Mitybos tendencijos, lyg drabužių mados, keičiasi akimirksiu – tik spėk apie visas sužinoti ir išmėginti. Kokiomis sveikos mitybos tendencijomis verta kliautis, kaip nepasiklysti tarp gausybės patarimų ir šiltąjį sezoną pradėti džiuginančiais figūros pokyčiais, pasakoja sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė. 

 

grozis

Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo ispaninių šalavijų sėklos. Jas valgyti madinga bei sveika ir šiemet. Kuo jos naudingos?

 

Ispaninių šalavijų sėklos – vienas iš omega-3 riebalų rūgščių šaltinių. Šiuo atžvilgiu jos lyginamos su lašiša, bet teigiama, kad šiose sėklose omega-3 riebalų rūgščių yra net 7 kartus daugiau. Tačiau yra ir išimčių. Visų pirma tiek, kiek galima suvalgyti žuvies, sėklų tikrai neįveiksime. Be to, egzistuoja ir kita ispaninių šalavijų sėklų alternatyva – tai linų sėmenys. Remiantis JAV duomenų bazės „Nutrition Data“ duomenimis, pastaruosiuose, palyginti su šalavijų sėklomis, omega-3 riebalų rūgščių yra net 2 kartus daugiau. Be to, linų sėmenys yra vietinės kilmės ir kainuoja gerokai mažiau. Visgi jeigu vartojamos ispaninių šalavijų sėklos, vertėtų prisiminti, kad negalima jų kaitinti, o prieš vartojimą reikėtų pamirkyti vandenyje arba bet kuriame kitame skystyje, pavyzdžiui, jogurte, jei norima pasidaryti padažą. Vartojamos sausos šios sėklos gali prilipti prie žarnyno sienelių ir sugerti mūsų suvartojamą vandenį. Dėl to jausimės pavargę, nusilpę, sutriks žarnyno veikla. Beje, būtina atkreipti dėmesį, kad, nepaisant to, jog yra geras įvairių medžiagų šaltinis, ispaninių šalavijų sėklos gana kaloringos, tad vertėtų riboti jų vartojimą. Berti jas visur ir visada galima tik tuomet, jeigu siekiama priaugti svorio.

 

Spiralinės pjaustyklės – dar viena šių metų sveikos mitybos tendencija. Jomis iš daržovių daromi makaronai. Teigiama, kad pastarieji gali atstoti tikruosius makaronus. Kaip vertinate šį virtuvės prietaisą?

 

Tam, kad skaniai valgytume, būtina turėti kokybiškas tarkas, peilius ir pjaustykles. Nuo produktų supjaustymo labai priklauso patiekalų skonis. Ypač tai galioja kietesnėms daržovėms, tarkime, šakninėms sodo gėrybėms. Makaronus iš daržovių darančios pjaustyklės patinka tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, nes kuo smulkiau daržovės supjaustomos, tuo būna geresnio skonio, lengviau sukramtomos, maloniau valgomos. Be to, vartodami tokį maistą netgi suvalgome mažiau. Esame įpratę viską smulkinti burokine tarka arba maistą trinti ir pervirti. Todėl nieko nuostabaus, kad patiekalų skonis nedžiugina. Galima pabandyti tą pačią daržovę supjaustyti smulkiai ir per stambią tarką bei palyginti abiejų skonį. Jis tikrai skirsis.

 

Kokosų produktai – aliejus, pienas, miltai – vis dar karaliauja mados viršūnėje. Kur slypi jų populiarumas? Kuo šios alternatyvos geresnės, palyginti su įprastu aliejumi arba miltais?

 

Kokosai yra riešutai, tačiau nuo kitų riešutų iš esmės skiriasi savo sudėtimi. Jeigu kitų riešutų nerekomenduojama kepinti, tai kokosų aliejus kepimui tinka. Taip yra dėl to, kad riešutai ir sėklos yra nesočiosios riebalų rūgštys. Jos prastai atlaiko karštį, todėl kepinamos skyla – taip išsiskiria kancerogeninių medžiagų. Kokosų aliejus yra „sotusis“ riebalas. Jis panašus į sviestą, tačiau neturi cholesterolio. Šiame aliejuje galima šiek tiek pakepinti daržoves, prieš dedant jas į košes arba troškinius. Jis suteiks puikų salsvą prieskonį. Nedidelis kiekis taip pat tinka paukštienai kepti, nors mėsą geriausia kepti išvis be riebalų. Kalbant apie kokosų pieną, jis puikiai pakeičia grietinėlę. 32 % lietuvių netoleruoja laktozės, todėl kokosų pienas gali puikiai pasitarnauti gaminant įvairius padažus, troškinius ir kitus patiekalus. Visgi jis gana riebus, tad nevertėtų piktnaudžiauti. Kokosų miltai taip pat gana kaloringi ir turi sočiųjų riebalų rūgščių. Jie daugiausia naudojami įvairiems saldumynams kepti. Taigi tai puikus pasirinkimas, vartojant nedideliais kiekiais.

 

Vaisių ir daržovių kokteiliai taip pat nepraranda savo svarbos. Tačiau yra nuomonių, kad kartu sumaišius kelis skirtingus produktus susidaro naujų kenksmingų junginių. Ar tai tiesa?

