Sakoma, kad norint tapti laimingam reikia būti geram aplinkiniams. O ką teigia mokslas? Galbūt iš tikrųjų laimingesni į save susikoncentravę egoistai? Ar gerumo kitiems gali būti per daug?

 

Geri darbai – aktyvesni laimės hormonaiSymbol,Of,The,Heart,Altruism,Takes,Priority,Over,The,Symbol

 

Ne viena mokslinė studija parodė, kad gerumas išties gali tapti raktu į laimę. Visų pirma, padedant kitiems, smegenyse išsiskiria laimės hormonų: endorfinų, dopamino, oksitocino. Sykiu kraujyje mažėja streso hormono kortizolio lygis. Tad paslaugūs, aplinkiniams atidūs žmonės išties dažniau džiaugiasi gera nuotaika. Be to, endorfinai ne tik gerina nuotaiką, bet ir turi skausmą slopinančių savybių. Įdomų tyrimą 2017 m. atliko Ciuricho universiteto (Šveicarija) mokslininkai – tyrė 50 žmonių, kuriems davė po 100 Eur. Pusės dalyvių paprašyta už šią sumą ką nors nusipirkti sau. Antrieji turėjo pinigus išleisti kitiems žmonėms. Vėliau matuota laimės hormonų koncentracija dalyvių organizme. Tikriausiai jau galite nuspėti, kuri tiriamųjų dalis pasižymėjo didesne laime. Tai buvo dalyviai, kurių paprašyta pinigus išleisti kitiems. Tyrimą 2020 m. atliko ir anglų mokslininkai – ištyrė 200 000 žmonių iš viso pasaulio. Studija atskleidė, kad paslaugūs ir kitiems padedantys tiriamieji – ne tik laimingesni, bet ir jaučia didesnę gyvenimo prasmę. Nors malonios pramogos (pavyzdžiui, lankymasis kino teatre) dalyviams taip pat teikė pasitenkinimą, jos nesuteikė gyvenimui prasmingumo.

 

Pasak mokslininkų, altruistiškai elgiantis išsiskyręs laimės hormonas oksitocinas gerina širdies darbą. Tad geri žmonės mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat oksitocinas skatina organizmą išsiskirti azoto monoksidą. Šis cheminis junginys praplečia kraujagysles ir leidžia kraujui į jas plūsti greičiau. Todėl atlikę gerą darbą jaučiamės pakylėti ir laimingi. Reguliariai atliekami kilnūs darbai gerina bendrą sveikatą, stiprina imunitetą, ilgina gyvenimą.

 

2014 m. JAV mokslininkai tyrė 57–85 m. žmones, kurie laisvalaikiu savanoriauja. Paaiškėjo, kad savanoriai turi stipresnį imunitetą ir serga rečiau nei bendraamžiai. Pasak tyrėjų, tuo pasirūpina jau minėtas oksitocinas. Svarbu ir tai, kad gerų žmonių organizme mažiau streso hormono kortizolio. Todėl jie geriau miega, patiria mažiau nervinės įtampos. Be to, gyvena ilgiau, nes altruistiško elgesio lemiamos geros emocijos lėtina senėjimą. Tyrimai atskleidė, kad kitiems rodomas gerumas reikšmingai nutolina depresijos ir nerimo riziką. Altruistiškas elgesys sumažina ir gliukozės kiekį kraujyje. Todėl kilnūs darbai gali padėti išvengti cukrinio diabeto arba jį sėkmingai kontroliuoti.

 

Pasaulis priklauso egoistams?

 

Kita vertus, vokiečių mokslininkų 2020-aisiais atliktas tyrimas rodo kiek kitokius rezultatus. Pasak tyrėjų, altruistiškas elgesys išties turi svarbių privalumų: gali sumažinti kraujospūdį ir pagerinti širdies darbą. Visgi šis poveikis trumpalaikis. Mokslininkai Arminas Falkas ir Thomas Graeberis 300 studentų paprašė rinktis vieną iš dviejų loterijų. Pirmojoje buvo galima laimėti 100 Eur asmeniniams poreikiams. Antrojoje suteiktas šansas laimėti 350 Eur žmogaus, sergančio tuberkulioze, gydymui. Abi loterijos buvo tikros. Tad mokslininkai išmokėjo 40 764 Eur pirmosios loterijos dalyviams. Antrosios loterijos žaidėjų dėka 111 300 Eur skirta nevyriausybinei organizacijai, kovojančiai su tuberkulioze. 60 % tyrimo dalyvių rinkosi antrąją loteriją. Laimėję pinigų sergančių žmonių gydymui, jie jautėsi puikiai. Vis dėlto laimė truko neilgai. Pasak tyrėjų, po mėnesio šie dalyviai jautėsi netgi liūdnesni už pirmosios loterijos žaidėjus. Tyrimo metu mokslininkai paruošė vieną suktybę. Daliai antrąją loteriją pasirinkusių dalyvių tiesiog įteikė 100 dolerių. Paaiškėjo, kad šie tiriamieji jautėsi laimingiausi.

