Daugelis žmonių jaukių šv. Kalėdų švenčių neįsivaizduoja be žaliaskarės eglutės iš miško, papuoštos blizgiomis girliandomis ir žėrinčiais žaisliukais. Ar tikrai šis pasirinkimas yra pats ekologiškiausias?

 

Kalėdinės eglutės Lietuvoje puošti pradėtos gal tik truputėlį daugiau nei prieš šimtą metų. Taigi tai gana nauja tradicija, tačiau neįtikėtinai gerai prigijusi. Eglių šakomis kvepiantys namai – neabejotinas žiemos švenčių atributas.

 

Kalėdų eglutės prekybai auginamos specializuotuose medelynuose arba kertamos, iš anksto susitarus su eiguliu. Miškai nuo Kalėdų karštinės neturėtų nukentėti. Tačiau medelynuose eglutės auginamos, naudojant chemines trąšas ir pesticidus. Paskui medeliai transportuojami automobiliais, kurių išmetamosios dujos, teršia aplinką.

 

Kita vertus, daugelis dirbtinių Kalėdų eglučių gaminamos Kinijoje iš naftos produktų, polivinilchlorido plastiko, kurio gamyba labai brangiai kainuoja gamtai. Daugelio dirbtinių eglučių sudėtyje netgi aptinkama švino! Kai galų gale jos bus išmestos, prireiks ilgų šimtmečių, kol suirs. Šiaurės Amerikoje net 70 procentų Kalėdų eglučių yra dirbtinės. Lietuvoje dirbtinės eglės kiekvienais metais tampa paklausesnės. 2008 metų atliktos apklausos duomenimis dirbtinę eglutę puošė beveik 40 procentų gyventojų, o tikrą – apie 35 procentai.

 

Dirbtinių eglių mėgėjai tvirtina, kad šias švenčių puošmenas nereikia transportuoti kiekvienais metais, todėl mažėja transporto priemonių skleidžiama tarša. Ypač gamta saugoma, jei ta pati eglutė naudojama metai iš metų, net perduodama iš kartos į kartą.

 

Atsižvelgiant į visus veiksnius, sunku pasakyti, kuri eglutė yra ekologiškesnė. Jeigu perkate tikrą eglutę, įsigykite iš artimiausių medelynų. Panaudotas, bet dar gerai atrodančias dirbtines eglutes galite paaukoti labdaringoms organizacijoms, bažnyčioms, vaikų ar senelių namams. Tačiau tikriausiai pats ekologiškiausias variantas būtų įsigyti gyvą eglutę, pasodintą vazonėlyje. Ji augs ir džiugins ne vienus metus. Arba puošti eglutę lauke.