Prieš egzaminą trokštame viską atsiminti, po skaudžių išgyvenimų – viską pamiršti. Kokias paslaptis saugo atmintis? Ir kam užmaršumas būtų didžiausia Dievo dovana?

 

??????????????

Smegenų skulptorius

 

Smegenys – sudėtingiausias ir aktyviausias žmogaus organas. Išoriškai jos nėra įspūdingos: minkštai virto kiaušinio konsistencijos, raukšlėtos, sveria maždaug 1 020–1 970 g. Jei smegenų išorinius vingius ir vagas ištiesintume, jų paviršiaus plotas padidėtų apie 30 kartų. Už jų išvaizdą gerokai įspūdingesnės galimybės. Nustatyta, kad net patys protingiausi žmonės išnaudoja ne daugiau kaip 20 % visų esamų galimybių. Visų smegenys skirtingos, nors iš pradžių būna panašios – trijų savaičių vaisiaus galvelėje susiformuoja nervinis vamzdelis, trečiąjį trimestrą atsiranda smegenų raukšlės. Besiformuojančioms smegenims įtaką daro genai, netgi patirtis, įgyta įsčiose, vėliau – visi patyrimai gimus, bręstant, jaučiant, mokantis. Ne veltui sakoma, kad smegenų skulptorius – žmogaus patirtis. Tobulinimas baigiasi tik mirtimi. Įrodyta, kad nelavinami protiniai gebėjimai ir atmintis silpsta. Pasak mokslininkų, išsilavinę žmonės rečiau serga Alzheimerio liga.

 

Didesnės smegenys, bet ne protas

 

Vyrų galvos smegenys sveria vidutiniškai 1 438 g, moterų – 1 263 g. Kadaise tai buvo vienas argumentų, kodėl dailioji lytis negali tapti lygiaverte vyrams – esą moterų smegenys mažesnės. Tačiau vertėtų žinoti, kad dramblių smegenys dar didesnės nei vyrų, jos sveria apie 4 917 g, o banginių – net apie 6 800 g. Nustatyta, kad prieš 5 tūkst. metų gyvenusių žmonių smegenys buvo maždaug 10 % didesnės nei šiuolaikinio pasaulio gyventojų. Tai nereiškia, kad jie buvo sumanesni. Pasak tyrėjų, smegenys galėjo susitraukti dėl fizinių pokyčių – žmonės pradėjo valgyti minkštesnį maistą, rado būdų, kaip jį geriau apdoroti, todėl natūraliai mažėjo žandikaulis ir kaukolė. Protinius gebėjimus lemia ne smegenų svoris ar dydis, bet jungtys tarp neuronų. Mokantis, skaitant, mąstant šių jungčių daugėja. Kuo jų daugiau, tuo žmogus protingesnis. Pasak tyrėjų, itin susiraukšlėjusios smegenys rodo ilgalaikę aktyvią smegenų veiklą.

 

Lobių skrynia galvoje

 

Žmonių galvos smegenys – lyg lobių skrynia. Joje sudėti visi prisiminimai ir patyrimai, nors kai kurių, atrodo, neprisimename. Įrodyta, kad užhipnotizuotas žmogus gali atsiminti net mažiausias smulkmenas. Kartais jos iškyla sapnuose ar netikėtose situacijose. Vis dėlto atmintis be užmiršimo būtų tikras prakeiksmas. Šiuo metu pasaulyje žinomi 4 žmonės, kurie kiekvieną detalę, pokalbį ir jausmą atsimena visą savo gyvenimą. Viena jų – 47 metų amerikietė Džilė Prais, kuri nuo 14 metų atsimena viską, net ir tai, ką norėtų pamiršti.

 

Kai pamiršti neįmanoma

 

Paklausta, ką veikė 1989 m. liepos 19 d., Dž. Prais iškart atsako, jog tądien buvo trečiadienis. Moteris prisimena, kad pas draugę žiūrėjo žinias, per kurias rodė reportažą apie lėktuvo katastrofą. Taip pat kruopščiai ji gali atsiminti ir ką užsisakė restorane kurią nors dieną ar kitus įvykius. Pasak Z. Froido, nemalonūs nutikimai nustumiami į pasąmonę dėl gynybinės psichikos reakcijos, t. y. kad žmogus neišprotėtų ir galėtų gyventi toliau. Kaip Dž. Prais geba gyventi, pavyzdžiui, po vyro mirties? Juk posakiai „laikas gydo žaizdas“ arba „gyvenimas tęsiasi“ jai turbūt neturi jokios vertės. Netekties skausmą su visomis detalėmis jos atmintis gali atkurti bet kurią akimirką. Anot Dž. Prais, minėtų posakių ji negali suprasti net teoriškai. Tik rašydama dienoraštį, moteris gali bent trumpam išsilaisvinti iš daugiau nei 30 metų trunkančių prisiminimų naštos ir nustoti save kaltinti dėl netinkamų praeities poelgių.

