Statistika rodo, kad laimingiausiais save laiko tie žmonės, kurie per gyvenimą išdrįso įvykdyti bent vieną iš šių kardinalių permainų: pakeisti profesiją, nutraukti neperspektyvius santykius, išvykti į ilgą kelionę. Visgi psichologai tikina, kad vyrų ir moterų psichologiją pokyčiai veikia nevienodai. Tad ir į didelius bei mažus pasikeitimus jie reaguoja skirtingai.

 

skirtumai pokyciai

Iššūkiai mažiesiems

 

Moterys. Vaiko raidos specialistai tikina, kad per pirmus 7 vaiko gyvenimo metus patiria tiek naujovių, kiek per visus kitus savo gyvenimo metus. Mergaitės jau pirmais mėnesiais demonstruoja didesnį prieraišumą žmonėms, tad atėjus laikui lankyti darželį ar mokyklą šias permainas išgyvena jautriau. Visgi Toronto universiteto mokslininkai įsitikinę, kad būtent mažosios dailiosios lyties atstovės geriau prisitaiko naujoje mokymo įstaigos grupėje. Tai, jų nuomone, vyksta dėl mergaitėms būdingos empatijos. Be to, mokslininkai įsitikinę, kad vaikystėje būtent jos net 2 kartus geriau suvokia priežasties ir pasekmės ryšį socialinėje sferoje, todėl atsargiau ir ramiau reaguoja į didelius pokyčius.

 

Vyrai. Šios lyties kūdikiai koncentraciją išlaiko kur kas trumpiau. Veidus įsidėmi tik tada, kai suaugę žmonės pasilenkia ir juos kalbina. Todėl ilgiau formuojasi gebėjimas atskirti emocijas. Tačiau labai anksti prabunda instinktas konkuruoti. Dėl to berniukai labiau mėgsta judrius žaidimus. Jiems taip pat patinka tyrinėti naujas erdves, tad net pirmą dieną darželyje ar mokykloje jaučiasi geriau nei mergaitės. Visgi ilgainiui drąsa ir noras pirmauti pakiša koją. Kuo vyresnis berniukas patiria pokyčių, pavyzdžiui, perkėlimą į kitą mokyklą, tuo sunkiau prisitaiko prie naujos aplinkos. Beje, vaikų psichologai tikina, kad stipriosios lyties atžalos naujokus klasėje ar draugų kompanijoje retai priima geranoriškai.

 

Santuoka – didžiausias gyvenimo pokytis

 

Moterys. Daugelio apklausų duomenimis, susituokti ir kurti šeimą – labiausiai dailiosios lyties atstovių pageidaujamos gyvenimo permainos. Ištekėti iki 24 m. norėtų net 29 % merginų, o tarp trisdešimtmečių to trokštančių dvigubai daugiau. Beje, moterys prie šeiminio gyvenimo prisitaiko greitai ir neskausmingai. Greitai pripranta net kūnas ir hormoninė sistema. Apskaičiuota, kad pirmais metais po santuokos ar bendro gyvenimo pradžios jos vidutiniškais priauga 4–6 kg. Lytinė sistema pasiruošia pastoti, todėl mėnesinės tampa reguliaresnės, išnyksta dalis vienišes kamavusių priešmenstruacinio sindromo simptomų.

 

Vyrai. Stipriosios lyties atstovaitaip pat laukia savo svajonių moters. Deja, sutikę tokią išgyvena didžiulį psichologinį stresą. Kaip rodo Didžiosios Britanijos mokslininkų atlikti tyrimai, įsimylėjusių vyrų organizmuose adrenalino kiekis padidėja iki ekstremalios ribos. Juos taip pat stipriai veikia suvokimas, kad laisvės dienos pasibaigė, o tai reiškia, kad jie nebegali dairytis į svetimas dailiosios lyties atstoves. Kol visiškai prisitaiko prie šeiminio gyvenimo gali užtrukti

 

1,5–2,5 metų. Per tą laiką ne tik praeina kūną ir protą sekinanti įsimylėjimo būsena, bet ir sumažėja testosterono kiekis, todėl vyrai tampa ramesni, mažiau aktyvūs, net priauga keletą papildomų kilogramų.

 

Džiuginanti ir varginanti tėvystė

 

Moterys. Neseniai Lietuvoje apskaičiuotas vidutinis gimdyvės amžius. Šiuo metu jis – 28,7 m. Visgi pasaulinė tendencija kitokia. 10 % pasaulio populiacijos gimsta 15–19 m. mamoms. Vakarų pasaulyje šis amžiaus tarpsnis priskiriamas paauglystei, tačiau mokslininkai tikina, kad tiek kūnu, tiek protu motinystei (esminiam gyvenimo pokyčiui) moterys pasirengia anksti. Deja, psichologiškai motinystė – didžiausią stresą keliantis potyris jų gyvenime. Net 1/3 jaunų mamų susiduria su depresija pagimdžius. Šis laikotarpis kardinaliai pakeičia visas gyvenimo sritis ir kūną. Maždaug 8 % dailiosios lyties atstovių nepajėgia šių permainų visiškai priimti.

