„Žmogaus širdis, kad ir kokio amžiaus, atsiveria tik tai širdžiai, kuri atsiveria jai“, – teigė anglų ir airių vaikų ir suaugusiųjų knygų autorė Maria Edgeworth. Tačiau kodėl tiek daug žmonių galvoja, kad jie jau per seni meilei arba per jauni? Meilei tinkamiausias laikas yra visada, nesvarbu, ar ką tik sukako 15 ar 75-eri. Bėgant metams, įgyjama vis daugiau patirties, supratimo apie pasaulį ir santykius, todėl keičiasi ir pati meilė. Ji gali būti valiūkiška ir žaisminga kaip vaikystėje ir brandi bei išminga vyresniame amžiuje. Kad ir kokia ji būtų – meilė yra žmonių gyvenimo variklis.

 

meile

Kas yra meilė? Šiame žodyje telpa viskas: meilė iš pirmo žvilgsnio, akla meilė, potraukis, supratimas, rūpestis, dalinimasis, draugystė, pasitikėjimas, parama, atsiminimai, akimirkos, bendrumo jausmas, laimė, Dievas ir savimeilė. Tik vienas žodis, o jo interpretacijos begalinės. Be to, bėgant metams, meilė kinta. Kuo daugiau žmogui metų, tuo labiau ji yra visaapimanti ir universali.

 

Dabartinė karta į meilę žvelgia kitaip nei senesniųjų kartų atstovai. Paaugliams vis dar pati svarbiausia yra tėvų meilė. Įžengę į trečiąją dešimtį jie pradeda ieškoti draugystės, pasitikėjimo ir paramos. 30 – 40 metų žmonės išmoksta mėgautis mažais dalykais gyvenime. 40 – 50 metų poros yra labiausiai patenkintos savo santykiais ir mėgaujasi sustiprėjusiu bendrumo jausmu. Po 50 metų žmonės pradeda pastebėti meilę kiekviename žingsnyje: nuo gyvūnų iki augalų. Tai tam tikra meilės evoliucija. Taigi, kaip keičiasi meilė su amžiumi:

 

16 – 20 metų – šiame amžiuje aplankanti pirmoji meilė palieka ryškius, neišdildomus įspūdžius. Ji į nieką nepanaši, kelia sumišimą ir slepiasi po abejingumo kauke. Merginos šiuo metu nori susitikėti su blogiukais. Vaikinai yra pačios geriausios formos: sportuoja, rūpinasi savimi ir neturi įpročių, kurie atsiranda vėliau. Šiame amžiuje merginos tikisi romantiškų piršlybų, karštų meilės įrodymų, gėlių ir dovanų. Jų seksualumas dar nėra susiformavęs.

 

20 – 30 metų tiek vaikinai, tiek merginos pasitiki savo gebėjimais ir patrauklumu. Stipriosios lyties atstovai dėl mylimosios pasiruošę kalnus nuversti. Dailiosios lyties dėmesį patraukia šiek tiek kitokio tipo vaikinai: žavūs, protingi ir perspektyvūs. Blogi berniukai pradeda kelti daugiau rūpesčių negu džiaugsmo. Atostogas norisi leisti kartu saulėtame pajūryje, supažindinti tėvus su antrąja puse. Seksualinis apetitas didėja, pradedama suprasti, kas yra geras seksas – tai ne raudoni apatiniai su nėriniais, o mokėjimas atsipalaiduoti ir nedviprasmiškai atskleisti seksualinius troškimus. Pamažu pažįstamas vienas kito kūnas, sužinoma, ką reikia daryti, kad patirtų didžiausią malonumą.

 

30 – 40 metų meilės santykiuose einama į kompromisus. Pradedant naujus santykius svarbiausia partnerio patikimumas, sėkmingumas, sąžiningumas ir antspaudo pase nebuvimas. Šiuo metu moterys labiausiai pasitiki savo patrauklumu ir seksualumu. Hormonų veikla – be jokių priekaištų. Jie vis dar pakankamai jaunatviški, tačiau turi daugiau patirties ir žino, kaip patirti maksimalų malonumą lovoje.

 

40 – 45 metų – atskirti, kad šio amžiaus moteris ar vyras yra įsimylėjęs, galima iš perdėto rūpinimosi išvaizda. Tada daugelis supranta, kad 40 metų – tai dar tik pradžia. Dabar svarbiausia, kad sutaptų skleidžiamos meilės bangos. Visa kita, nebesvarbu. 45-erių metų įsimylėjėliai pasiruošę naujoms pergalėms lovoje, nori gauti kuo daugiau malonumo iš šio intymaus proceso. Sulaukusios šio amžiaus moterys neretai susiranda dvigubai jaunesnius meilužius, kuriems rūpi seksas ir niekas daugiau. Dvidešimtmečiai iš jų gauna taip pat tai, ko nori labiausiai.

 

Nuo 45 metų – išmintis ir vidinė laisvė. Šalia savęs norisi matyti dėmesingą ir romantišką partnerį. Galima pasakyti, kad prasideda antroji jaunystė: vėl norisi gėlių ir šokoladinių širdelių, pasivaikščiojimų mėnesienoje. Tačiau visa tai įgyja naują prasmę. Gyvenimas pasikeičia dar ir todėl, kad atsiranda anūkų. Maždaug nuo 50 metų sekso kokybė tampa svarbesnė negu jo dažnumas. Lytiniai santykiai tampa vis retesni. Hormonų veikla taip pat sulėtėja.

 

Senėjimas yra natūralus žmogaus gyvenimo procesas. Jis turi savų privalumų. Meilė su amžiumi primena uždarą ratą. Ji lyg metų laikai: lyg vasaros audra netikėtai užklumpa pirmoji meilė, tada subrandina vaisius kaip rudenį (atsiranda vaikai), tuomet atšąla oras ir santykiuose kyla krizė kaip žiemą, bet vis tiek galiausiai sužaliuoja pavasaris, kai įsimyli ir jaunas, ir senas…