JAV technologijų giganto „Apple“ įkūrėjas Styvas Džobsas (1955 – 2011) novatoriškomis idėjomis stebino ne tik kompiuterių technologijų srityje. Jis labai daug dėmesio skyrė smegenų ir sąmonės valdymui.

 

smegenys

Vienas iš įtakingiausių ir protingiausių kompiuterijos srityje žmonių, Styvas Džobsas buvo vienas pirmųjų iš visame pasaulyje žymių žmonių, pradėjusių taikyti ezoterinius eksperimentus. Jis norėjo praplėsti suvokimo ribas ir suprasti, kaip veikia smegenys.

 

S. Džobsas save laikė zen budistu ir kiekvieną dieną skyrė laiko meditacijai, sąmoningumo ugdymui. Vyras pasakojo, kad tai padėjo jam išmokti valdyti stresą, aiškiai mąstyti. Jis tikėjo, kad budizmas padėjo išlaisvinti jame slypinti kūrybingumą. S. Džobsas buvo įsitikinęs, kad labai svarbu griežta disciplina, nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas. „Jeigu tiesiog sėdėsite ir stebėsite savo jausmus, netrukus suprasite, kad jūsų protas – labai neramus. Jeigu bandysite jį nuraminti ir sustabdyti minčių tėkmę, bus dar blogiau. Tačiau jeigu tęsite praktiką, galiausiai [protas] pradės progresuoti ir pradėsite suvokti subtilius dalykus pasaulyje, labiau jį jausti. Jūsų intuicija pradės jus stebinti. Mintys bus skaidrios ir aiškios. Išmoksite gyventi šia akimirka. Galėsite pamatyti daug daugiau negu anksčiau“.

 

S. Džobsas buvo pamėgęs tam tikrą meditacijos formą, sąmoningumo praktiką, kurią sudaro zen budizmo ir taoizmo principai. Šia praktika jis užsiėmė keletą dešimtmečių iki mirties.

 

Atsisėsti ant grindų ir sukryžiuoti kojas. Pratimą atlikti tylioje, ramioje vietoje, sėdint ant žemos pagalvėlės (tai sumažins nugaros įtampą). Giliai įkvėpti. Užmerkti akis ir įsiklausyti į savo vidinį monologą. Mintys sukasi galvoje visą laiką: darbe, namuose, žiūrint televiziją. Nereikia bandyti jų stabdyti. Vietoj to tiesiog reikėtų išmokti abejingai stebėti savo protą, kaip vieną mintį keičia kita ir t. t. Pratimą kartoti kiekvieną dieną visą savaitę. Vienam kartui užtenka 5 minučių.

 

Po savaitės galima atlikti sudėtingesnius sąmoningumo pratimus. Reikėtų išmokti lėtai ir išlaikant atstumą stebėti savo protą ir suvokimą. Daugelis žmonių yra patyrę tokią būseną, kai patyrus kažką nuostabaus, mintys nustoja šokinėti nuo vienos prie kitos. Tai reiškia, kad akimirką protas užmiršta tai, kad nesvarbu ir mėgaujasi dabartimi. Mintys tampa lėtesnės ir gilesnės.

 

Supratimas, kaip tą daryti, ateina per praktiką. Per meditaciją reikėtų atkreipti dėmesį į tokius dalykus kaip kvėpavimas, kraujo tekėjimas, oras ant odos. Atmerkti akis ir įžvelgti pokyčius aplinkui. Po to jau nebebus įmanoma žiūrėti į pasaulį taip, kaip anksčiau. Pasaulis tiesiog yra. Žmogus jame tiesiog egzistuoja. Pavyzdžiui, langas tada bus tiesiog kvadratas, pripildytas šviesos. Nereikės analizuoti, ar jis atidarytas, ar uždarytas, ar jį reikia taisyti, ar ne. Langas tiesiog bus, taip pat ir žmogus tiesiog bus.

 

Tam, kad ateitų šitas supratimas reikia skirti meditacijai apie 10 minučių per vieną kartą. Reikia pažymėti, kad po šio pratimo reikės skirti dar šiek tiek laiko tam, kad smegenys grįžtų į įprastinę būklę. Ilgainiui sąmoningumą praktikuojantis žmogus išmoksta kontroliuoti savo mintis, suvaldyti stresą. Beje, 2 – 3 minučių sąmoningumo meditacija gali padėti mesti rūkyti, jei cigaretės griebiamasi kaip priemonės, padedančios slopinti nerimą, baimę ir kitas negatyvias emocijas.

 

Po kelių mėnesių meditacija taps kasdienybės būtinybe. Nuo tada medituoti galima valandų valandas. Žmonės laiko paprastai jau nebeskaičiuoja. Beveik visą laiką tokio žmogaus sąmonė bus skaidri ir švari. Jis taps savo laiko šeimininku, nes gebės iš visų pusių pažiūrėti į tai, kas vyksta jo gyvenime. Jis jausis ramus ir toli nuo pasaulio šurmulio, nesvarbu, kur būtų ir ką bedarytų. Daugelis sąmoningumo meditaciją išbandžiusiųjų tvirtina, kad jų gyvenime nebeliko vietos stresui, pagerėjo miego kokybė, asmeniniuose, profesiniuose santykiuose nebeliko spaudimo. Tokiu, kaip Styvas Džobsas, bet kuris praktikuojantis sąmoningumo meditaciją galbūt ir netaps, bet savo gyvenimą pagerins be jokių abejonių.