 

Pasak mokslininkų, altruistiškas elgesys neabejotinai turi daug naudos geradariui. Tačiau tai nereiškia, kad egoistai menkiau laimingi. Teksaso universiteto (JAV) tyrėjai atliko tyrimą ir nustatė, kad tam tikrais atvejais savanaudžiai net laimingesni už altruistus. Visų pirma, egoistai labiau rūpinasi savimi ir nešvaisto energijos tenkindami kiekvieną aplinkinių užgaidą. Todėl jiems lieka daugiau laiko savo malonumams, hobiams ir poilsiui. Pastebėta, kad egoistai taip pat sveikiau maitinasi, sportuoja, labiau rūpinasi psichine ir fizine sveikata. Altruistai asmeninius poreikius neretai pamiršta. Prioritetu jiems tampa kiti. Svarbu ir tai, kad savanaudžiai labiau pasitiki savimi ir nebijo garsiai išsakyti savo nuomonės. Todėl jie dažniau paaukštinami darbe, gauna vadovo pareigos. Pasiaukojantys geriečiai taip ir lieka antrame plane.

 

Egoistai pasižymi sveikesniais santykiais su aplinkiniais – moka nubrėžti aiškias ribas ir neleidžia savęs stumdyti. Kaip žinia, kokybiškuose santykiuose turi vyrauti lygybė. Kitaip sakant, abu žmonės turi vienas kitam kažką duoti. Tačiau altruistai aplinkiniams neretai atiduoda visą save, nieko neprašydami mainais. Taip santykiai išsikreipia ir tampa toksiški. Be to, altruistai neretai pritraukia manipuliuojančius žmones, kurie nori jais pasinaudoti. Svarbu ir tai, kad savanaudžiai geba aiškiai išsakyti norus. Todėl iš gyvenimo dažniausiai gauna tai, ko nori, ir tuo mėgaujasi.

 

Tad nejaugi, norėdami būti laimingi, turite tapti visiškais savanaudžiais? Tikrai ne! Pasak tyrėjų, siekiant būti išties laimingiems, idealu turėti ir altruistiškų, ir egoistiškų savybių. Be abejonės, svarbu būti geriems ir padėti kitiems. Tačiau jei visiškai neatsižvelgsite į savo poreikius, aplinkiniai tiesiog stumdys ir naudosis. Ir atvirkščiai. Sveikas egoizmas leis mėgautis gyvenimu ir nepasiduoti aplinkinių manipuliacijoms. Jei tapsite šimtaprocentiniais savanaudžiais, neturėsite gražių santykių su kitais, trūks būties prasmės. Kaip užtikrinti sveiką altruizmo ir egoizmo dermę?

 

Etiškas ar žalingas egoizmas?

 

Žodis „egoizmas“ klaidingai užsitarnavęs blogą reputaciją. Iš tikrųjų jis svarbus ir naudingas mūsų gerovei. Tiesiog svarbu atskirti žalingą egoizmą nuo sveiko (etiško). Buvimas sveiku egoistu tikrai nereiškia, kad žmogus jaučiasi viso pasaulio centru ir išnaudoja aplinkinius. Jis tiesiog rūpinasi savimi ir nekenkia kitiems. Pasak psichologų, etiškas egoizmas itin svarbus. Jo neturėdami negalėsime kurti sveikų santykių, mylėti, dirbti ir džiaugtis gyvenimu. Jei visiškai nesirūpinsime savo poreikiais, neišvengiamai pasijusime nelaimingi ir prarasime bet kokį džiaugsmą. Galiausiai pervargę nebegalėsime padėti ir kitiems. Juk net lėktuve nutikus avarinei situacijai pirmiausia liepiama užsidėti savo deguonies kaukę ir tik tada pasirūpinti kitais. Jei dėl deguonies trūkumo nualpsite, niekam padėti jau negalėsite.

