arbatai ar kavai šis terminas gali būti pratęstas dar ilgiau – iki metų. Cukraus ir druskos galiojimo terminas – neribojamas.

 

Kaip ilgiau išlaikyti?

 
  •  Jei iš giminaičio ar kaimynės gavote daug uogų, mėsos, daržovių ir matote, kad tokio kiekio greitu laiku nesuvalgysite, dalį užšaldykite.
  •  Nors medų rekomenduojama suvartoti per metus, tinkamai laikomas nepraras savybių net kelerius metus. Laikyti sandariai uždarytoje taroje, kuri nepraleidžia drėgmės. Patalpos temperatūra turėtų siekti apie 10 ºC.
  •  Prieskonius (cinamoną, pipirus, kardamoną, ciberžolę ir kitus) būtina laikyti sausai, hermetiškai uždarytose gamintojo pakuotėse, gerai vėdinamose patalpose. Tinka vartoti apie 2 metus. Tačiau nesivadovaukite šia rekomendacija aklai – įsigiję prieskonių būtinai pažiūrėkite ant pakuotės, koks gamintojo nurodytas tinkamumo vartoti terminas. Ir nepamirškite, kad prieskoniai nelaikomi atvirai, nes greitai praras aromatą, skonio savybes. Kuo labiau susmulkinti, tuo greičiau kinta jusliniai rodikliai ir sensta. Jei prieskoniai sušoko į gabaliukus, vadinasi, jau prarado geriausias savybes.
  •  Į „TetraPak“ pakuotes supilstytas sultis laikyti ne aukštesnėje kaip 25 ºC temperatūroje. Atidarius sulčių pakelį laikyti šaldytuve ir suvartoti per kelias dienas. O jeigu sultis iš „TetraPak“ pakuočių sugalvojate perpilti į kitą tarą, pavyzdžiui, stiklinį ąsotį, įsitikinkite, ar idealiai švarus, nes nešvarumai paskatins greitesnį sulčių rūgimą. Be to, gali užteršti sultis nepageidaujamais mikroorganizmais. Natūraliai spaustas sultis rekomenduojama išgerti tuojau pat, ilgiausiai – per dieną.
 

5 naudingi patarimai

 
  •  Jei norite, kad maistas nepasentų ir netektų išmesti, virtuvėje prireiks apsukrumo. Prieš galvodami, ką pasigaminti, pirmiausia atsidarykite šaldytuvą ir pasižiūrėkite, kokius produktus pirkote seniausiai, patikrinkite jų galiojimo laiką ir sugalvokite patiekalų iš tų, kurie galioja trumpiausiai.
  •  Nepasikliaukite nurodytu galiojimo terminu, jeigu pakuotė pažeista: pradurta skardinė, įplyšęs maišelis… Net menkas pažeidimas leidžia mikroorganizmams patekti į maistą. Tiesa, drėgni produktai sugenda kur kas greičiau negu sausi.
  •  Jei produktą užšaldėte, pakinta ir galiojimo terminas – pailgėja. Taigi, jeigu pastebite, kad produktas tuoj baigs galioti, kad nereikėtų išmesti – užšaldykite. Tiesa, vartoti tiks tik kartą užšaldytas maistas. Antrą sykį nešaldykite, nes pasikeis kokybė. Atitirpinus pradeda daugintis mikroorganizmai, kurie nepranyks užšaldžius iš naujo.
  •  Labiausiai rizikuojama vartojant be papildomo terminio apdorojimo arba silpnai termiškai apdorotą maistą – keptą pusžalę mėsą su krauju, mėsos karpačą ar žalią žuvį. Užsisakę kavinėje tokį patiekalą būkite ypač atidūs ir, jeigu įtarimų kelia kvapas, jokiu būdu nevalgykite. Šiais patiekalais dažnai apsinuodijama egzotiškuose kraštuose ar tose vietose, kur maistu prekiaujama nehigieniškomis sąlygomis.
  •  Dažnai kyla klausimas – ką daryti su ilgai kambario temperatūroje laikytu vakarykščiu maistu? Specialistai pataria jį 10 min. kaitinti maždaug 70 ºC temperatūroje – tokios užtenka, kad žūtų pavojingos bakterijos. Žinoma, jeigu įtarimų kelia maisto kvapas, jo geriau nevalgyti. Pirktinius kulinarijos gaminius laikyti ne ilgiau kaip dvi paras.
 

Verta žinoti!

 

Neprisipirkti pernelyg daug maisto ragina Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, skelbdama, jog beveik trečdalis pagamintų produktų pasaulyje išmetama. Maistas virsta atliekomis tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Maisto atliekos kasmet sudaro daugiau nei 1,5 mlrd. tonų. Žinoma, toks švaistymas turi neigiamų socialinių, ekonominių, ekologinių ir etinių padarinių.