Kaip išsirinkti trinkamą šunų pašarą?

Tinkamai subalansuota šunų mityba – vienas svarbiausių veiksnių norint turėti sveiką augintinį. Pašaro pasirinkimas šiandien ypač gausus, tad kaip nepasimesti jų asortimente?

Kas yra geras pašaras?

Lengviausia užtikrinti subalansuotą šuns mitybą – jį šerti pirktiniais pašarais. Įprasčiausios dvi jų formos – sausi ir konservai. Kokybiškuose pirktiniuose pašaruose turėtų būti visos šuniui reikalingos maistinės medžiagos ir tinkamai subalansuotos jų proporcijos. Aukštos klasės sertifikuoti produktai sukurti remiantis tyrimais bei veterinarų rekomendacijomis, tad tikrai yra saugūs ir kokybiški.

Skirtingai nei katės, šunys nėra griežti mėsėdžiai. Nors jų mitybos pagrindą sudaro gyvūniniai produktai, gali ėsti ir grūdines kultūras, daržoves, vaisius. Ir tai nėra tik pigesni pašaro užpildai, šunys iš šių produktų iš tiesų gauna reikalingų maistinių medžiagų. Taigi, geras šuns pašaras sudėtyje dažniausiai turi ne tik mėsos, bet ir grūdų, daržovių, vaisių.

Žinoma, kiekvienas augintinis skirtingas, tad ir jo poreikiai individualūs. Geras pašaras yra toks, kuris tinka konkrečiam gyvūnui. Svarbūs veiksniai, renkantis tinkamą pašarą augintiniui:

•  Gyvūno amžius. Gyvūnų pašarai skirstomi į skirtus jaunikliams, suaugusiems augintiniams bei senjorams. Svarbu pasirinkti tinkamą amžiaus grupę, mat pagal tai skiriasi pašare esančių maistinių medžiagų balansas.

•  Veislė. Natūralu, kad mažam toiterjerui reikia visai kitokio pašaro nei milžiniškam senbernarui. Kai kurios veislės apskritai turi specifinių poreikių dėl polinkio tam tikroms sveikatos problemos, savo fiziologijos ir kt.

•  Sveikatos būklė. Jeigu gyvūnas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, yra alergiškas, serga inkstų ligomis, kenčia nuo nutukimo ar kt., jam reikalingas specializuotas pašaras, kurį geriausiai gali rekomenduoti gyvūną prižiūrintis veterinaras. Kai kurie pašarų gamintojai turi specialias produktų linijas, skirtas būtent tam tikrą sveikatos problemą turintiems šunims.

•  Gamintojas. Svarbiausia, kad gamintojo produkcija būtų aukštos kokybės ir sertifikuota. Neprašausite rinkdamiesi rinkoje seniai įsitvirtinusius aukštos klasės pašarus, kurie turi ne per vienus darbo metus ištobulintą formulę. Žinoma, ne prastesni gali būti ir mažiau žinomi, rinkoje dar neįsitvirtinę gamintojai. Tad jums spręsti, ko norite – populiaraus varianto ar kažko specifinio.

Skaityti etiketes

Patikimiausias būdas išsirinkti kokybišką pašarą augintiniui – skaityti produktų etiketes. Pirmiausia patartina atkreipti dėmesį į pavadinimą. Tarkime, jeigu rašoma, kad tai jautienos konservai, juose galima tikėtis mažiausiai 70 % šios mėsos, o jeigu pavadinime sakoma, kad tai jautienos skonio konservai, natūralios mėsos gali būti vos 10 %. Žinoma, daugiausia sužinosite skaitydami ingredientų sąrašą. Suprasti jį visą gali būti sunku. Svarbu prisiminti, kad įprastai tie ingredientai, kurių sudėtyje yra daugiausia, sąraše būna pirmieji. Tiesa, ingredientų sąrašas atskleidžia tik tai, kas įeina į gaminio sudėtį, bet nieko nepasako apie jų kokybę. Yra keletas sudedamųjų dalių, kurių šunų pašare derėtų vengti, mat jie gali kenkti gyvūno sveikatai. Atidžiai žiūrėkite, ar pasirinktame pašare nėra:

•  Melamino. Tai tam tikras plastifikatorius, į šunų pašarą dedamas siekiant sudaryti įspūdį, kad jame yra daugiau baltymų.