 

Tačiau kaip išlaikyti sveiką egoizmą ir netapti visišku savanaudžiu? Pasak ekspertų, etišką egoizmą nuo žalingo skiria keli svarbūs požymiai. Visų pirma, etiškai egoistiškas žmogus nevengia padėti kitiems ir turi daug empatijos. Tik nepamiršta ir savo interesų. Įsivaizduokime, kad kas nors paprašė pagalbos ar paslaugos. Jei šiuo metu padėti negalite, visiškai natūralu atsisakyti ir dėl to nejausti kaltės. Vis dėlto, jei niekada niekam nepadedate, nes kitų problemos visiškai nerūpi, tai jau žalingo egoizmo požymis. Verta bent retkarčiais atlikti paslaugą šeimos nariui ar bendradarbiui. Kilnus darbas organizmą aprūpins laimės hormonais ir užtikrins gerą nuotaiką.

 

Psichologų teigimu, sveikas egoistas nevengia kompromisų ir geba atsižvelgti į kitus. Nebijo išreikšti savo nuomonės, tačiau supranta, kad aplinkiniai neprivalo su ja sutikti. Toks žmogus moka brėžti asmenines ribas, neleidžia kitiems kištis į jo gyvenimą. Tačiau ir su aplinkiniais elgiasi lygiai taip pat pagarbiai. Sveiku egoizmu apdovanoti žmonės jaučiasi patys atsakingi už savo gyvenimą. Todėl nieko nekaltina dėl klaidų ir negalvoja, kad pasaulis jiems ką nors skolingas. Žalingu egoizmu pasižymintys asmenys negeba susitarti su aplinkiniais ir tikisi, kad visi elgsis pagal jų norus. Taip pat įsivaizduoja, kad jų nuomonė ir patarimai yra aukso vertės. Todėl kišasi į kitų gyvenimus ir bando patarinėti. Dėl savo klaidų tokie žmonės kaltina aplinkinius ir mano, kad visi turi jiems padėti.

 

Atpažįstate save? Tuomet metas sunerimti. Per didelis egoizmas žalingas, nes silpnina ryšius su artimais žmonėmis, skatina vienišumo jausmą. Nepadėdami kitiems, išties sutaupote laiko ir energijos. Tačiau kai patiems prireiks pagalbos, negalėsite į nieką atsiremti ir neturėsite kuo pasitikėti. Dideli egoistai dažnai nesėkmingai ieško gyvenimo prasmės ir patiria mažiau laimės. Tad verta bent šiek tiek keisti požiūrį į kasdienybę. Stenkitės mažiau koncentruotis į savo norus bei interesus, būkite atidesni kitiems. Konfliktinėse situacijose bandykite į viską pažvelgti iš aplinkinių požiūrio taško. Būkite empatiškesni, įsiklausykite į kitų nuomonę. Žinoma, keistis nelengva, bet dideli pokyčiai visada prasideda nuo mažų žingsnių.

 

Kai gerumas tampa našta

 

Ne kartą įrodyta, kad altruizmas ir pagalba kitiems suteikia laimės. Be to, geri darbai pasaulį paverčia mielesne vieta. Juk gyventi visiškų egoistų apsuptyje nemalonu, tiesa? Visgi per didelis gerumas netikėtai gali atsisukti prieš pačius. Psichologai pastebi, kad per geri žmonės dažnai pritraukia narcizus, manipuliatorius, netgi sociopatus. Šie asmenys ima išnaudoti altruistus, begėdiškai naudodamiesi jų gerumu. Todėl per daug geriems žmonėms neretai gresia perdegimas. Stengdamiesi patenkinti visų aplinkinių poreikius, jie pervargsta ir neįgyvendina asmeniškai svarbių tikslų. Tad mažėja patiriamos laimės kiekis, aplanko vienišumo jausmas, jaučiamas visiškas nuovargis. Pasak ekspertų, per didelis altruizmas pavojingas, nes tokiam žmogui išsivysto paniška baimė nuvilti kitus. Nors jis nuolat pildo aplinkinių prašymus ir nebeturi laiko sau, altruistui vis vien atrodo, kad daro per mažai. Igainiui nukenčia asmeninis gyvenimas, darbas, santykiai su sutuoktiniu, draugais, vaikais. Gali ištikti net tapatumo krizė. Paskendęs tarp kitų problemų, altruistas jau nesupranta savųjų norų ir troškimų.

