Su pilvo diegliais susiduria 20–25 % kūdikių. Kai kurie ekspertai mano, kad tikrieji skaičiai kur kas didesni, tiesiog kartais simptomai nežymūs ir lieka nepastebėti. Visgi, kai pilvelio diegliai kamuoja stipriai, kenčia ne tik mažylis, bet ir jo tėvai. Kodėl apskritai atsiranda ši problema, kokius negalavimus gali slėpti ir kaip palengvinti gyvenimą tiek kūdikiui, tiek visai šeimai?

 

Būdingi požymiaiUnrecognizable,Woman,Massaging,Tummy,Of,Her,Crying,Sick,Son,Trying

 

Pilvo diegliai dažniausiai prasideda apie 2 savaičių naujagimiui. Įprastai 4–6 gyvenimo savaitę padėtis būna blogiausia, o vėliau po truputį natūraliai gerėja ir įprastai savaime praeina sulaukus 3–6 mėn. Pilvo dieglius galima įtarti tuomet, kai sveikas kūdikis verkia, neramus be jokios aiškios priežasties daugiau nei 3 val. per dieną mažiausiai tris dienas per savaitę. Tokiais atvejais tėvai dažnai sako, kad nėra nieko, kas nuramintų mažylį.

 

Būdingi simptomai:

 
  • Kūdikis dažnai verkia be aiškios priežasties – nėra alkanas, jam nešalta, sauskelnės švarios.
  • Verkimo priepuoliai trunka ilgai, gali tęstis iki kelių valandų.
  • Būna neramus kasdien panašiu metu, dažniausiai pilvo diegliai vargina vakarais.
  • Verkiant mažylis gniaužia kumščius, riečia kojytes.
  • Atrodo, kad kūdikiui skauda.
  • Verkiant įgauna ryškiai raudoną spalvą.
  • Pilvelis gali atrodyti išsipūtęs, kietas.
 

Dažniausios priežastys

 

Aiškios priežasties, kas sukelia pilvuko dieglius, nėra žinoma. Pastebėta, kad tai susiję su paveldimumu: jeigu tėvai kūdikystėje kentėjo nuo šios problemos, tikėtina, kad ją turės ir jų atžala. Kitos teorijos įtraukia šias galimas priežastis:

 
  • Nebrandi virškinimo ir nervų sistema.
  • Žarnyne besikaupiančios dujos.
  • Tam tikrų hormonų disbalansas, dėl kurių kyla pilvelio skausmai.
  • Didesnis jautrumas šviesai, garsui (susiję ir su didesniu virškinimo sistemos jautrumu).
  • Per daug psichinės stimuliacijos.
  • Stiprios emocijos: baimė, nusivylimas, džiaugsmas ir kt.
  • Laktozės netoleravimas, alergija pienui.

 

Tai – ne refliuksas

 

Dažnai tėvai mano, kad kūdikių neramumas ir pilvo diegliai susiję su refliuksu. Iš tiesų tai visiškai skirtingi dalykai. Refliuksą turintys mažyliai linkę atpilti suvalgytą motinos pieną ar mišinuką ir tam nereikia jokių pastangų, nesukelia verkimo. Refliuksui nebūdingi pilvo dieglių simptomai. Normaliai refliuksas nekelia nei skausmo, nei diskomforto. Mažai daliai kūdikių jis sukelia stemplės sudirginimą ir pažeidimus – gastroezofaginio refliukso ligą (GERL), bet tai pasitaiko retai.

 

Ryšys su pilvo užkietėjimu

 

Vidurių užkietėjimas kūdikiams pasitaiko dažnai, net ir nekenčiantiems nuo pilvo dieglių. Pastariesiems, kaip rodo tyrimai, šis negalavimas pasitaiko dar dažniau. Apskritai linkę rečiau tuštintis nei nuo pilvo dieglių nekenčiantys mažyliai. Susiduriant su vidurių užkietėjimo kūdikis tuštinasi retai – du kartus per savaitę ar net dar rečiau. Jam tuštinantis gali skaudėti, išmatos būna kietos, didesnės nei turėtų būti. Esant vidurių užkietėjimui mažyliui pavalgius gali skaudėti, jis bus neramus, verks, nes maistas išjudina žarnyną, sykiu užsistovėjusį jo turinį, ir tai kelia skausmą. Taigi, vidurių užkietėjimo sukeltas verkimas, skirtingai nei pilvo dieglių, įprastai susijęs su valgymo režimu. Susidūrus su tokiais simptomais būtina kreiptis į gydytoją, mat ilgalaikis vidurių užkietėjimas pavojingas.

