Vidurvasaris, Bobų vasara arba atostogos šiltuose kraštuose dovanoja progą mėgautis saulės spinduliais. Tad gatvėje ir socialinių tinklų nuotraukose gausu žmonių skausmingai nuraudusiais skruostais, pečiais ir rankomis. Pasak dermovenerologų, odos raudonis yra pirmasis ženklas, kad gauta per didelė žalingų ultravioletinių spindulių (UV) dozė. Ir nors geriausia priemonė nuo nudegimų saulėje – nepersikaitinti, kartais net atsargiausiems tenka ieškoti būdų, kaip pagydyti sužalotą odą.

 

nudegimai

Tikroji žala nematoma

 

Vos tik odą pasiekus ultravioletinei spinduliuotei prasideda atitinkamos ląstelių reakcijos. Vienos jų yra sveikatai naudingos, pavyzdžiui, vitamino D gamyba, o štai kitos rodo ląstelių pastangas apsisaugoti nuo žalingo saulės poveikio. Daugelis žmonių nė nežino, kad įdegis iš tiesų ir yra apsauginė odos reakcija. Ji pasireiškia melanino gamyba – pigmento, suteikiančio odai rusvą atspalvį ir saugančio ląstelių branduolius nuo UV spindulių pažeidimo. Ilgainiui pirminis raudonis ir odos įdegis praeina, bet odos ląstelių pažeidimai gali išlikti labai ilgai. Mat ultravioletiniai spinduliai prasiskverbia iki pat ląstelių branduolių ir gali itin greitai pažeisti juose esančią DNR bei aminorūgščių sekas. Kol organizmas jaunas ir sveikas, nėra ilgalaikių odos pažeidimų, aminorūgščių sekos per kelias dienas atsikuria. Deja, vyresniame amžiuje ar saulės voniomis piktnaudžiaujant, pažeidimai gali būti negrįžtami. Juolab tuomet, kai per didelę UV spindulių dozę gauna itin šviesi oda. Mat kuo oda šviesesnė, tuo mažiau melanino pagamina. Tad neturi tinkamų įrankių pati apsisaugoti. Lietuvių oda yra jautri, mat pritaikiusi prie palyginti nedidelio saulės spindulių kiekio. Šalyje dominuoja 2–3 odos fototipas – tai gana šviesi ir saulės spinduliams neatspari oda. Tad tautiečiams naudinga ne tik žinoti, kiek laiko galima mėgautis tiesioginiais saulės spinduliais be apsauginių kremų (15–25 min.), bet ir kaip atpažinti nudegimo sunkumą. Paprastai medikai išskiria 3 nudegimų tipus:

 

I laipsnio nudegimas pasireiškia paviršinio epidermio sluoksnio pažeidimais. Oda parausta, juntamas skausmas, o po nesaikingų saulės vonių praėjus maždaug savaitei atšoka ir nusilupa plonas viršutinis odos sluoksnis.

 

II laipsnio nudegimas nustatomas, kai pažeidžiamas paviršinis epidermio sluoksnis ir dalis po juo esančios dermos. Oda stipriai parausta, tampa skausminga, atsiranda vandeningų pūslelių. Šis nudegimas klasifikuojamas kaip sudėtingas, kartais gali prireikti medikų pagalbos.

 

III laipsnio nudegimas pasireiškia, kai pažeidžiami giluminiai odos sluoksniai, dėl to oda negali sugyti ir atsinaujinti savaime. Ji tampa nejautri, patamsėja, gali prasidėti karščiavimas, kūno tinimas. Pastebėjus tokius simptomus būtina kreiptis į gydytoją ir nemėginti gydyti namuose liaudiškomis priemonėmis.

 

Nevalia ignoruoti

 

