Vasaros saulėgrįža arba Vidurvasario šventė žymi ilgiausią dieną ir trumpiausią naktį metuose Šiauriniame Žemės pusrutulyje. Galima sakyti, kad nuo šios dienos oficialiai prasideda vasara. Tai viena labiausiai Europoje švenčiamų ir dvasingų švenčių, siejama ir su krikščionių šv. Jonu Krikštytoju ir senoviniais, pagoniškais ritualaus. Kita vertus, ne tik Europoje birželio 22 – 24 dienos būna ilgesnės dienos negu bet kuriuo kitu metų laiku, todėl ir tradicijų, kaip švęsti Jonines esti ne viena.

 

jonines

Švedija. Ko gero, įspūdingiausias Vidurvasario šventes Europoje rengia švedai. Visais laikais Švedijoje vasaros saulėgrįžos renginiai su pagonybės prieskoniu buvo viena laukiamiausių metų švenčių. Šią dieną vaišinamasi marinuota silke, lašiša, puošiamasi gėlių žiedų vainikais, statomas aukštas medinis stulpas vadinamas majole, aplink kurį vyksta pagrindinė šventė ir šokami tradiciniai liaudies šokiai. Po pagalve jaunos netekėjusios merginos pasikišdavo 7 laukų gėles, tikėdamosi, kad naktį susapnuos savo būsimą vyrą.
 
Kitos Skandinavijos šalys. Suomijoje vasaros saulėgrįža minima panašiai kaip Švedijoje. Norvegijoje labai populiarūs milžiniški laužai statinėse, Suomijoje (kurioje ši šventė iki šalies apsikrikštijimo ir sutapatinimo su šv. Jono Krikštytojo švente, buvo skiriama pagonių dievui Ukko paminėti) taip pat mėgstama kurti didelius laužus. Islandija 21 valandą trunkančią dieną švenčia slaptą saulėgrįžos vidurnakčio Saulės muzikos festivalį.

 

D. Britanija ir Airija. Nieko nuostabaus, kad šalyje, kurioje V. Šekspyras parašė pjesę „Vasarvidžio nakties sapnas”, Vidurvasario šventė yra labai populiari. Iki krikščionybės laikų šiose šalyse Vidurvasario šventės epicentras buvo fėjos, vienaragiai ir kitos mitinės būtybės. Šiais laikais kai kuriose vietovėse atgaivinamos senosios procesijų ir vaidinimų tradicijos. Laužus deginti iki šiol įprasta Kornvalyje ir Airijoje. Druidai ir kiti pagonys trumpiausią metų naktį stebėti saulėgrįžos vyksta į Stounhendžą.

 

Latvija. Kaimyninėje šalyse taip pat pinami vainikai (moterys puošiasi gėlių žiedų, o vyrai – lapų vainikais). Latvių Joninės – tai lyg smagus vakarėlis, kuriame netrūksta sūrio, alaus, šokinėjimo per visą naktį degančius laužus. Dainuojamos tradicinės liaudies dainos, o automobiliai kartais puošiami augalų šakelėmis.

 

Ispanija. Švenčiant vasaros saulėgrįžą Ispanijoje populiaru deginti laužus ir leisti fejerverkus. Per Pirėnus Ispanijoje, Andorą ir Prancūziją nešama ritualinė ugnis. Daugeliui jaunuolių ši šventė žymi perėjimą į suaugusių žmonių gyvenimą. Vidurvasario šventė yra labai populiari Barselonoje, Menorkoje ir kataloniškai kalbančiuose Ispanijos regionuose.

 

JAV. Valstybė yra tokia didžiulė, kad skirtinguose regionuose gyvuoja šiek tiek kitokios vasaros saulėgrįžos šventimo tradicijos. Tačiau, ko gero, garsiausias šios dienos renginys vyksta „Time’s Square” aikštėje, kur susirenka šimtai žmonių ir užsiima joga. Santa Barbaroje per Jonines vyksta paradas, kurio tema kiekvienais metais skiriasi. Niujorke esančiame „Battery Park” saulėgrįžą žmonės švenčia panašiai kaip švedai.

 

Rusija ir Ukraina. Slavai taip pat mėgsta per Jonines šokinėti per laužus, maudytis nuogi ežere, leisti vainikus upe pasroviui ir spėti ateitį pagal tai, kokia kryptimi jie plaukia.

 

Austrija. Kaip ir Pirėnuose, Austrijoje šią dieną mėgstama rengti procesijas ir nešti deglus. Žmonės per Jonines, pasišviesdami deglais, traukia į kalnus. Ten užkuria laužus, skirtus pagerbti Žemę. Ypač Joninės populiarios Kaizerio kalnuose Tirolio regione. Kitas variantas, kaip sutikti vasaros saulėgrįžą Austrijoje – tai leisti į kruizą po Acheno ežerą.
 
Kinija. Azijoje, minint vasaros saulėgrįža, prasideda kontraversiškai vertinamas „ličių ir šunienos” festivalis. Šventė kasmet būdavo rengiama Guangsi regione, tačiau, kilus protestams 2009 metais šunų mėsos pardavimas tiek šiame festivalyje, tiek visoje Kinijoje oficialiai turėjo būti uždraustas. Tačiau ne tik šuniena garsėja šis festivalis, bet ir makaronais ir drakonų valčių lenktynėmis Šaosine ir Džedziange.