Katarakta – diagnozė, kurios nereikia bijoti

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kataraktos diagnozę Lietuvoje kasmet išgirsta 15–20 tūkst. žmonių. Ši liga – viena dažniausių priežasčių, kodėl netenkama regėjimo, tačiau ji lengviausiai išgydoma. Ilgametę patirtį turintis gydytojas oftalmologas ir akių refrakcinės chirurgijos pradininkas Lietuvoje Algimantas Gutauskas pasakoja, ką reikia žinoti apie kataraktos gydymą ir prevenciją.

Algimantas Gutauskas

Kokios pagrindinės priežastys lemia kataraktą? Ar daug įtakos turi paveldimumas?

Paveldima katarakta sudaro tik nežymią dalį visų ligos atvejų. Jei katarakta sirgo tėvai ar kiti artimieji, tai nereiškia, kad būtinai susirgsite ir jūs, tačiau ši liga būdinga vyresniam amžiui. Jei kiekvienas žmogus gyventų iki 120 metų, tai neišvengiamai sirgtų katarakta. Akies lęšiuko baltymas – gana nestabilus, palyginti su kitais organizmo audiniais, todėl su amžiumi lęšiukas susidrumsčia, netenka skaidrumo ir trukdo gerai matyti. Tačiau galiu visus nuraminti, kad išgirsta kataraktos diagnozė – viena geriausių, kokia tik gali būti. Katarakta sėkmingai išgydoma, o gydymo rezultatas neretai geresnis, nei žmogaus regėjimas buvo iki tol – atliekant kataraktos operaciją ištaisomos kitos regėjimo ydos: trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas.

Kaip pasireiškia katarakta?

Žmogus pats pajunta kataraktos simptomus, mato, kad regėjimas suprastėjo. Būdinga tai, kad gydytojas oftalmologas negali parinkti akinių, kurie pagerintų regėjimą. Jei žmogus turi regėjimo ydą, tinkami akiniai jam suteikia galimybę matyti ryškiai, o esant kataraktai akiniai nepadeda, nes ši liga nėra šviesos kelio nukrypimas nuo optimalaus, tai akies lęšiuko drumstumas, trukdantis šviesai pasiekti akies dugną.

Taigi, pirmasis simptomas yra suprastėjęs regėjimas. Antrasis – išėjus į saulėtą aplinką vaizdas labai „užspindi“, geriau matome, kai esame šešėlyje. Negydoma katarakta juda aklumo link, ligai įsisenėjus žmogus gali atskirti tik tamsą ar šviesą, dar matyti sušvysčiojant prieš pat akis judinamą ranką. Net ir tokia katarakta išgydoma atliekant operaciją, kurios metu iš lęšiuko pašalinamos drumstys. Tačiau jokiu būdu nesiūlyčiau laukti tokios prastos situacijos – kuo ilgiau katarakta yra akyje, tuo sunkiau ją pašalinti, didėja chirurginių komplikacijų rizika, taip pat nuo kataraktos nukenčia aplinkiniai audiniai.

Kaip diagnozuojama katarakta?

Pablogėjus regėjimui reikia nelaukti ir kreiptis į specialistus. Paprastą akių patikrą galima atlikti šeimos gydytojo kabinete. Pas gydytoją oftalmologą regėjimas patikrinamas specialiu mikroskopu (plyšine lempa), kuriuo siauras šviesos pluoštas nukreipiamas į akį ir aiškiai matyti drumstas lęšiukas. Diagnozuoti kataraktą gali net medicinos studentas.

Ar kataraktos įmanoma išvengti arba pristabdyti jos eigą koreguojant gyvenseną?

Katarakta susijusi su gyvenimo būdu. Ilgamečiai statistiniai tyrimai rodo, kad kataraktą gali sukelti padidėjęs ilgalaikis radioaktyvus ir ultravioletinis spinduliavimas. Tai ne kelių dienų ir ne atostogų Turkijoje pasekmė. Yra žinoma, kad žemdirbiai, jūrininkai, žvejai, aukštakrosnių darbininkai dažniau suserga katarakta nei patalpose dirbantys biurokratai. Neigiamos įtakos turi ir kai kurios ligos, keičiančios organizmo metabolizmą, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, kuris siejamas su kataraktos atsiradimu.

Stengtis išvengti kataraktos nėra efektyvu. Tiesiog patartina laikytis bendrų higienos normų, sveikos gyvensenos patarimų, darbo saugos reikalavimų, nešioti akinius nuo saulės su ultravioletinių spindulių filtru.

Kartais sutinku pacientų, kurie bando išsigydyti kataraktą nechirurginiu būdu – įvairiais lašiukais, maisto papildais, ezoteriniais metodais. Mano patarimas – nevargti ir be reikalo neleisti pinigų. Kol regėjimas geras, nieko specialiai daryti nereikia, o jei katarakta pradeda trukdyti kasdienei, profesinei veiklai ar pramogoms, reikia atlikti operaciją ir vėl komfortiškai gyventi.

Papasakokite plačiau, kaip atliekama kataraktos operacija?

Šiuolaikinė kataraktos operacija – tikras medicinos perliukas (šypsosi). XIX a. antroje pusėje dėl šios operacijai reikėjo savaitę gulėti ligoninę, visiškai nejudant, nes nebuvo siūlų akių audiniams siūti. Kurį laiką pacientai turėjo vartoti vidurius laisvinančius vaistus, kad nesistangintų ir nepažeistų operuotos akies. Dabar kataraktos operacija kone prilygsta apsilankymui prekybos centre ar kirpykloje.