 

Remiantis JAV mitybos specialistų rekomendacijomis, vertėtų labai riboti sulčių vartojimą. Padidintas jų vartojimas susijęs su didėjančiu antsvoriu ir su tuo susijusiomis ligomis. Nepaisant to, kad minėti kokteiliai ne visuomet daromi kaip sultys, juos gaminant dalis skaidulų lieka, tačiau kita dalis suardoma – tai pakeičia jų poveikį. Trintus vaisių kokteilius rekomenduojama vartoti tik tiems, kurie norėtų priaugti svorio, arba tiems, kuriems reikia suvartoti itin daug kalorijų, siekiant išlaikyti esamą svorį.

 

Vis dažniau kalbama apie tai, kad vertėtų derinti maisto produktus, tarkime, kartu nevalgyti angliavandenių ir baltymų. Tai mitas ar tiesa?

 

Ir mitas, ir tiesa. Viena vertus, viską, ką suvalgome, mūsų skrandis ir žarnynas tikrai suvirškins. Kita vertus, kyla klausimas, kaip jaučiamės po to, kai suvalgome vieną arba kitą produktą. Maisto derinimas nėra tiesiogiai susijęs su svorio metimu. Tai nėra pagrįsta moksliškai. Tačiau rekomenduojama vieną kartą pietums suvalgyti mėsos ir daržovių arba bulvių bei daržovių ir palyginti savo savijautą su tada, kai viskas suvalgoma vienu kartu. Atsakymas bus akivaizdus. Taip yra dėl to, kad maistas ilgiau virškinamas – kuo daugiau primaišoma, tuo sunkiau virškinasi. Be to, į virškinimo traktą plūsta daugiau kraujo. Būtent dėl to sunkiai privalgę dažnai užsigeidžiame ko nors saldaus arba kavos – tiesiog norime save tonizuoti.

 

Kokių dar sveikos mitybos tendencijų yra? 

 

Kaip diena, taip naujiena. Šiuo metu taip pat populiaru atsisakyti tam tikrų produktų grupių, pavyzdžiui, pieno, mėsos ir t. t. Tačiau iš tiesų vertėtų vengti ne atskiros grupės gaminių, o stipriai apdorotų produktų, tarkime, saldžių pieno gaminių, dešrų, dešrelių. Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad vienos arba kitos grupės produktai gali kenkti. Tačiau dažniausiai kalbama apie labai didelį kiekį tam tikrų gaminių. Kitaip tariant, tai nereiškia, kad žmogus, kuris 3 kartus per savaitę valgo mėsą, pasijus blogai. Kita vertus, statistiniai Vakarų šalių gyventojai iš tiesų vartoja per daug mėsos ir gyvūninių produktų. Tai – didžiausia problema, o ne atskirų produktų grupės. Taigi sekant naujausias mitybos tendencijas reikėtų vengti kraštutinumų ir netikėti straipsniais arba knygomis, kuriuose rašoma, kaip išgėrę acto galime sulieknėti. Būtina vadovautis sveiku protu. Netgi pats vertingiausias produktas, valgomas itin dideliais kiekiais, atneš daugiau žalos negu naudos.

 

Kaip vertinate šias kadaise populiariomis buvusias sveikos mitybos madas?

 

…svorio metimui skirtas arbatas.

 

Teigiama, kad vienos arbatos skatina žarnyno valymąsi, o kitos pasižymi detoksikaciniu poveikiu. Vis dėlto neaišku, kuo grįsti tokie teiginiai. Tarkime, natūrali žalioji arbata tikrai turi labai daug antioksidantų. Tačiau jei ja užsigersime ką tik suvalgytą gabalą torto, vargiai pavyks sulieknėti.

 

…vaisių atsisakymą, neva per daug cukraus?

 

Ši tendencija dar nepasenusi. Visgi tai greičiausiai nesusišnekėjimo padarinys. Visos organizacijos rekomenduoja vartoti vaisius ir daržoves. Tačiau skirtingose šalyse nevienodai suprantama, kas yra vaisius, o kas – daržovė. Anksčiau manyta, kad jų nauda vienoda, o dabar mokslininkai pradeda kalbėti, jog reikia didinti daržovių vartojimą, bet mažinti suvalgomų vaisių kiekį. Pastaruosiuose yra daug cukrų, kurie turi mažiau įtakos, jeigu yra valgomi, tačiau daugiau, jei geriami, t. y. iš jų spaudžiamos sultys. Taigi į savo mitybą labiausiai vertėtų įtraukti daržovių. Jeigu jos šviežios ir nekrakmolingos, kiekis išvis gali būti neribojamas. O vaisių vartojimą būtina riboti. Gali būti, jog kai kuriose rekomendacijose tai nėra pabrėžiama tik dėl to, kad nesukeltų žmonėms šoko…

 

…dietas be glitimo sveikiems žmonėms?

 

Lietuvoje glitimo netoleruoja tik apie 2 % gyventojų. Anksčiau mokslininkai skelbė, kad glitimas veikia kaip uždegimo procesus keliantis elementas. Tačiau neseniai tie patys mokslininkai pripažino, kad šiek tiek apsiriko… Glitimo dietos populiarumą taip pat lemia ir pasaulinio lygio žvaigždės, kurios jų laikosi ir apie jas šneka. Vis dėlto tai – klaidinanti informacija, ypač mūsų regione gyvenantiems žmonėms, kuriems grūdiniai produktai daugelį tūkstantmečių buvo pagrindinis maistas.