Kiekviena šeima turi tam tikras žiemos švenčių tradicijas, kurias perima iš senelių ir prosenelių arba susikuria savas. Vis dėlto dauguma papročių yra bendri ne tik mūsų šaliai, bet ir visiems panašios kultūros žmonėms. Įdomu, o kaip Kalėdas švenčia kitos pasaulio pusės gyventojai?

Jamaika

Kalėdų švenčių tradicijos Jamaikoje susimaišė su senovės Afrikos ir Europos papročiais. Pagrindinis akcentas – dainininkų ir kitokių atlikėjų eitynės. Moterys ir merginos, susibūrusios į ratelį, šoka pritariant barškučiams, dūdelėms, skambaliukams ir būgneliams, o vyrai, paprastai vadinami „ku-ku berniukais“, dėvi kaukes ir perukus bei vaidina spektaklius, parodijas ir įvairias komiškas situacijas. Pavadinimas „ku-ku berniukai“ kilo iš dainos, kurią atlikdami viename iš vaidinimų prašo maisto. „Ku-ku“ – tai garsas, kurį skleidžia iš alkio urzgiantis skrandis.

 

Indija

Kadangi šioje šalyje daugiausia yra hinduistų ir musulmonų, taigi ir vieningų Kalėdų tradicijų bei papročių Indija neturi. Tačiau šis žiemos švenčių metas laikomas labai tinkamu keistis dovanomis, dosniau nei įprasta palikti arbatpinigių bei dalyti labdarą vargšams. Indijos krikščionys per Kalėdas puošia mangų arba bananų medžius, kartais mangų lapais puošia ir namus. Kai kuriose šalies dalyse vyrauja tradicija ant stogų bei palangių deginti nedideles molines aliejines žvakes, kurios sukuria ypatingą Kalėdų atmosferą.

 

Iranas

Kalėdos Irane vadinamos Mažuoju Pokyliu. Pirmąsias dvidešimt penkias gruodžio dienas laikomasi griežto pasninko, kurio metu negalima valgyti nei mėsos, nei kiaušinių, pieno ar sūrio. Tai laikas ramybei ir meditacijai, kuomet dažnai lankomasi šventyklose. Kai pasninkas baigiasi, ateina metas puotoms ir linksmybėms. Irane berniukai ir mergaitės nėra girdėję apie Kalėdų Senelį, todėl dovanomis jie nėra apipilami, tačiau tradiciškai per Kalėdas vaikai gauna naujų drabužių. Tradiciškai Kalėdų pietums patiekiamas vištienos troškinys „harasa“, kuris gaminamas ypač dideliais kiekiais ir valgomas net kelias dienas.

 

Japonija

Kalėdos į Tekančios Saulės šalį atkeliavo kartu su krikščionių misionieriais ir ilgai jas švęsdavo tik į krikščionybę atsivertę japonai. Šiandien prasminga Kalėdų šventė tokia populiari, kad ją mini beveik visi japonai. Istorija apie kūdikėlį Jėzų ypač žavi japonų mergaites, kurios eina iš proto dėl visko, kas susiję su kūdikiais. Kalėdų metu mergaitės pirmą kartą susipažįsta su prakartėle ir lopšiu, nes paprastai japonai savo kūdikių lopšiuose nesūpuoja. Kalėdų Senelio atmaina čia yra dievas Hoteiošo, kuris vaizduojamas kaip senolis, ant pečių nešantis didžiulį ryšulį ir turintis pakaušyje akis, kad galėtų pamatyti visus gerus ir negerus vaikų darbus.

 

Amerika

Daugumą JAV Kalėdų tradicijų atsivežė čia atsikėlę gyventi europiečiai. Laikui bėgant, priklausomai nuo valstijos klimato ir vyraujančio žmonių charakterio, jos kito. Pavyzdžiui, tie, kurie įsikūrę Pietuose ir gyvena toli vienas nuo kito rančose, savo tolimus kaimynus pasveikina šūviais į orą ir fejerverkais. Havajuose Kalėdų Senelis pas vaikus atplaukia valtele ir pietus valgo po atviru dangumi kieme. Aliaskoje nuo durų iki durų nešama didžiulė simbolinė Šiaurinė žvaigždė, kartu giedamos kalėdinės giesmės ir visi kviečiami vakarienės. Arizonoje įprasta vaidinti Mariją ir Juozapą, ieškančius nakvynės Kalėdų nakčiai – tokiu būdu kaimynai lanko vieni kitus. Kolorade aukšto kalno viršūnė papuošiama kalėdine žvaigžde, kurios spindėjimas matyti kelių kilometrų spinduliu.

Visose Jungtinėse Amerikos Valstijose tradiciniams Kalėdų pietums patiekiamas keptas kalakutas su daržovėmis ir įvairiais padažais, o desertui smaližiaujamas tirštas kalėdinis pudingas su brendžio padažu.

 

Įdomūs faktai

  • Ukrainoje tikima, kad jei Kalėdų rytą namuose pamatysi vorą, metai bus labai sėkmingi.
  • Anglijoje valgant kalėdinį pudingą dažnai buriama: jei saldumyne randi monetą – būsi turtingas, jei žiedą – ištekėsi, jei sagą – liksi vienišas.
  • Anot graikų legendos, Kalėdų metu siaučia piktosios jėgos, vadinamos Kalikantzaroi. Norint nuo jų apsisaugoti reikia sudeginti žiupsnį druskos arba seną batą.
  • Puansetija – tradicinė Kalėdų gėlė, kilusi iš Meksikos. Ji dar vadinama Šventosios nakties gėle.
  • Švedijoje tradicinė Kalėdų puošmena – nedidelė šiaudinė ožio figūrėlė.
  • Italų šeimose Kūčių vakarą visi susirenka aplink „likimo urną“ ir iš jos traukia dovanas. Pirmoji tai daro mama. Jei išsitrauki dovanėlę su savo vardu, ją pasilieki, jei ne – bandai dar kartą.
  • Bavarų kilmės litografas Luisas Prangas XIX a. JAV išpopuliarino sveikinimus spausdintais Kalėdų atvirukais.
  • Vokiečiai pagamino pirmąją dirbtinę Kalėdų eglutę. Ji buvo sukurta iš dažytų žąsies plunksnų.
  • Popiežius Julijus I 320 m. pirmą kartą oficialiai paskelbė gruodžio 25-ąją Kristaus gimimo dienos švente.