 

Vyrai. Didžiosios Britanijos Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, 2013 m. vidutinis santuokoje gyvenančių tėvų amžius padidėjo iki 34,1 m. 1971 m. vidutinis susituokusių ir vaikų turinčių vyrų amžius buvo 29,1 m. Stipriosios lyties atstovui tėvystė sukelia daug mažiau emocijų. Apskaičiuota, kad prie pakitusio gyvenimo ritmo 38 % jaunų tėvelių prisitaiko vos per 6 mėn., o 25 % prireikia metų. 2017 m. JAV atlikta apklausa parodė, kad 11 % vyrų gyvenime vaiko gimimas nesukėlė jokių esminių pokyčių. Jie dėl atžalų jaudinasi mažiau nei moterys. Visgi beveik 29 % amerikiečių prisipažino, kad vaiko gimimas buvo svarbiausias įvykis gyvenime.

 

Drąsiausių pokyčių metas

 

Moterys. Mokslininkai teigia, kad ryžtas, drąsa ir agresyvumas – tos pačios kilmės savybės. Jas nulemia hormonas testosteronas. Ilgainiui jo kiekis organizme šiek tiek kinta. Todėl keturiasdešimtmetės ryžtingesnės nei dvidešimtmetės. Būtent šiame gyvenimo etape dailiosios lyties atstovės dažniausiai ryžtasis nutraukti laimės neteikiančius santykius, susirasti naują partnerį, ryžtasi plastinei operacijai. Apskaičiuota, kad net 45 % keturiasdešimtmečių pradeda laikytis griežtos dietos, trumpai nusikerpa plaukus, išmėgina grožio injekcijas. Apie 1/3 į penktą dešimtį įkopusių moterų keičia drabužių stilių. Taip daugelis šio amžiaus dailiosios lyties atstovių imasi permainų seksualiniame gyvenime – ima eksperimentuoti.

 

Vyrai. Vyrų organizme hormonas testosteronas piką pasiekia 18–21 gyvenimo metais, vėliau lėtai mažėja. Dėl šios priežasties jauni vyrai atrodo beveik bebaimiai ir elgiasi beatodairiškai. Jie lengvai imasi naujų darbų, nesijaudina dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos, greitai prisitaiko gyventi vieni. Sulaukę 45–50 metų dalies vyrų organizmuose testosterono kiekis krinta gana staigiai ir tuomet vyrai tarsi sustabarėja. Patys neinicijuoja savo gyvenimo pokyčių, jiems taip pat labai sunku susitaikyti su skyrybomis, artimųjų netektimis, praradus darbą. Visgi būtent šiame gyvenimo etape kita dalis vyrų išgyvena vidurio amžiaus krizę, kuri provokuoja imtis neprotingų pokyčių, o pastarieji jiems suteikia daug psichologinio skausmo.

 

Įdomu

 

  • Daugelyje viena į kitą nė kiek nepanašių situacijų žmogui kyla klausimas: „O kas bus, jeigu?“ Apskaičiuota, kad net 68 % asmenų nuolat svarsto aibę įvairių ateities variantų, kuriuos gali nulemti vienas ar kitas jų sprendimas. Įprasta manyti, kad tokios abejonės dažniau kankina moteris, visgi skaudžiau šią situaciją išgyvena stipriosios lyties atstovai. Mat jie mėgina apskaičiuoti ateitį, o nepavykus labai nusivilia.
  • JAV Merilando universiteto sociologai Johnas Robinsonas ir Stevenas Martinas nustatė, kad žmonės, kurie jaučiasi nelaimingi, prie televizoriaus praleidžia 30 % ilgiau nei patenkinti. Šias išvadas mokslininkai padarė 1975–2006 m. laikotarpiu išanalizavę 30 tūkst. žmonių elgseną. Beje, televiziją žiūrėti mėgstantys asmenys linkę vidutiniškai 6 mėn. atidėti net ir pozityvius gyvenimo pokyčius.
  • Britų Lesterio universitetas apklausė tūkstančius emigrantų iš įvairių valstybių ir išaiškino, kad savas šalis palikę žmonės nesijaučia laimingi. Net 40 % emigrantų gailisi, kad ryžosi šiai gyvenimo permainai.
  • Tyrimai rodo, kad tik 50 % susituokusių porų Lietuvoje jaučiasi laimingos, bet vis tiek nesiryžta skirtis. Pagrindinė priežastis, sulaikanti nelaimingus sutuoktinius nuo šio žingsnio – baimė, kad nepavyks pasirūpinti savimi ir vaikais gyvenant atskirai.
  • Genai lemia maždaug 30 % fizinių pokyčių senstant. Asmenys, teigiamai vertinantys senėjimą, gyvena 8 m. ilgiau, nes optimizmas padeda išvengti širdies ligų.
  • Bet kokios permainos, psichologų teigimu, sukelia žmonėms laikiną psichologinę traumą. Jos padariniai išnyksta, kai psichika prisitaiko prie pakitusių sąlygų. Daugiausia streso kelia artimųjų netektis, įkalinimas, nedarbas. Visgi ir pozityvūs pokyčiai, tarkime, aukštesnės pareigos, naujas partneris ir vaikų gimimas, gali pakeisti mąstymą ir suvokimą.