Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad kasmet nuo plaučių uždegimo miršta maždaug du milijonai vaikų iki penkerių metų, o iš viso suserga apie 155 milijonai gyventojų kiekvienais metais. Sergamumas plaučių uždegimu padidėja šaltesniais metų mėnesiais (rudenį ir žiemą), bet gali nutikti bet kuriuo metų laiku.

 

plauciaiPlaučių uždegimą paprastai sukelia mikroorganizmai: bakterijos, virusai, grybeliai. Normaliu atveju kūnas geba pašalinti patogeninius mikroorganizmus kartu su iškvepiamu oru ir sustabdyti infekciją, dar jai nepasiekus plaučių. Tačiau net tada, kai mikrobams pavyksta prasiskverbti į plaučius, organizmas pradeda kovoti, kad juos išvarytų. Baltieji kraujo kūneliai puola mikroorganizmus. Infekuotoje vietoje prasideda uždegimas – normali organizmo reakcija į infekciją.

 

Sveikam žmogui šie natūralūs organizmo gynybos metodai padeda išvengti plaučių uždegimą. Tačiau tam, kurio imuninė sistema yra nusilpusi, gali prasidėti plaučių uždegimas, galintis baigtis mirtimi.

 

Kvėpavimo vamzdelių (bronchiolių) galuose plaučiuose yra mažyčiai oro maišeliai, kur deguonis patenka į kraują – alveolės. Visa tai pažeidžia infekcija ir jie prisipildo skysčių ir pūlių. Tai sutrikdo normalios dujų apykaitos procesus plaučiuose ir neleidžia deguoniui patekti į kraujotaką, dėlto kraujyje padidėja anglies dioksido lygis, kurį sumažinti yra gana sudėtinga. Dėl visų šių pokyčių ligonį pradeda kamuoti dusulys.

 

Negydant plaučių uždegimo, deguonies lygis pasiekia kritinį lygį ir kyla grėsmė gyvybei. Jeigu kūno audiniai – ypač širdis ir plaučiai – negauna tiek deguonies, kiek reikia, atsiranda sumišimo jausmas, ištinka koma, sutrinka širdies veikla ir galiausiai mirtis.

 

Bakterinis plaučių uždegimas paprastai yra sunkesnis, nes turi stipresnių simptomų. Tačiau ir plaučių uždegimas, kurį sukelia virusas (pavyzdžiui, gripo) gali grasinti mirtimi, jeigu sukelia labai stiprų plaučių uždegimą arba prasideda antrinės bakterinės infekcija.

 

Nuo plaučių uždegimo nėra apsaugotas nė vienas, tačiau kai kuriems žmonėms ši liga yra pavojingesnė negu kitiems. Taip yra dėlto, kad kai kurių žmonių organizmas linkęs kovoti su virusais, sukeliančiais plaučių uždegimą arba pasiduoda gydymui antibiotikais bakterinės kilmės plaučių uždegimo atveju.

 

Blogiau į gydymą reaguoja tie, kurie serga lėtinėmis ligomis (lėtine, obstrukcine plaučių liga ar širdies ligomis), kurių imuninė sistema yra slopinama vaistais, sergant tam tikromis ligomis arba organai neatlaiko streso, kurį sukelia liga. Štai dėlto plaučių uždegimas yra viena iš pirmaujančių mirties priežasčių tarp vyresnio amžiaus žmonių ir sergančiųjų.

 

Imuninė sistema gali nusilpti dėl įvairių priežasčių, įskaitant amžių, gyvenimo būdą ir ligų istoriją. Į padidintos rizikos grupę patenka:

 
  • Kūdikiai ir vaikai;
  • Pagyvenę žmonės;
  • Žmonės, sergantys širdies, plaučių ir inkstų ligomis;
  • Asmenys, sergantys diabetu;
  • Asmenys, sergantys vėžiu (ypač po chemoterapijos procedūrų arba jeigu sergama leukemija ir limfoma);
  • Žmonės, kurie rūko ir nesaikingai vartoja alkoholį;
  • Žmonės, kurie vartoja vaistus, slopinančius imuninę sistemą (tą daryti reikia kai kurioms ligoms gydyti);
  • Asmenys, sergantys AIDS ir ŽIV.
 

Įdomus faktas: du kartus per metus lankantis pas dantų gydytoją galima sumažinti pavojingų, plaučių uždegimą sukeliančių bakterijų burnoje lygį.