Kaip mus veikia populiarumo siekis?

Visais laikais žmonės troško būti žinomi. Juk dėl aukšto statuso visuomenėje gyventi tampa kur kas lengviau. Be to, kas nenorėtų minios gerbėjų? Vis dėlto, anot psichologų, populiarumo siekis itin neigiamai gali paveikti psichiką. Kita vertus, daug kas priklauso nuo to, kokio žinomumo trokštama.

Du tipai

Tikriausiai dauguma mokyklos laikais troško tapti mėgstamais žmonėmis. Populiarius klasės draugus visi mėgdžioja ir su jais nori draugauti. O ne tokie žinomi mokiniai neretai būna atstumiami. Tad šios būsenos paaugliai dažnai siekia visomis įmanomomis aplinkybėmis. Kartais net išduodami asmeninius įsitikinimus ir vertybes. Tačiau populiarumui būdingi saviti paradoksai. Neretai būtent populiariausi mokiniai būna labiausiai nemėgstami bendraamžių. Nesvarbu, kad tie patys žmonės bando žinomiausius mėgdžioti ir tapti jų draugais. Anot psichologų, yra du populiarumo tipai: mėgstamumas ir aukštas statusas. Trokšdami būti populiariais žmonėmis, dauguma siekia būtent aukšto statuso. Jį užsitikrinę, tampa girdimi, matomi ir galintys daryti įtaką. Vis dėlto aukštą statusą užimantis žmogus nebūtinai tampa mėgstamas aplinkinių ir pasižymi puikia emocine būkle. Tad, psichologų teigimu, didžioji dalis žmonių siekia ne tokio populiarumo, kuris užtikrintų jiems laimę.

Antrasis populiarumo tipas – mėgstamumas. Trimečių vaikų jau galima paklausti – kurie bendraamžiai jiems labiausiai patinka? Įrodyta kad mažyliai didžiausią prielankumą jaučia tiems, kurie su kitais elgiasi pagarbiai, moka dalytis ir užtikrinti, kad aplinkiniai jaustųsi gerai. Tačiau pradėjus lankyti mokyklą situacija dramatiškai pasikeičia. Jaunuolių smegenyse siautėja tikras hormonų kokteilis. Itin aktyviai veikiantis malonumo hormonas dopaminas verčia priklausyti nuo bet kokio bendraamžių dėmesio. Tad jaunuoliams tampa kur kas svarbiau įgyti statusą, negu būti mėgstamiems aplinkinių. Deja, vienas greičiausių būdų mokykloje sulaukti dėmesio – agresijos ir jėgos demonstravimas. Peštukui nesvarbu, kad visa klasė jo slapta nekenčia. Jam svarbiau, kad skriausdamas kitus, sulaukia dėmesio ir įtvirtina savo statusą.

Pastebėta, kad agresyviai populiarumo dažniausiai siekia tie, kurie anksčiau buvo atstumti bendraamžių arba yra ignoruojami namie. Blogiausia, kad tokio elgesio modelio išmokę paaugliai nieko nekeičia ir suaugę. Vėlesniais gyvenimo etapais toliau bando įtvirtinti savo statusą agresija. O tai trukdo užmegzti nuoširdžias draugystes ir tvirtus romantinius santykius. Tad nors tokie žmonės yra populiarūs, išties nesijaučia laimingi. Jiems kyla didesnė piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotikais rizika. Taip pat dažniau kamuoja nerimas ir depresija.

Populiarieji – nelaimingieji? 

Kas kita, jeigu žmogus siekia ne statuso, o aplinkinių simpatijų. Tokie asmenys paprastai išugdo didesnę empatiją ir kitų supratimą. Tad tampa ne tik populiarūs, bet ir iš tikrųjų mėgstami bei mylimi. Vis dėlto tam tikra rizika išlieka. Nenormalu, jeigu žmogus trokšta patikti kitiems bet kokia kaina. Tokiu atveju gali paminti svarbias vertybes. Trokšdami išpopuliarėti kai kurie žmonės laikosi įvairių drastiškų dietų, leidžia kitiems jais manipuliuoti, netgi nusikalsta. Tokiu elgesiu gal ir pelnys aplinkinių simpatijas, tačiau nebus laimingi. Žinomumas išties labai vilioja, bet turi savo kainą. Psichologų teigimu, populiarūs žmonės neretai tampa priklausomi nuo dėmesio ir pagyrų. Jų nesulaukę nugrimzta į vienatvę, nerimą ir depresiją. Tyrimai rodo, kad daugumai populiarių paauglių vėlesnis gyvenimas nesusiklostė. Pasak tyrėjų, studijoje dalyvavę žinomi suaugusieji negalėjo pasigirti tvirtomis draugystėmis arba tenkinančiais romantiniais santykiais. Taip pat jų socialiniai įgūdžiai buvo kur kas menkesni ir kentėjo nuo psichikos ligų.

Anot psichologų, siekiant populiarumo paaugliams neretai būdingas pseudobrandus elgesys. Kitaip sakant, stengiasi elgtis taip, tarsi būtų gerokai vyresni. Tokia elgsena daugeliu atvejų yra rizikinga. Pavyzdžiui, romantinių santykių mezgimas ar netgi seksas labai ankstyvame amžiuje. Taip pat rūkymas, alkoholio vartojimas, nuolatinis lankymasis vakarėliuose ir kitoks taisyklių laužymas. Be to, pastebėta, kad garsūs paaugliai renkasi į save panašius draugus. Nesvarbu, kad galbūt jų nesieja bendri interesai. Ilgainiui sutrinka fizinė ir psichinė sveikata, nes nėra tikrų ir nuoširdžių draugų. Populiarios paauglės taip pat kur kas dažniau pastoja. Jos kur kas sunkiau įstoja į universitetus ir siekia karjeros.

Pasak profesoriaus Josepho Alleno, norėdami išlaikyti populiarumą, paaugliai vis dažniau nusižengia. Iš pradžių „nekaltai“ laužo taisykles. Tarkime, kartais bėga iš pamokų, rūko arba geria, maištauja prieš mokyklos tvarką. Tačiau vėliau toks elgesys gali peraugti į rimtus nusikaltimus. Pavyzdžiui, vagiliavimą, narkotikų vartojimą ir platinimą, smurtą. Tad populiarūs paaugliai kur kas dažniau turi reikalų su policija.

Socialinių tinklų spąstuose

Šiais laikais didelį vaidmenį vaidina ir socialiniai tinklai. Nemaža dalis jų vartotojų beatodairiškai siekia pripažinimo ir patvirtinimo, kad yra lydimi sėkmės. Taip elgiasi ne tik paaugliai, bet ir suaugusieji. Pastebėta, kad dabar nuo socialinių tinklų yra priklausomas kas trečias jų vartotojas. Ši priklausomybė visiškai netikėtai užklupo ir 29-erių Eglę. Mergina dirba asmenine trenere. Tad anksčiau nevengdavo socialiniuose tinkluose dalyti patarimų sveikos gyvensenos klausimais. Eglė kartais į savo paskyrą taip pat įkeldavo asmenukių, kuriose demonstruodavo ištreniruotą kūną. Gerbėjų ratas plėtėsi. Sekėjai apipildavo merginą komplimentais, prašydavo patarti, kaip maitintis ir sportuoti. Toks dėmesys buvo itin malonus ir kėlė savivertę.

Tačiau po poros mėnesių Eglės emocinė būsena tapo nepastovi. Kartais ją apimdavo euforija, o kartais – neviltis. Iš pat ryto mergina čiupdavo telefoną ir tikrindavo – ką jai parašė sekėjai. Ar pamėgo jos naujausią įrašą? Jeigu norimo atsako nesulaukdavo, nuotaika sugesdavo visai dienai. Mergina vis daugiau troško sekėjų dėmesio. Jeigu patiktukų pasirodydavo per mažai, kaltindavo save. Tikriausiai nepakankamai graži ir įdomi, todėl niekas ir nemėgsta. Galiausiai mergina susirgo depresija. Laimei, nusprendė padėti tašką ir ištrynė socialinių tinklų paskyras. Tuomet vėl pasijuto laiminga ir kupina jėgų.

Kodėl socialiniai tinklai mus taip neigiamai veikia? Anot psichologų, dėl to kaltas malonumo hormonas dopaminas. Po savo įrašu feisbuke sulaukę teigiamų reakcijų, pajuntame būtent jo antplūdį. Ulieja malonus jaudulys, nuo kurio ilgainiui tampame priklausomi. Tyrimai rodo, kad nuo socialinių tinklų dažniausiai priklausomi yra paaugliai. Tačiau nuo to neapsaugoti ir suaugę žmonės. Visiems biologiškai labai svarbu jaustis priimtiems, mėgstamiems ir vertinamiems. O sekėjų reakcijos feisbuke ar instragrame būtent tai ir gali suteikti. Sulaukę pakankamai mygtukų paspaudimų „patinka“, pasijuntame įvertinti, didėja pasitikėjimas savimi. Tačiau problema ta, kad ilgainiui patiktukų ir teigiamų reakcijų reikia vis daugiau. Kitaip puolama į depresiją ir nerimą.

Kelias į žinomumą

Kad ir kaip būtų, visiems reikia dėmesio ir aplinkinių pritarimo. Tačiau kaip subalansuoti gyvenimą, kad populiarumo siektume tinkamais būdais? Psichologų teigimu, priklausyti tam tikrai grupei labai svarbu visiems žmonėms. Tad rekomenduojama stenkitės palaikyti bent porą tvirtų draugysčių. Jos padės pasijusti pastebėtiems ir priimtiems. Trūksta progų pasireikšti? Išbandykite savanorystę arba ieškokite naujų pomėgių. Taip atrasite bendraminčių, kurie neleis liūdėti. Taip pat nepamirškite kartais apmąstyti savo elgesio ir išsigryninti jausmų. Galbūt aklai siekiate populiarumo ir statuso? Tarkime, ištisai laiką leidžiate socialiniuose tinkluose, siekdami sužavėti sekėjus. Arba norėdami pademonstruoti savo statusą perkate prabangius, bet nereikalingus daiktus. Permąstykite savo vertybes ir ar šiuo metu jaučiatės laimingi. Galbūt vertėtų kurį laiką nesinaudoti socialiniais tinklais ir nepirkti nereikalingų daiktų.

Pasak psichologų, siekti populiarumo padeda empatija. Kolega nuolat pietauja vienas? Kitą kartą pakvieskite prisijungti prie jūsų. Bendradarbiui sunkiau sekasi reikšti mintis per susirinkimus? Padėkite jam atsiskleisti. Taip ne tik pelnysite aplinkinių simpatijas, bet ir pagerinsite bendrą atmosferą darbe. Tyrimai rodo, kad mums labiausiai patinka mus prajuokinantys ir pralinksminantys žmonės. Tad norint tapti populiariems, verta lavinti humoro jausmą. Taip pat įsiminti pokalbių su aplinkiniais smulkmenas ir retkarčiais jų apie tai paklausti. Tarkime, kolegė anksčiau pasakojo apie jos sūnaus laukiantį egzaminą. Pasiteiraukite – kaip jam sekėsi? Tokiu būdu tapsite dėmesinga ir nuoširdžia klausytoja. O tai aplinkiniams labai patinka! Tačiau nereikėtų persistengti. Juk pataikautojų niekas nemėgsta. Patartina visada išlikti nuoširdiems.