Kas nesvajoja pristabdyti gyvenimo tempo ir kuo ilgiau išlikti jauni? Įdomu tai, kad vieni jaunatviški išlieka iki senatvės, o kiti pasensta anksčiau laiko. Tad kas lemia senėjimą? Mokslininkai daug dirba tirdami šį reiškinį ir pateikia stulbinančių išvadų.

 

Beauty,Concept,Skin,Aging.,Anti-aging,Procedures,,Rejuvenation,,Lifting,,Tightening,Of

Prasti genai dar ne nuosprendis

 

Pasak genetikų, ankstyvo senėjimo nereikėtų nurašyti genams, nes jie nėra patys svarbiausi. Svarbesnė gyvensena. Žinoma, jei žmogus paveldėjo puikų genetinį fondą, gali būti ramesnis – ilgiau išliks jaunatviškas ir mažesnė tikimybė, kad susirgs tam tikromis ligomis. Visgi, jei ir paveldėjo tam tikrą riziką, turi žinoti, kad genetinis rinkinys dar nėra nuosprendis. Tinkama gyvensena gali padaryti labai daug. Žinodami savo giminės genetinį žemėlapį tiesiog galėsite stiprinti savo silpnąsias vietas ir pailginti gyvenimą bei ilgiau išlikti jaunatviški.

 

Kodėl senstame?

 

Genetikai teigia, kad viena priežasčių, skatinančių ląstelių senėjimą, – telomerų trumpėjimas. Kiekvienos chromosomos gale yra telomerai, kurie saugo chromosomą bei DNR grandinę nuo suirimo ir yra tiesiogiai susiję su senėjimu. Telomerų ilgis palaipsniui trumpėja kiekvienąkart pasidalijus ląstelėms, kol galiausiai pasiekia kritiškai trumpą ilgį. Dėl šios priežasties DNR tampa pažeidžiama, o ląstelės nustoja dalytis, pradeda senti, sykiu sensta visas kūnas. Kuo ilgesni telomerai, tuo žmogus atrodo jauniau. Greitesnį telomerų trumpėjimą gali lemti įvairios priežastys: nuolat patiriama įtampa, stresas, netinkamo maisto, taip pat alkoholio vartojimas, nekokybiškas miegas, judėjimo stoka.

 

Stresas ir neigiamos mintys

 

Genetikai ir senėjimo temą analizuojantys mokslininkai vis daugiau kalba apie tai, kad dažnai patiriamas stresas, ilgalaikė įtampa, neigiamos mintys pasendina neįtikėtinai greitai. Neuromokslų, psichogenetikos ir genetikos srityse jau seniai atlikta daugybė tyrimų, įrodančių teigiamą psichohigienos poveikį sveikatai. Ilgaamžiškumo tyrimą atlikusi Nobelio premijos laureatė prof. Elizabeth Blackburn pateikė išvadą, kad pozityvus emocinis nusiteikimas ir tokie psichohigienos metodai kaip malda ar meditacija ne tik padeda sumažinti stresą, bet ir slopina telomerų trumpėjimą. Įdomų tyrimą atliko JAV mokslininkai, analizuodami Dalai Lamos vienuolių gyvenseną. Ištirta, kad meditacija gali pakeisti smegenų ląstelių struktūrą, tad pailginti savo gyvenimą galima daugiau medituojant ar praktikuojant kitas gilaus atsipalaidavimo technikas.

 

Greitasis maistas

 

Mokslininkai taip pat teigia, kad šiais laikais dėl spartaus gyvenimo tempo žmonės nespėja per dieną lėtai pavalgyti kokybiško maisto. Greitasis maistas vis dar kai kuriems yra vertybė. Tačiau jis ypač sendina. Pirmiausia toks maistas bevertis, organizmas turi dirbti dvigubu pajėgumu, kad jį suvirškintų. Antra – organizmas negauna jam reikalingų medžiagų. Todėl medikai ir genetikai teigia, kad šiais laikais, jei neturite galimybės kasdien maitintis visaverčiu, šviežiu ir kokybišku maistu, būtinai turite vartoti maisto papildų. Žinoma, vertingi ne sintetiniai, bet pagaminti iš natūralių medžiagų. Tam, kad suprastume, kokių vitaminų, mikroelementų mums trūksta, reikėtų atlikti kraujo tyrimą ir tiksliai išsiaiškinti, kokiais papildais dera papildyti kasdienę mitybą. Beje, tyrėjai atkreipia dėmesį, kad daugeliui žmonių, kuriems rūpi kuo ilgiau sulaikyti jaunystę, tinka vartoti resveratrolį. Tai vienas stipriausių antioksidantų.

