Ar kada nors norėjote žinoti, ką galvoja kiti? Būtų naudinga perprasti saldžialiežuvius ir melagius, kurie manipuliuoja žodžiais? Svajojate išmokti atpažinti neverbalinius kūno signalus? Tai labai reikalingi įgūdžiai, praverčiantys mezgant tiek profesinius, tiek asmeninius santykius.

 

Elgsenos psichologijaEco-anxiety,Concept.,Human,Head,Shape,With,Extracted,Puzzle,Pieces.,Fear

 

Posakis „skaityti žmones lyg atverstą knygą“ reiškia gebėjimą suprasti neverbalines užuominas, bendravimą ir elgesį, t. y. ne tai, kas sakoma, o tai, ką išduoda kūno laikysena, gestai, balso tonas, veido mimika. Dar 1981 m. Kalifornijos universiteto psichologas prof. Albertas Mehrabianas nustatė, kad veido išraiška išduoda 55 % to, apie ką kalbama, balso tonas – 38 %, vartojami žodžiai – tik 7 %. Iš tikrųjų verbalinė komunikacija pervertinama, nes parenkama sąmoningai. Daugelis nekontroliuoja kūno kalbos, todėl ji daug informatyvesnė. Šis efektas puikiai matomas meluojant, kai žodžiai nesutampa su kūno išraiška.

 

Žinoma elgsenos specialistė ir knygų autorė Carole Railton sako, kad kūno kalba tampa vis svarbesnė visuomenėje, kuri susiduria su itin gausia vizualizacija, ryškiomis reklamomis, momentiniais įrašais socialinėje medijoje ir vaizdo skambučiais. Naujos technologijos verčia greičiau priimti sprendimus. „Įrodyta, kad nuomonę apie asmenį suformuojame pirmomis sekundėmis, tačiau ją pakeisti užtrunka gerokai ilgiau“, – teigia bihevioristė. Siekiant per trumpą laiką apdoroti viską, ką norime sužinoti iš žmogaus, reikia kliautis ir kūno kalba. Tada pirmas įspūdis bus maksimaliai tikslus.

 

Bazinis vadovėlis

 

Trijų taškų taisyklė. „Skaitydami žmones pirmiausia ieškokite trijų pagrindinių taškų ir koncentruokitės į veido išraišką, laikyseną ir judesius“, – pataria kūno kalbos ekspertė Inbaal Honigman. Veido išraiška gali būti laiminga, liūdna, įsitempusi… Kūno padėtis – pasitikinti savimi, nervinga, susigūžusi… Judesiai – ramūs ir sąmoningi arba impulsyvūs ir chaotiški. Visų trijų aspektų derinys suteikia užuominų apie asmenį, jo savijautą, ketinimus daugiau nei žodžiai.

 

Standartinis vidurkis. Norėdami geriau suprasti aplinkinius, prisiminkite, kad turite reikalų su žmonėmis. Kiekvienas esame skirtingas ir elgiamės pagal savitus modelius. Skirkite laiko nedideliam tyrimui ir savaitę akylai stebėkite žmones. Sukurkite normalios elgsenos algoritmą, pavyzdžiui, kaip laiko rankas – sulenktas ar ištiestas, priekyje ar už nugaros, kur nukreipia žvilgsnį – į pašnekovą, žemyn į grindis, į šonus ar aukštyn. Atkreipkite dėmesį į emocijas, kaip elgiasi atsipalaidavę, ramybės būsenoje, kaip pasikeičia susijaudinę, supykę, susinervinę. Svarbiausias kūno kalbos skaitytojo įgūdis – atskirti normą nuo bet kokio nuokrypio.

 

Iškalbingi pasikartojimai. Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai pasikartoja vienoks ar kitoks kūno signalas. Žmogus numojo ranka vieną kartą ar gestikuliuoja visą laiką? Nuleido žvilgsnį tik kelis kartus ar laiko nudelbęs akis? Kaip dažnai nevalingai paliečia veidą arba garsiai atsidūsta? Nusijuokia balsu ar tik šypsosi lūpomis nerodydamas dantų? Kuo dažniau pasikartoja tam tikri kūno signalai, tuo labiau verti dėmesio.

 

(Ne)nuoseklumas. „Standartiškai kūno kalba transliuoja tą pačią žinutę, t. y. sutampa mimikų, laikysenos ir gestų ženklai. Susijaudinęs veidas, pakili kūno padėtis ir jausmingi judesiai, veikiantys kaip visuma, patvirtina, kokią emociją jaučia žmogus, – sako I. Honigman. – Reaguokite budriai, jei neveikia trijų taškų taisyklė ir kūno kalba prieštarauja sau. Nenuoseklumas, pavyzdžiui, šypsena, pereinantį į nervingą veido išraišką, į šonus atremtos rankos, kurios staiga sukryžiuojamos ant krūtinės, rodo, kad asmuo bando nuslėpti, kaip jaučiasi iš tikrųjų.“

 

Kūno povyza. Laikysena gali tapti atspirties tašku, pagal kurį žmogus vertinamas per atstumą ir negirdint kalbos. „Tas, kuris stovi išsitiesęs, atlošęs krūtinę ir pečius, atrodo pasitikintis savimi. Galima spėti, kad jaučiasi komfortiškai. Priešingai, suglebę pečiai, įtrauktas kaklas, sulenkti keliai gali reikšti nesaugumo jausmą, gynybinę reakciją ar nuovargį“, – vardija psichologė prof. Alexandra Stratyner iš Niujorko universiteto.