Operacija atliekama ambulatoriškai, trunka 15–20 min. Pacientas atvyksta pavalgęs, atsigėręs, suvartojęs kasdienius vaistus (įskaitant lašiukus į akis, jei gydoma kita regėjimo liga). Su savais drabužiais nuvedamas į operacinę, duodame išgerti nedidelę tabletę raminamųjų vaistų. Kateteris į veną nereikalingas, nes operacija atliekama tik su vietine nejautra. Nuskausminus siauru ultragarsiniu zondu akies šone padaromas nedidelis pjūvis, iš lęšiuko išsiurbiamos drumstys ir implantuojamas minkštas į ritinėlį susuktas dirbtinis lęšiukas. Pjūvis toks mažas, kad jo siūti net nereikia, pacientas gauna informaciją, kaip saugoti akį, lašinti lašiukus ir kviečiamas atvykti apžiūrai rytojaus dieną. Po savaitės operuojama kita akis.

Kokius svarbiausius dalykus reikia žinoti prieš operaciją?

Konsultuojantis prieš operaciją svarbiausia išsiaiškinti, kokį lęšiuką norėsime implantuoti. Kaip minėjau, kataraktos operacija gali kompensuoti regėjimo ydas – trumparegystę, toliaregystę ir astigmatizmą. Pagal turimas regėjimo ydas, gyvenimo būdą pasirenkamas lęšiukas.

Paprasčiausi monofokaliniai lęšiai atstato regėjimą į tokį, kuris būdingas 45–60 metų žmonėms – puikiai matoma į tolį ir vidutiniu nuotoliu, bet žiūrėti iš arti reikalingi kiti akiniai, nes artimas vaizdas nefokusuojamas. Tokie lęšiai kompensuojami Ligonių kasų, vienas kainuoja apie 40 Eur. Visų kitų lęšiukų kompensuojama tokia pati suma, bet jie kainuoja brangiau.

Turintiems astigmatizmą kataraktos operacijos metu galima implantuoti specialų torinį lęšį, kuris kompensuoja astigmatizmą ir nebereikia specialių akinių.

Multifokaliniai lęšiukai suteikia galimybę po operacijos plikomis akimis gerai matyti iš bet kokio atstumo, tik naktį susidaro šiokia tokia aureolė aplink ryškius šviesos šaltinius. Jei aktualus geras regėjimas naktį, ypač tolimųjų reisų vairuotojams, policininkams, kariškiams, rekomenduojami patobulinti multifokaliniai lęšiai – pailginto židinio nuotolio. Tiesa, juos implantavus bus reikalingi skaitymo akiniai.

Kaip matote, konsultuotis apie lęšiukus prieš operaciją itin svarbu, kad būtų parinkti akių ydas ir gyvenimo būdą atitinkantys lęšiukai.

Ar pasitaiko, kad operaciją tenka kartoti? Ką reikia žinoti apie pooperacinį laikotarpį?

Pooperacinė priežiūra paprasta: laikyti akis švariai, lašinti paskirtus lašiukus iki trijų savaičių, netrinti ir nekrapštyti, savaitę nekilnoti sunkumų, nesilankyti baseinuose ir pirtyse. Jau po kelių dienų akis puikiai funkcionuoja. Kataraktos operacijos kartoti nereikia, nebent įvyksta toks fenomenas kaip antrinė katarakta – ne lęšiuko audinio, bet lęšiuko kapsulės susidrumstimas. Taip nutinka 3–5 % pacientų. Sutvarkoma nesunkiai, net nereikia eiti į operacinę: specialiu lazeriu nuo kapsulės nuvalomos drumzlės ir matoma taip pat gerai, kaip po operacijos. Tiesa, kataraktos operacija negarantuoja, kad žmogui neatsiras kitų regėjimo ligų, pavyzdžiui, glaukomos ar centrinės tinklainės degeneracijos, todėl periodiškai būtina tikrintis akis. Kuo vėliau diagnozuojama, tuo sunkiau (kartais ir neįmanoma) išgydyti.

Kai kuriais atvejais akių lęšiuko keitimo operacijos atliekamos ir nesergant katarakta, žmonėms, kurie nori atsikratyti akinių ir gyventi laisvai. Tokios operacijos privalumas – ateityje nebebus kataraktos, nes pašalinamas natūralus lęšiukas.

Ar vyresniame amžiuje reikėtų dažniau tikrintis akis?

Nuo amžiaus tai nepriklauso. Kiekvienam kartą per metus rekomenduojama pasitikrinti regėjimą. Moderniose optikose profilaktiškai patikrinamas ir akių spaudimas. Šis tyrimas naudojamas glaukomai diagnozuoti. Skirtingai nuo kataraktos, kurią galime diagnozuoti sau patys, glaukoma yra klastinga ir ilgai nepastebima. Ji pakenkia regėjimo nervui, kurio vėliau atstatyti nėra galimybių. Taigi, labai svarbu ankstyva profilaktika.

Kiek efektyvi regėjimo mankšta ir kaip tinkamai ją atlikti?

Suaugusiems žmonėms regėjimo mankštos nereikšmingos, vaikams turi prasmės atskirais atvejais. Vaikystėje prieš regėjimo mankštas laimi fizinis krūvis ir buvimas atvirame ore. Yra žinoma, kad nuo įtempto žiūrėjimo į smulkius, arti esančius objektus (kompiuterio, planšetės ir telefono ekranus, knygas) daugėja trumparegystės atvejų. Moksliškai įrodyta, kad kasdien bent 2 val. lauke sumažina trumparegystės atsiradimo dažnį ir jos progresavimo greitį. Kai kuriose šalyse net kyla idėjų mokyklų sienas padaryti stiklines, kad vaikai nuolat galėtų atpalaiduoti akis žiūrėdami į tolį, nereikėtų net išeiti į lauką. Jei norime pailsinti ir sustiprinti akis, buvimas lauke – vienintelis moksliškai įrodytas metodas.

Autorius Laima Samulė