„Ne“ – tik dviejų raidžių žodis, kurį daugeliui žmonių ištarti labai nesmagu. Tačiau nubrėžti ribas asmeniniuose ir profesiniuose santykiuose labai svarbu.

 

Įsivaizduokite situaciją. Moteriai (pavadinkime ją Marija) paskambina pažįstamas asmuo ir paprašo padėti savanorių veikloje. Marija mandagiai atsisako ir paaiškina, kad labiau norėtų daugiau laiko skirti šeimai. Ji ilgai teisinasi ir atsiprašinėja nedrįsdama pasakyti tokio paprasto žodžio kaip „ne“. Galiausiai šviesiaplaukė, nedidelio ūgio Marija prisivertė šį žodį pasakyti tik tada, kai suvaidino situaciją, kurioje jautėsi galingesnė: ji atsistojo ant kėdės, įsivaizdavo save valdingos, aukštos brunetės moters vietoje ir žemesniu balsu nei paprastai pasakė, kad ji atmeta šį pasiūlymą.

 

Pastebėta, kad žmonės kalbėdamiesi telefonu ar akis į akį dažniau sako „taip“, net jei iš tikrųjų galvoja priešingai. Įdomu, kad ši taisyklė negalioja bendraujant elektroniniu paštu.

 

Net jei žmonės išdrįsta atsisakyti, vėliau jie labai dažnai vis tiek sutinka su tolimesniais prašymais. Jie jaučiasi kalti, kad pasakė „ne“ ir todėl gali sutikti su kitais pasiūlymais, kad neva išgelbėtų santykius ir patys pasijustų geriau.

 

Pastarąjį žodį žmonėms keblu ištarti net tada, kai jų prašoma neetiškų dalykų. Jungtinėse Valstijoje mokslininkai surengė tyrimą, kurio metu 25 studentai prašė 108 nepažįstamųjų sugadinti bibliotekos knygą ir ant vieno jos puslapio užrašyti su rašaliniu parkeriu žodžius „raugintas agurkėlis“. Nemažai žmonių protestavo arba prašė studentų prisiimti visą atsakomybę už savo veiksmus, tačiau net pusė žmonių sutiko sugadinti knygą.

 

Pasakyti „ne“ yra taip sunku, nes žmonės yra socialinės būtybės, kurioms labai svarbu jaustis visuomenės dalimi. Atsisakymas tarsi atskiria nuo kitų, iškyla pavojus, kad nutrūks su kitais žmonėmis jungiantys saitai. Labai dažnai bijoma, kad žodis „ne“ pakeis kito žmogaus nuomonę apie tą asmenį, kuris atsisako.

 

Tačiau turėti griežtas ribas, kada ir kam sakyti „ne“, yra labai svarbu kiekvienam žmogui.

 
  • Sakyti „ne“ reikia užtikrintai ir neabejojant šio žodžio teisingumu.
  • Sakant „ne“ galima kaltinti netinkamas aplinkybes arba užsiminti apie tai, kad jau anksčiau esate kam nors kitam įsipareigoję padėti. Tačiau reikėtų nesumenkinti prašančiojo ir vengti sakyti, kad tie kiti įsipareigojimai ir dalykai yra daug svarbesni.
  • Atsisakymą pakartoti kelis kartus. Dar geriau – tais pačiais žodžiais. Kartoti tiek, kad nekiltų abejonių, jog prašantysis suprato, ką norima pasakyti.
  • Jeigu jau pasakėte „ne“, tai nesugadinkite visko dar pridurdami „gal kitą kartą“.