 

Atminties čempionatas

 

Kol vieni kenčia nuo pernelyg geros atminties, kiti stengiasi pasiekti atminties rekordų. Nepaprastas atminimo galimybes išlavinę entuziastai kasmet renkasi į Pasaulio atminties čempionatą. Jame dalyvauja ir lietuvis – iš Druskininkų kilęs Almantas Šarakojis. Jaunuolis įsitikinęs, kad žmogaus proto ir atminties galimybės neribotos, tačiau jas būtina lavinti. Pasak jo, visi gali naudotis specialiais informacijos įsiminimo metodais, vadinamais atminties sistemomis. Vienas paprasčiausių įsiminimo būdų – informaciją asociatyviai sieti su kuo nors kitu. Skaičius, anot A. Šarakojo, sudėtingiau įsiminti nei žodžius, tačiau tai jo nesulaiko nuo rekordų. Jaunuolis yra įsiminęs net 2 222 konstantos π (3,14159…) skaitmenis!

 

Tai gali kiekvienas

 

Per Pasaulio atminties čempionatą būna 10 rungčių. Kai kurios iš jų galėtų tapti smagiu atminties lavinimo žaidimu kiekvienam žmogui.

  • Pateikiami atsitiktine tvarka surašyti skaitmenys (pvz., 8, 5, 2, 3, …). Reikia įsiminti kuo ilgesnę skaitmenų seką per 5 min. Šios rungties pasaulio rekordą pasiekė du žmonės – vokietis ir kinas. Abu jie įsiminė po 500 skaitmenų. A. Šarakojo rekordas – 102. Tai atitinka apie 11 mobiliojo telefono numerių. Ar visi puikiai atsimenate bent savąjį?
  • Per 5 arba 15 min. įsiminti kuo daugiau žmonių vardų ir pavardžių įvairiomis užsienio kalbomis, pateiktų prie jų fotografijų. 15 min. pasaulio rekordas priklauso vokiečiui S. Reinhardui – įvardytas 181 žmogus. A. Šarakojo rekordas – 48. Įdomu tai, kad buvo pateikti ir du lietuviški vardai bei pavardės, kurių įsiminti nesugebėjo net pasaulio rekordininkai.
  • Įsiminti kuo daugiau atsitiktinių žodžių per 5 arba 15 min. (pvz., lietus, alibi, puodas, kioskas, …). 15 min. pasaulio rekordas – 300 žodžių, lietuvio – 50. Dažniausiai jie dalyviams pateikiami jų gimtąja kalba, tačiau A. Šarakojui teko įsiminti angliškus žodžius.
  • Atsitiktinai išdėstytą kortų malką įsiminti per kuo trumpesnį laiką. Pradedantiesiems užtektų ir, pvz., 10 kortų. Pasaulio rekordą pasiekė minėtas vokietis, kaip ir daugelį geriausių rezultatų kitose rungtyse. Kortų malką jis įsiminė per 21,19 sek. A. Šarakojis – per beveik 5 min.
  • Kas sekundę skaitomi atsitiktiniai skaitmenys, žodžiai ar datos (galima sugalvoti ir savo variantų, pvz., vardai, augalai ir pan.). Kiek jų sugebėsite atsiminti baigę klausyti? Skaitmenis būtina įsiminti paeiliui, o kitus žodžius – ne. Pasaulio rekordininkas vokietis J. Malau įsiminė net 364 skaitmenų seką!

 

Faktai ir įdomybės

 
  • Atminties galimybėmis žavisi dar vienas lietuvis – šiaulietis Mantas Sidabras. Vaikino aistra – Rubiko kubo dėliojimas. Po 15 sek. įdėmaus žiūrėjimo į kubelį, M. Sidabras neskubėdamas jį sudėlioja per 14–16 sek., jei labai skuba – per 9 sek. (tai jo asmeninis neoficialus rekordas). Jaunuolis Rubiko kubą gali sudėlioti viena ranka arba užsimerkęs – iš atminties.
  • Didžiausi atminties priešai yra baimė, stresas ir nuovargis. Pavyzdžiui, puikiai išmokta medžiaga dėl šių priežasčių per egzaminą gali visai dingti iš atminties.
  • Masačusetso (JAV) technologijos instituto mokslininkai paskelbė atradę geną, atsakingą už atminties saugojimą. Pasak tyrėjų, šis atradimas bėgant laikui leis „ištrinti“ žmogaus atmintį. Pavyzdžiui, psichologinių traumų patirtį ar tiesiog nemalonius prisiminus, neleidžiančius ramiai gyventi. Kol kas bandymai atlikti tik su pelėmis. Graužikai narve buvo nukrėsti nestipriu elektros šoku, kad ateityje ši vieta jiems keltų neigiamas asociacijas. Kai kurioms pelėms atminties saugojimo genas buvo nuslopintas, kitoms – ne. Šios po nutikimo lakstyti narve bijojo, skirtingai nei pirmosios.
  • Kai kurių gyvūnų atmintis geresnė nei žmonių. Juk dauguma neretai blaškosi, ieškodami vos prieš minutę nežinia kur padėtų raktų. Katėms šių problemų tikrai nekiltų. Jų trumpalaikė atmintis net 20 kartų ilgesnė nei žmonių, informaciją saugo apie 10 min., o žmonių – tik maždaug 30 sek. Vėliau arba perkelia ją į ilgalaikę atmintį, arba „ištrina“.
  • Maži Šiaurės Amerikoje gyvenantys paukšteliai prieš žiemą nedideliuose medžių plyšiuose išslapsto po maždaug 30 tūkst. kedrų riešutų. Atėjus šaltajam sezonui, jie puikiai atsimena kiekvieno jų vietą.
 

Ramutė Šulčienė