•  BHA (butilintas hidroksianizolas), BHT (butilintas hidroksitoluenas) ir etoksikvino (E324). Tai priedai, saugantys riebalus nuo oksidacijos, todėl produktas nepakeičia spalvos bei kitų savybių. Deja, didesni šių priedų kiekiai šunų organizmą veikia toksiškai.

•  Propileno glikolio (propylene glycol). Naudojamas siekiant išsaugoti pašaro drėgmę.

•  Karagenino (E407). Išskiriamas iš raudonųjų dumblių ir naudojamas kaip tirštiklis.

•  Dažai ir kukurūzų sirupas. Naudojami kaip dažikliai.

•  MSG (monosodium glutamate) - mononatrio glutamatas. Pasitelkiamas skoniui stiprinti.

Sausas pašaras ar konservai?

Abu variantai geri ir dažniausiai gyvūnų augintojai renkasi juos abu. Sausą pašarą gyvūnui galima palikti visai dienai, kad jis jo užkrimstų kada panorėjęs, o šlapią (konservus) duoti, kai esate namuose, mat toks greitai genda, jo palikti dubenėlyje ilgai negalima. Sauso pašaro sudėtyje yra apie 90 % sausų ingredientų ir apie 10 % vandens. Dėl to tokį produktą lengva sandėliuoti, jis ilgai negenda. Štai šlapias pašaras (konservai) genda greičiau, pradarytą būtina laikyti šaldytuve, dažniausiai jis brangesnis, bet dauguma gyvūnų jį mėgsta labiau. Todėl tai geras pasirinkimas, jei augintinis išrankus ėdesiui. Apskritai šlapiame ėdale yra daug tų pačių ingredientų kaip ir sausame, tačiau ne tais pačiais kiekiais. Konservuose daugiau šviežios mėsos, paukštienos, žuvies ir gyvūninių subproduktų.

Tinkamas dozavimas

Net pasirinkus labai kokybišką aukštos klasės pašarą, jis gali pridaryti daugiau žalos nei naudos, jeigu yra netinkamai dozuojamas. Todėl svarbu atidžiai perskaityti gamintojo nurodymus ir jo griežtai laikytis šeriant augintinį. Nutukimas – vis dažnėjanti problema ne tik tarp žmonių, bet ir tarp keturkojų bičiulių. Žinoma, atsižvelgiant į sveikatos būklę, kai kuriems šunims gali reikėti daugiau pašaro, nei nurodytas optimalus kiekis ant gaminio pakuotės. Tuomet reikiamą kiekį turėtumėte parinkti pasitarę su veterinaru.

Trumpi patarimai

•  Jeigu perkate nebandytą pašarą, verčiau imkite mažesnę pakuotę, net jeigu tai neapsimoka finansiškai. Gyvūnai ėdesiui irgi būna išrankūs, todėl naujas pašaras gali nepatikti, o gal netikti dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, kuri nors sudedamoji dalis kels alergiją.

•  Vienu metu galima turėti 2–3 skirtingus pašarus. Geriausia – to paties gamintojo, tik skirtingų skonių. Kai kurie gyvūnai nemėgsta monotonijos kaip ir mes, žmonės, ir mėgaujasi turėdami progą ėsti įvairų ėdalą.

•  Jeigu norite išbandyti naują pašarą, netingėkite paieškoti atsiliepimų apie jį internete. Nors tai, kad vienam gyvūnui tam tikras produktas tiko, nereiškia, kad tiks ir jūsų keturkojui, visgi dauguma teigiamų ar neigiamų atsiliepimų gali padėti priimti galutinį sprendimą.

•  Kad ir kokį pašarą rinksitės, svarbu tinkamos jo laikymo sąlygos. Tik taip užtikrinsite, kad jis išlaikytų geriausias maistines savybes ir būtų saugus vartoti.

•  Jokiu būdu netaupykite augintinio sąskaita. Pirkdami pigų prastos kokybės pašarą rizikuojate gyvūno sveikata. Gydymas visomis prasmėmis atsieina brangiau nei kokybiškas pašaras.

Autorius Jūratė Survilė