Klausiate, kas yra ekoterapija? Psichologijos ir sodininkystės ekspertai sako, kad tai gali paaiškinti vieną didžiausių pastarųjų metų namų ir gyvenimo būdo tendencijų. Kai 2020 m. šalys pradėjo užsidarinėti, daugelio žmonių kasdienybė susitraukė iki nuosavų namų ribų. Nenuostabu, kad išauga tokių paslaugų, kaip transliacijos internetu ir maisto užsakymas į namus, paklausa. Amerikos sodininkystės draugijos ataskaitoje skelbiama, kad iš karto išaugo dar ir sodo ir daržo prekių paklausa. Panašios tendencijos pastebėtos ir Lietuvoje.

 

ekoterapija

Naujas tyrimas

 

Sodininkystė kaip terapija jau seniai yra streso ir nerimo mažinimo būdas. Šis metodas pagrįstas vadinamąja biofilijos (meilės gamtai) hipoteze, kuri, kaip teigiama 2021 m. liepos mėnesį moksliniame žurnale „Frontiers in Psychology” paskelbtame straipsnyje, rodo, kad žmones iš esmės traukia gamta ir augalai. Tyrėjai nurodo COVID-19 pandemiją kaip svarų argumentą šiai teorijai pagrįsti: kai kurie teigia, kad mes labiau net bet kada anksčiau esame linkę atsigręžti į ekoterapiją arba į gamtą, kuri gali sustiprinti mūsų psichinę sveikatą.

 

Kas yra ekoterapija? 

 

Sodininkystė yra puikus sąmoningos veiklos pavyzdys. Kadangi reikia visą dėmesį sutelkti į vieną užduotį, protas mažiau linkęs blaškytis ir nerimauti. Tai gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, nes visi jūsų kūno pojūčiai yra įjungti, todėl protas neblaško dėmesio. Mokslininkai šį poveikį užfiksavo klinikiniais tyrimais. 2021 m. miestų planavimo žurnale „Cities” paskelbtame straipsnyje teigiama, kad sodininkystės ir visuomenės sveikatos tyrėjų komanda nustatė, jog sodininkystė ir augalų priežiūra mažina streso hormono kortizolio kiekį mūsų organizme. Tyrime taip pat pabrėžta, kad sodininkystė prisideda prie to, ką autoriai pavadino „reikšmingu savijautos pagerėjimu”, pavyzdžiui, sukelia jausmą, kad kažkas pasiekta, skatina socialinius ryšius (pavyzdžiui, suteikia priežastį užmegzti ryšį su pažįstamu, kuris užaugino tokias pat gėles, kokias jūs bandote auginti) ir suteikia tikslo jausmą.

 

Kaip galima užsiimti ekoterapija, neturint sodo?

 

Terapinis sodininkystės poveikis gerai žinomas nuo 1812 m., kai dr. Benjaminas Rushas pirmą kartą paskelbė tyrimą, kuriame įrodė, kad darbas sode padėjo psichikos ligomis sergantiems pacientams pasveikti. Tačiau daugelis šiuolaikinių žmonių gyvena miestuose ir neturi tiek vietos, kiek reikėtų daugeliui sodų. Net ir tie, kurie turi žemės, yra vis dažniau linkę statytis erdvesnius namus, todėl vejos plotas, kur būtų galima jį įrengti, lieka labai mažas. Laimei, naujausi tyrimai rodo, kad bet koks augalinės gamtos poveikis gerina psichinę sveikatą. 2018 m. žurnale „Clinical Medicine” paskelbtame straipsnyje rašoma, kad atliekant tyrimą, buvo stebimi dalyvių elektroencefalogramos įrašai, kai jie žiūrėjo į augalus, ir tyrėjai nustatė, kad streso, baimės, pykčio ir įtampos rodikliai gerokai sumažėjo. Kitame 2020 m. žurnale „Ecological Applications” paskelbtame tyrime buvo apklausti Tokijuje (Japonija) gyvenantys žmonės, kai mieste buvo taikomi apribojimai dėl karantino. Mokslininkai nustatė, kad tie, kurie pro langus matė žalumą, nurodė aukštesnį savivertės, pasitenkinimo gyvenimu ir laimės lygį bei mažesnį depresijos, nerimo ir vienatvės lygį.

 

Kambariniai augalai mus ne tik ramina. Teksaso švietimo įstaigos „Texas A&M AgriLife Extension” mokslininkai nustatė, kad augalai darbo vietoje pagerina atminties išlaikymą ir koncentraciją 20 %. Tie, kurie nenori ar neturi laiko rūpintis kambariniai augalais, gali tiesiog namų interjere naudoti daugiau žalios spalvos. Žurnale „Journal of Alternative and Complementary Medicine” paskelbtame tyrime, kad tiek tikri augalai, tiek jų plakatai padeda sumažinti ligoninės pacientų streso lygį. Į gamtą orientuotas namų dizainas turi terapinį poveikį miegui, nuotaikai ir izoliacijos jausmui. Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad biofilinės aplinkos veikiami žmonės taip pat geriau reagavo į stresą ir nerimą ir lengviau atsigavo po stresinių situacijų. Nauda sveikata buvo pastebėta net tada, kai dalyviai su biofiliniu dizainu susidūrė tik virtualiai. Tad puoškime savo aplinką augalų vaizdais, net jei jie bus matomi tik per darbinius susitikimus „Zoom” pokalbių su vaizdu programoje!