Net ir tais atvejais, kai oda ilgiau pasikaitinus saulėje tik parausta ir peršti, ignoruoti šių nesudėtingų simptomų nederėtų. Dažnai galvojama, kad jie praeis savaime, mat pamirštama, jog nudegimai žaloja ne tik odą, bet ir kenkia bendrai sveikatai, tad juos būtina gydyti. Ir ne taip, kaip jie buvo gydomi seniau – ant pažeistų vietų užtepant kefyro ar grietinės. Medikai nerekomenduoja naudoti maisto produktų, nes jie gali sukelti dar intensyvesnių reakcijų. Tad užuot numalšinę skausmą bei raudonį, juos gali tik dar labiau sustiprinti. Pirmiausia nudegusią odą derėtų prausti kambario temperatūros vandeniu nenaudojant muilo, tuomet atvėsinti uždedant šaltus kompresus. Skausmui atlėgus jau galima naudoti specialias priemones, skirtas saulės pažeistai odai. Geriausiai sudirgusiai, sujautrėjusiai ir pažeistai odai tinka priemonės su pantenoliu, kuris nuramina ir palengva atkuria pažeistą odos paviršių. Kiek atsargiau derėtų naudoti kosmetiką, kuri skirta odai tepti po deginimosi. Tokios priemonės negydo, o tik laikinai palengvina simptomus. Nudegus odai geriausiai gydančių priemonių ieškoti vaistinėje bei pasitarti su vaistininku. Taip pat vertėtų atidžiai perskaityti priemonės sudėtį ir informacinį lapelį. Pagalbinė priemonė gali būti skysta, gelio, kremo ar putų konsistencijos, o jos sudėtyje turėtų būti augalinių ekstraktų, pavyzdžiui, alavijų ar medetkų. Odą svarbu drėkinti ir gydyti ne tik išoriškai, bet ir iš vidaus geriant užtektinai vandens. Jeigu pojūčiai itin nemalonūs, 1–2 dienas galima vartoti lengvų vaistų nuo skausmo.

 

Odai nusilupus…

 

Daugelis žmonių iš patirties žino, kad persikaitinus saulėje tenka pasikankinti 2–3 dienas. Vėliau simptomai slopsta, o prabėgus dar kelioms dienoms tenka susidurti su kita problema – odos lupimusi. To išvengti neįmanoma, mat organizmas šiuo ne itin estetišku procesu pašalina negyvas ląsteles. Odai pradėjus šerpetoti pirmosiomis dienomis nereikėtų jos intensyviai šveisti, nes būtina leisti jai sugyti ir tik vėliau, kai viršutinis sluoksnis visiškai atsiskiria, procesą galima švelniai paspartinti. Atsinaujinusi oda kurį laiką būna 0jautri aplinkos veiksniams, taip pat ir saulės spinduliams, todėl naudoti apsaugines priemones nuo UV spindulių privalu. Odai nusilupus bent dvi savaites rekomenduojama naudoti ir riebesnių kremų, kuriuose yra E ir F vitaminų. Atsargiau ant nudegusios ir nusilupusios odos reikėtų tepti priemonių, kuriose yra vitamino C, vaisių rūgščių ar kitų palyginti šiurkščių priemonių. Atsinaujinusi oda dar neturi visiškai susiformavusio apsauginio barjero, tad gali būti pažeista, pradės formuoti pigmentines dėmes ar pūsleles. Nudegusiai odai gyti padeda vandens pagrindo kremais su hialurono rūgštimi. Saugoti odą nuo saulės svarbu ne tik dėl gresiančių nudegimų. Per ilgai būnant saulėje, odoje gali susidaryti gerybinių augliukų, taip pat gresia ikivėžiniai susirgimai, kaip aktinė keratozė. Tai kūno spalvos šiurkščios arba pleiskanojančios dėmelės ar plokštelės odoje. Jos dažniausiai susiformuoja ypač saulės veikiamose vietose – ant nosies, viršugalvio, ausų, veido odoje. Iki 15 % aktinių keratozių ilgainiui gali transformuotis į vėžinį susirgimą – plokščialąstelinę karcinomą.

 

Trumpai

 

  • Per ilgą ar dažną buvimą saulėje išduoda ir atsirandantys apgamai. Jų ypač po kiekvienos vasaros padaugėja vaikystėje. Iki 40 m. apgamų atsiranda tose kūno vietose, kurios dažniausiai nepridengtos.
  • Viena ilgalaikių nesaikingo kaitinimosi saulėje pasekmių – odos senėjimas. Saulės pažeista oda gali atrodyti net 10 m. senesnė, nei iš tiesų.
  • Saugoti odą nuo saulės reikia nuo pat vaikystės. Mat UV spindulių pažeidimai, gauti vaikystėje, išryškėja sulaukus vyresnio amžiaus.
  • Saulė gali išprovokuoti ir alergines reakcijas. Dažniausiai tai nutinka, kai naudojami kremai skausmui malšinti, liečiami įvairūs augalai ar kitos cheminės medžiagos, kurios reaguodamos su UV spinduliais sukelia nepageidaujamą odos reakciją. Jei tai paprasta alerginė reakcija, ji turėtų praeiti per 24 val.