 

Esate linkę į altruizmą? Psichologai pataria pasitikrinti, ar jūsų gerumu aplinkiniai nepradėjo per daug naudotis. Vienas svarbiausių per didelio altruizmo bruožų – baimė pasakyti „ne“.

 

Sulaukę pagalbos prašymo, tokie žmonės meta visus svarbius darbus ir bėga padėti nelaimėliui. Tad sąžiningai sau atsakykite: ar dažnai norite atsisakyti padėti, bet bijote neigiamos prašančiojo reakcijos? Jei visada pildote kitų prašymus iš baimės nuvilti, nors dėl to vėliau gailitės, tai – blogas ženklas. Panašu, kad pernelyg įsijautėte į kitų gyvenimus, tad nelieka laiko savajam. Kitas per didelio geruolio bruožas – dažnai pastebite, kad užsiimate ne tuo, kuo iš tikrųjų norėtumėte. Nemokėdamas pasakyti „ne“, nuolat esate aplinkinių įtraukiamas į neįdomias ir nepatinkančias veiklas. Svarbi raudona vėliava – viršvalandžiai darbe. Galbūt niekada neatsisakote padėti kolegoms ir leidžiate viršininkui jus išnaudoti, tad visi nemaloniausi darbai sukraunami ant jūsų galvos?

 

Per dideli altruistai lengvai atleidžia kitiems, kad ir ką jie būtų padarę. Taip toksiški žmonės nepasitraukia iš socialinio rato ir toliau gadina nervus. Verta pamąstyti apie tai, ar mokate aiškiai nubrėžti ribas. Ar gebate suprasti, kurie žmonės tik naudojasi? Jei draugas ar kolega nuolat prašo jūsų paslaugų, bet nieko neduoda mainais, tokie santykiai yra toksiški ir neverta jų tęsti. O galbūt pastebėjote, kad aplinkiniai staiga ėmė su jumis šiurkščiai, nemandagiai elgtis? Žinodami, kad bet kokiu atveju tenkinsite jų norus, greičiausiai nemato reikalo elgtis pagarbiai. Žiauri tiesa, bet žmonės linkę naudotis kitų gerumu, jei tik jiems tai leidžiama.

 

Būtina kuo greičiau parodyti tvirtą stuburą ir liautis tenkinti visas aplinkinių užgaidas. Svarbu suprasti, kad pasakę „ne“ vis tiek išliksite geru, mandagiu žmogumi. Laiko trūkumas, nuovargis, noras vakarą skirti tik sau – visa tai pateisinamos priežastys, dėl kurių galite atsisakyti vykdyti kito žmogaus prašymą. Nuo to netapsite egoistu, tik pailsėsite ir įgausite naujų jėgų. Per dideliems altruistams rekomenduojama pasimokyti prioritetą teikti sau. Tai gali skambėti savanaudiškai, bet per didelis geranoriškumas beveik visada virsta išnaudojimu. Tad susitarkite su savimi, kad kai tik galėsite, padėsite kitiems, bet dėl aplinkinių neaukosite sveikatos, poilsio ir svarbių tikslų. Taip kursite sveikesnius santykius, o toksiški narcizai patys pasišalins iš draugų rato.

 

Svarbiausia – siekti dermės

 

Tad kas laimi altruistų ir egoistų kovoje? Geriau būti savanaudžiu ar pagalbos ranką visada ištiesiančiu žmogumi? Pasak ekspertų, šiame mūšyje nugali tie, kurie turi tiek sveiko egoizmo, tiek pamatuoto altruizmo. Rūpinimasis vien tik savimi daug laimės neatneš. Tačiau prioritetą visada teikdami kitiems, greitai pritrauksite būrį išnaudotojų, o šie gerokai apkartins gyvenimą. Jei esate labiau linkę į egoizmą, psichologai ragina dažniau pagelbėti kitiems. Užteks visai nedaug – panešti sunkų pirkinių krepšį, padėti kolegei užbaigti projektą ar ryte kaimyną pavežti į darbą. Tokie maži, bet kilnūs poelgiai laimės hormonais papildys ne tik aplinkinius, bet ir pačius. Altruistams patariama atsipalaiduoti ir palepinti save. Daugiau susitelkite į asmeninius troškimus ir pomėgius. Atgavę jėgas, galėsite efektyviau padėti kitiems.

 

Autorius Gintarė Vasiliauskaitė