 

Nekokybiškas miegas

 

Nevisavertis miegas – dar vienas veiksnys, lemiantis telomerų trumpėjimą. Tad tie, kurie vadina save itin produktyviais ir dirba iki vidurnakčio ar dar ilgiau, neturėtų džiūgauti, nes jie rizikuoja daug greičiau pasenti. O jei žmogus įpratęs kasdien eiti miegoti po vidurnakčio, net labai panorėjęs sunkiai užmigs anksčiau. Tačiau gydytojai vieningai sutaria, kad sveikas ir kokybiškas miegas – naktį. Fiziologiškiausias užmigimo laikas, atitinkantis žmogaus bioritmus, – nuo 21 iki 23 val. Tačiau retam šiuolaikiniam žmogui pavyksta nueiti miegoti taip anksti. Be to, miego sutrikimus šiais laikais neretai sukelia ir nerimas, įtampa bei stresas. Statistikos duomenys skelbia, kad apie 50 % žmonių skundžiasi, kad rytais nesijaučia išsimiegoję, o vakarais susiduria su kita problema – niekaip negali užmigti. Bėgant laikui jautresnė nervų sistema tampa ir dėl to, kad daugiau laiko praleidžiame prie mėlynųjų ekranų. Dėl to stabdoma melatonino gamyba, o juk šio miego hormono gamyba prasideda apie 20 val., piką pasiekia apie vidurnaktį ir apie 4 val. pradeda mažėti.

 

Jei vieną ar kelias dienas nueisite miegoti labai vėlai ar naktį neišsimiegosite, nieko blogo nenutiks, tačiau jei nemiga užsitęsia, organizmui su tuo susidoroti tampa per didelė našta. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad sveiki žmonės, kurie ilgą laiką užtektinai neišsimiega, net jeigu sveikatos problemų neturi šiandien, ateityje jų būklė gali stipriai pablogėti būtent dėl kokybiško poilsio stokos. Nevisavertis miegas didina riziką susirgti kardiovaskulinėmis, taip pat onkologinėmis ligomis, slopina imuninę sistemą.

 

Nejudrus gyvenimo būdas

 

Būdami neaktyvūs ir mažai judėdami greičiau senstame. Tai jau seniai įrodytas faktas, niekam nekeliantis didelių abejonių. Nors nuolat esame skatinami daugiau judėti, bet statistikos duomenys atskleidžia, kad kai kuriose šalyse gyventojų fizinis pasyvumas gali siekti net 70 %. Mažiau judėti skatina šiuolaikinio gyvenimo patogumai ir naujausios technologijos. Visgi judant per mažai ne tik silpsta raumenys, prastėja kraujotaka bei medžiagų apykaita, sutrinka vidaus organų funkcijos, bet ir prastėja nuotaika, miegas, todėl ir greičiau senstame. Silpna fizinė ir psichinė sveikata lemia net gyvenimo kokybės sumažėjimą. Todėl po truputį reikėtų pratintis gyventi aktyviau, daugiau judėti. Iškart nereikia pradėti aktyviai sportuoti ar keliauti į ilgus pėsčiųjų žygius – užteks kasdien išeiti bent po keliolika minučių pasivaikščioti bei atlikti kelis fizinius pratimus. Krūvį didinti palaipsniui, svarbiausia – nepersistengti.

 

3 būdai atjaunėti

 

Masažas. Teigiamai veikia ne tik kūną, bet ir psichinę sveikatą. Vien veido masažas didelę naudą daro visam organizmui – kraujotakai, limfotakai, nervų sistemai. Šiuo laikmečiu daugelio mintys tiesiog veja viena kitą, nepajėgiame jų sustabdyti, kas, pasirodo, labai sendina. O masažas sustabdo tą baisų chaosą galvoje.

 

Joga. Norint sustabdyti senatvę, svarbu reguliariai daryti tempimo pratimus. Idealu, jei jie derinami su kvėpavimu. Todėl joga – vienas būdų, padedančių ilgiau išlikti jauniems ar net atsukti laiką atgal. Reguliariai ją praktikuojant ne tik gerėja fizinė sveikata, bet ir atsiranda daugiau jėgų. Be to, joga padeda nusiraminti, susidėlioti mintis, atrasti vidinę pusiausvyrą. Taigi, atsidūrę stresinėse situacijose būsite ramesni, racionaliau spręsite kilusius sunkumus, ne taip stipriai išgyvensite patyrę nesėkmes.

 

Jauninanti mityba. Norėdami pailginti telomerus bei atjaunėti bent keleriais metais, turite keisti mitybą, pirmiausia – atsisakyti ar mažiau vartoti sendinančių produktų. Jų yra ne vienas – tai cukrus, balti miltai, rafinuoti produktai. Sendina gyvūninis maistas. Todėl mažiau reikėtų vartoti mėsos bei pieno produktų. Vengti perdirbtų, keptų, pasterizuotų, rūkytų maisto gaminių.