 

Sudužęs veidrodis. Žmonės dažnai atspindi vienas kitą. Smegenyse yra neuronų, kurie suaktyvėja, kai pastebime, jog mus mėgdžioja, arba patys kopijuojame kitus. Kai asmuo, su kuriuo kalbamės, šypsosi, automatiškai įsijungia mūsų veido raumenys, atsakingi už šypseną. Tai normalus socialinis elgesys, susiformavęs evoliucionuojant. Jeigu kas nors neatsako į siunčiamus kūno signalus ir neatspindi, vadinasi, tas asmuo tam tikrų priežasčių nėra patenkintas.

 

Užstrigęs patefonas. Nesąmoningaverbalinė komunikacija gali papildyti kūno išraišką. „Konkretūs žodžiai, kurie kartojami dažnai ir nevalingai, atskleidžia, ką asmuo vertina ir kaip jaučiasi. Dažnas įvardis „aš“ gali reikšti susikoncentravimą į save, atsakomybę per savo perspektyvą. Dažnas „mes“ kartojimas rodo kolektyvinę ar komandinę mąstyseną ir bendrą atsakomybę“, – pasakoja prof. A. Stratyner.

 

Kvėpavimo amplitudė. „Kvėpavimas pagreitėja susijaudinus ir sulėtėja, kai jaučiamės atsipalaidavę. Veikiant emocijoms papildomai pakyla pečiai. Dažnas kvėpavimas ir įtempti raumenys gali išduoti tiek ekstravertų teigiamas emocijas (netveria savo kailyje), tiek introvertų stresą (prasmegtų skradžiai žemę)“, – sako elgsenos ekspertė C. Railton.

 

Dažniausios klaidos

 

„Klaidinga susitelkti tik į vieną kūno ar veido išraiškos dalį, o ne vertinti asmenį kaip visumą. Pastebėję šypseną su pakeltais skruostikauliais, raukšlelėmis apie akis identifikuosime laimingą veidą, tačiau tai dar ne viskas. Kelių užuominų neužtenka. Reikia, kad likusi kūno kalba atitiktų veido išraišką“, – pataria I. Honigman.

 

Svarbu atminti, kad dauguma neverbalinių signalų neturi aiškiai apibrėžtos reikšmės, palyginti su žodžiais. Tam tikras gestas ar mimika ne visada reiškia tą patį, todėl naudinga atsižvelgti į asmenines ypatybes (jei tai pažįstamas asmuo) ir platesnį kontekstą. Suderinkite gestą su žodžiais ir veido išraiška. Jei žmogus žiovauja, gali būti pavargęs. Jei sėdėdamas siūbuoja koją ant kojos, galbūt nuobodžiauja arba nervinasi. Reikia ieškoti pirminę hipotezę patvirtinančių požymių.

 

„Nors veido išraiška perteikia emocijas, užuominos gali būti subtilios, sunkiai įskaitomos arba dviprasmiškos dėl tokių veiksnių kaip nuovargis, diskomfortas, koncentracijos stoka, kultūriniai skirtumai“, – priduria psichologė prof. A. Stratyner. Ta pati taisyklė galioja dėl gestų skirtumų. Štai prancūzai sveikindamiesi bučiuoja į abu skuostus ir tai laikoma norma. Skandinavijoje toks elgesys rodo šiltus jausmus, artimumą ir ypatingą suinteresuotumą.

 

Asmuo gali nervintis, jei jaučiasi tardomas ar įtaria bėdą, todėl įtampa suklaidins. Visais atvejais, kai elgesys atrodo įtartinas, keistas, nenormalus, žmogus gali tiesiog nerimauti ir patirti stresą tam tikroje socialinėje situacijoje, be jokių blogų ketinimų ar užmačių. Jei asmuo vengia kontakto, galbūt yra tiesiog drovus.

 

Ne visi elgiasi vienodai. „Esame unikalių asmenybės bruožų visuma, kurią formuoja kultūrinė aplinka, auklėjimas, išsilavinimas, socialinė patirtis. Štai introvertai gali neišduoti nervingumo. Atvirkščiai, atsiribos akmenine siena. Taigi, jokių kūno signalų reiškia vieną didelį signalą“, – atskleidžia prof. A. Stratyner.

 

Praktiniai patarimai

 

Pažvelkite į akis. Pakelti antakiai reiškia susidomėjimą arba nuostabą, primerktas ir siauras žvilgsnis – įtarumą. Jei akys bėgioja į šalis, žmogus nervinasi arba planuoja sprukti ir ieško išėjimo. Intensyvus akių kontaktas rodo susidomėjimą ir pasitikėjimą savimi. Bet koks mirksėjimo pasikeitimas reiškia užuominą.

 

Lavinkite klausymo įgūdžius. „Norint geriau suprasti, ką nori pasakyti žmonės, svarbu atidžiai klausytis tiek turinio, tiek balso. Daug informacijos apie jausmus, ketinimus ar nuotaiką suteikia ne žodžiai, o balso tembro aukštis, kalbėjimo greitis ir subtili emocijų išraiška“, – įsitikinusi prof. A. Stratyner.

 

Nuolat tobulėkite. „Kūno kalbą pradedame naudoti vos gimę, tačiau prarandame įgūdžius išmokę kalbėti“, – sako C. Railton. Pradėkite mokytis stebėdami šeimos narius ir draugus, kuriuos gerai pažįstate. Tai leis greičiau pajausti, kada spėjimai (ne)teisingi. Kuo dažniau praktikuositės, tuo labiau profesionalėsite. Veskite stebėjimų žurnalą, kuriame pasižymėkite labiausiai atpažįstamus signalus ir elgesio modelius. Taip sukursite asmeninį kūno kalbos žodyną.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė