Katarakta – liga, kurios nereikia bijoti

Akys – mūsų langas į pasaulį, todėl natūralu, kad regos sutrikimai ir akių ligos sukelia daug nerimo. Visgi išgirdus kataraktos diagnozę, kaip sako gydytojas oftalmologas ir akių refrakcinės chirurgijos pradininkas Lietuvoje Algimantas Gutauskas, bijoti tikrai nereikia.

Algimantas Gutauskas

Kas yra katarakta?

Dažniausiai tai vyresnių žmonių liga, nors ji jaunėja, kaip ir dauguma kitų. Sergant katarakta akies lęšiukas laipsniškai drumstėja. Normaliai jis skaidrus, o jo funkcija – sufokusuoti šviesos spindulius į akies dugną. Paprastai žmogus sužino sergantis katarakta, kai dėl pablogėjusios regos kreipiasi į optiką, kad pritaikytų akinius. Išgirdus šią diagnozę nereikia išsigąsti, kaip tik galima apsidžiaugti, nes tai 100 % atvejų išgydoma liga. Neretai pacientui netgi pagerinamas buvęs regėjimas, jeigu turėjo regos ydą, pvz., trumparegystę, toliaregystę, astigmatizmą. Šalinant lęšiuko drumstis ir įstatant dirbtinį lęšiuką (implantą), kartu kompensuojama turėta regėjimo yda.

Kodėl ši liga atsiranda?

Katarakta gali būti įvairios kilmės. Egzistuoja įgimtos kataraktos, dažniausiai susijusios su paveldimumu. Yra metabolinės kataraktos, nulemtos cukrinio diabeto ar kitų endokrininių ligų. Gali būti trauminė – smūgis kumščiu, teniso kamuoliuku, šakute… Atrodo, akis paraudo, paskaudėjo, paperštėjo ir viskas tuo baigėsi. Būna, kad tik po 10 metų išryškėja tikrosios pasekmės, tarp jų ir katarakta. Lęšiuką sudaro smūgiams itin jautrus skaidrus polimeras. Yra žinoma, kad lęšiuko drumstėjimą sukelia ir ultravioletinių bei infraraudonųjų spindulių poveikis. Kataraktos riziką didina ir rūkymas. Galiausiai ji susijusi su natūraliu senėjimu. Jei gyventume po 120 metų, veikiausiai visi susirgtume katarakta. Gamta nenumatė tokio ilgo akių lęšiukų baltymų skaidrumo…

Kokie pirmieji simptomai išduoda kataraktą?

Pagrindinis simptomas – regos suprastėjimas. Pastebima, kad pirmiausia jis pasireiškia lauke, kai saulė apšviečia veidą: tampa daug sunkiau matyti, atsiranda blizgesys, vaizdas tarsi įgauna atspindžius. Panašiai, kaip žiūrėtume pro nešvarų stiklą šviečiant saulei – esami defektai / nešvarumai geriau matyti nei šešėlyje. Taip ir su akimis. Ligai pasunkėjus galima matyti, kad akies vyzdys yra ne juodas, o baltas, bet civilizuotuose kraštuose tai nebūdinga, nes niekas nelaukia, kol katarakta prives iki aklumo.

Kaip progresuoja katarakta, kada dėl jos reikia kreiptis į gydytoją?

Kataraktos progresavimas gali būti įvairus – ir labai lėtas, ir labai greitas. Jeigu žmogus pajuto, kad ši liga trukdo normaliai gyventi, tuomet metas kreiptis pagalbos. Vienas gerai jaučiasi regos tikrinimo lentelėje matydamas vos trečią nuo viršaus eilutę, kitam jau kyla didelis diskomfortas matant aštuntą (normali rega, kai matoma dešimta eilutė). Žvelgiant iš medicininės pusės, kuo anksčiau gydoma katarakta, tuo geriau. Tai leidžia operaciją atlikti paprasčiau, sėkmingiau, mažėja komplikacijų rizika. Laimė, kataraktos gydymas smarkiai pažengęs, net po sunkiausių jos atvejų atkuriama rega. Visgi kuo liga labiau užleista, tuo sudėtingesnė tiek operacija, tiek pooperacinis laikotarpis, o rezultatas gali būti ne šimtaprocentinis.

Ar operacija – vienintelis gydymo būdas?