 

Gydymo galimybės

 

Kadangi nėra vienos aiškios pilvo dieglių priežasties, nėra ir vieno gydymo būdo. Kas padeda vienam kūdikiui, nebūtinai padės kitam. Keletas patarimų, kaip palengvinti mažylio būklę ir rečiau susidurti su verkimo priepuoliais:

 
  • Įsitikinti, kad kūdikis verkia ne dėl alkio, bet vengti permaitinimo.
  • Jeigu maitinate krūtimi, įsitikinti, ar jūsų valgomas maistas, vartojami vaistai, maisto papildai negali dirginti mažylio virškinimo sistemos, sukelti alerginių reakcijų.
  • Keisti mažylio kūno padėtį, švelniais sukamaisiais judesiais pamasažuoti nugarą, pilvą.
  • Naudoti čiulptuką.
  • Miegantį kūdikį suvystyti.
  • Dažnai laikyti nuoga oda prie savo odos – tai mažylius ypač ramina.
  • Išbandyti baltąjį triukšmą.
  • Kai nerimsta, dėti į sūpynes, vibruojančią kėdutę, pavežioti vežimėlyje ar automobiliu.
  • Išmaudyti šiltoje vonioje.
  • Išbandyti specialius dieglių lašus. Jie vaistinėse parduodami be recepto, mažina pilvo pūtimą, padeda skaidyti laktozę. Įprastai tokių lašų duodama kiekvieną sykį valgant kartu su motinos pienu ar mišinuku.
 

Galimos rizikos

 

Patys pilvo diegliai jokio realaus pavojaus mažyliui nekelia ir normaliai augant praeina savaime. Tačiau rizika kyla dėl to, kad pilvo dieglių sukelti dažni ir ilgi kūdikio verkimo priepuoliai labai išvargina tėvus, kelia daug streso. Tad didėja gimdytojų išsekimo rizika, jie dažnai jaučia kaltę, kad negali padėti vaikui. Įrodyta, kad pilvo dieglius patiriančių mažylių motinos dažniau susiduria su pogimdymine depresija. Taip pat dažniau anksti nutraukia žindymą. Pilvo diegliai išvargina ne tik kūdikį, bet ir tėvus, didėja sukrėsto vaiko sindromo rizika.

 

Dėl šių priežasčių pilvo dieglių kamuojamo kūdikio tėvams ne mažiau svarbu rūpintis savimi, skirti kuo daugiau laiko poilsiui, pasistengti daugiau pamiegoti, kai mažylis leidžia. Prireikus nebijoti kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos. Svarbiausia – įsidėmėti, kad tai tėra laikinas ir trumpas etapas, kuris tikrai praeis ir kažkada liks blankiu prisiminimu.

 

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

 

Kai kūdikį vargina pilvo diegliai, svarbu įsitikinti, kad jie nesusiję su sveikatos problema. Apie tai galima galvoti, jei:

 
  • Mažylis yra 6 mėn. amžiaus ar vyresnis ir jį vis dar vargina pilvo diegliai.
  • Kūdikis nenori valgyti, suvartoja mažiau maisto nei įprastai, krinta svoris.
  • Pasireiškia karščiavimas.
  • Kūdikis vemia ar viduriuoja.
  • Išmatose pastebima kraujo.
  • Atsiranda kvėpavimo sutrikimų.
 

Visais šiais atvejais būtina nieko nelaukiant apsilankyti pas gydytoją, nes kūdikio neramumą gali sukelti gretutinės sveikatos problemos.

 

Autorius Jūratė Survilė