Yra akių lašų, kurie lėtina kataraktos progresavimą, bet nėra prasmės jų naudoti, nes galutinis žingsnis vis tiek bus operacija. Tokie akių lašai skiriami, kai pacientas kreipiasi pas oftalmologą dėl jau suprastėjusios regos, o tai reiškia, kad jau patiria diskomfortą, kurio jokie vaistai nepanaikins. Kam švaistyti brangius gyvenimo metus gyvenant su prasta rega, kai galima nieko nelaukiant atkurti puikų matymą? Be to, kuo anksčiau atliekama operacija, tuo ji paprastesnė ir rezultatai geresni. Įdomu tai, kad jau kurį laiką lęšiuko keitimo operacija taikoma net tiems, kurie dar neserga katarakta, bet yra vyresni nei 40 m. ir nori pasigerinti regėjimą dėl turimos regėjimo ydos – toliaregystės, trumparegystės, astigmatizmo. Pakeičiant dar skaidrų lęšiuką užbėgama ligai už akių.

Kaip atliekama operacija? Ko gali tikėtis pacientas?

Pacientui tai operacija, nereikalaujanti jokio ypatingo pasiruošimo. Į kliniką atvyksta įprastai pradėjęs dieną, suvartojęs savo vaistus (taip pat ir naudojamus akių lašus!) – nieko keisti nereikia. Prieš operaciją ant savo rūbų aprengiamas vienkartiniu chalatu, antbačiais, kepuraite, duodama nestipri raminamųjų vaistų dozė, o į akis įlašinama jas nujautrinančių lašų. Visą operaciją, kuri trunka apie 20 min., lieka sąmoningas. Po jos iš karto gali keliauti namo.

Tai mikrochirurginė operacija, kurios metu ragenos šone padaromas mažas pjūvis, per kurį išsiurbiamos lęšiuko drumzlės ir implantuojamas dirbtinis lęšiukas. Jis įsitvirtina visais atvejais, atmetimo reakcijų nebūna, nes akių lęšiukai nesusiję su organizmo kraujotaka.

Kitą dieną po operacijos pacientas turi atvykti apžiūrai, vėliau konsultuojama po savaitės. Įprastai po savaitės daroma ir antros akies operacija – dėl saugumo abi iš karto neoperuojamos.

Kaip elgtis po operacijos?

Jau kitą dieną po operacijos žmogus turi gana gerą regėjimą, bet galutinis rezultatas dažniausiai pasiekiamas po kelių dienų. Kol akis gyja, būtina lašinti paskirtus lašus. Taip pat pirmomis savaitėmis vengti dūmų, dulkių, sunkaus fizinio krūvio, didesnių nei 10 kg svorių kilnojimo, darbų pasilenkus, pvz., daržo ravėjimo.

Dažnam kyla dilema, ką rinktis – ligonių kasų kompensuojamą lęšiuką ar primokėti už brangesnį?

Ligonių kasos akių lęšiukui skiria vos 40 Eur. Už tiek įmanoma įsigyti tik mažiausios kokybės gaminį. Todėl vienareikšmiškai rekomenduojama rinktis brangesnį variantą, jeigu tik leidžia galimybės. „Premium“ klasės dirbtinis akių lęšiukas kainuoja apie 1200 Eur. Tai vienkartinė investicija visam gyvenimui. Nors pasirinkus ligonių kasų kompensuojamą lęšiuką katarakta bus išgydyta, tačiau išlieka didesnė antrinės kataraktos rizika, neatkuriamas toks ryškus regėjimas sutemose, kaip kad galima atkurti pasirinkus aukštos klasės lęšiuko implantą. Ką jau kalbėti apie tai, kad pigiausias lęšiukas nesuteikia galimybės matyti į tolį ir iš arti be akinių, nekoreguoja astigmatizmo. Aukštos klasės dirbtinis lęšiukas gali išspręsti visas šias problemas. Mums prieinami geriausi produktai pasaulyje, tad reikia tuo naudotis, jeigu tik turima tokia galimybė.

Užsiminėte, kad pasirinkus pigiausią dirbtinį akių lęšiuką kyla didesnė antrinės kataraktos rizika. Kam ir kodėl ji apskritai išsivysto?

Antrinė katarakta išsivysto retai. Dažniau jaunesniems pacientams ir tiems, kuriems implantuotas mažiausios kokybės dirbtinis lęšiukas, nors negalima teigti, kad „premium“ klasės lęšiukas apsaugo nuo antrinės kataraktos 100 %. Bet kuriuo atveju lęšiukas implantuojamas visam gyvenimui, o antrinė katarakta gydoma lazeriu – paties lęšiuko keisti nereikia.

Autorius Jūratė Survilė