Daugelis yra skaitę populiarius straipsnius apie tai, kad Volfgangas Amadėjus Mocartas yra vaistas nuo visų ligų, arba kad skirtingi muzikos instrumentai gydo skirtingus žmogaus organus. Dažnai pasirodo straipsniai ir apie tai, kaip teigiamai klasikinė muzika veikia naujagimius. Įrodyta, kad vaikai, kurie nėštumo metu nuolat girdėjo muziką, vėliau turi muzikinių gabumų, būna linkę tiek į humanitarinius, tiek į tiksliuosius mokslus. Tiesa tai ar mitas padės išsiaiškinti viena iš penkių Lietuvoje dirbančių muzikos terapeutų, šiuo metu gydymą taikanti Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje, gydytoja Diana Kipšaitė.

   

Kuo žmogui padeda muzikos terapija?

 

Ši terapija naudinga daugeliu aspektų. Visų pirma paciento atsipalaidavimu, tiek teigiamų, tiek nelabai prisiminimų sužadinimu, emociniu ir fiziniu asmens aktyvinimu, savistabos žadinimu, savo vertės ir pasitikėjimo skatinimu. Žinomas ir relaksacinis muzikos poveikis žmogaus organizmui, kai susireguliuoja širdies veikla, kraujospūdis, kūno temperatūra.

           

Ar galima tuo užsiimti savarankiškai?

 

Reikėtų skirti muzikos terapiją nuo asmens erudicijos. Pavyzdžiui, jūs užsigeidžiate nueiti į savo mėgstamos muzikos koncertą, ten patiriate puikių emocijų, po koncerto su draugais dar užsukate kur nors atsigerti arbatos… Visa tai galima apibūdinti kaip turiningą laisvalaikio praleidimą. Tačiau muzikos terapija yra tikslinė. Muzikos instrumentų garsai padeda žmogui įveikti ne tik vidinius prieštaravimus, bet ir išgyventi skausmą, liūdesį, stiprinti asmenybę, skatinti savivoką ir sąmoningumą. Terapeutui labai svarbu užmegzti ryšį su savo pacientu: iš pradžių klausoma muzikos, kuri žmogui asmeniškai patinka, tuomet pamažu einama į kitus lygius, išjudinami giliausi žmogaus vidiniai klodai. Svarbu žinoti, ko tiksliai reikėtų ligoniui. Teigiamai veikia mono akordai – dažnai minimalistinėmis priemonėmis pasiekiama maksimalių rezultatų.

   

Kam dažniausiai taikomas šis metodas?

 

Muzikos terapija taikoma beveik visose medicinos srityse: neonatologijoje, psichoterapijoje, neurologijoje. Dažniausiai žinoma pasyvioji muzikos terapija, kurios metu pacientas tiesiog klausosi muzikos, o vėliau ją apmąsto bei aptaria su muzikos terapeutu. Taip pat aktyvioji, kai asmuo ir pats turi galimybę muzikuoti. Pavyzdžiui, insultą patyrusiam ligoniui, negalinčiam valdyti tam tikros kūno dalies, dirbama su jo balsu. Taip stiprinama jo sveikoji pusė. Muzikavimas padeda žmogui, patyrusiam dvasinių sukrėtimų. Pavyzdžiui, po konflikto su viršininku pyktį galima išlieti ant muzikos instrumento. Muzikos terapeutas muzikuoja kartu su jumis, perėmęs jūsų viršininko vaidmenį. Supratus savo pykčio priežastį ir atsikračius neigiamų emocijų galima pasveikti. Todėl kilusį pyktį geriausia nukreipti į muzikos instrumentus – tiesiog išsilieti.

   

Teko girdėti, kad tam tikri muzikos instrumentų garsai gydo tam tikrus žmogaus organus. Tarkime, klavišinių instrumentų muzika padeda sergant skrandžio ligomis.

 

Kiekvienas pacientas yra individualus, todėl jį skirtingai veikia ir muzikos instrumentai. Patartina atidžiai stebėti, kaip ir koks garsas žmogų veikia, nes čia svarbu individuali asmens muzikos istorija. Tiesa, į styginių instrumentų aukštus dažnius labiausiai reaguoja vaikai, o paauglystėje jiems priimtini žemi decibelai, pavyzdžiui, būgnų muzika. Tokia roko ar metalo muzika tarsi įteisina jų norą rėkti, išsilieti visa savo esybe.

   

Viename straipsnyje skaičiau, kad sunkiojo roko ar metalo muzikos klausosi tik vidinės sumaišties kankinami žmonės…

 

Jeigu tokios muzikos klausomasi garsiai, ji paprasčiausiai kenkia jūsų klausai. Tai yra aktyvinanti muzika ir nematau tame nieko blogo. Juk vienas kavos puodelis per dieną yra normalu, o dešimt… Svarbiausia – saikas.

   

O kaip dėl Mocarto – vaisto nuo visų ligų?

 

Jeigu Mocartas pacientui svetimas ir nesužadina teigiamų emocijų, tai ir klausantis jo muzikos naudos nebus.

   

Ar komoje esantiems pacientams taip pat taikoma muzikos terapija?

 

Taip, tik čia reikia daug daugiau atsakomybės, reikalinga sergančiojo artimųjų pagalba, renkant ligonio anamnezę, nes būtina išsamiai išsiaiškinti, kokią muziką jis mėgsta.

   

Taigi konkrečiai įvardijamos muzikos, kuri žmogui kenktų, kaip ir nėra? Viskas labai individualu…

 

Būtent! Didesnę žalą gali sukelti triukšmas, sklindantis naktį iš kaimynų buto, arba neatsakingas muzikos klausymasis – stiprus garsas tiesiog kenkia jūsų klausai. Taip pat muzika gali kenkti tada, kai ji žadina neigiamus prisiminimus. Pavyzdžiui, neišnešioti mažyliai, gulintys inkubatoriuose, klausosi lopšinių, tačiau tuo metu, kai jiems leidžiami vaistai, muzika išjungiama, kad vėliau tas garsas jiems nesiasocijuotų su skausmu.

   

Ar tiesa, kad muzika, kurią klauso nėščiosios, suteikia būsimiesiems kūdikiams ypatingų galių?

 

Yra žinoma, kad vanduo – geras garso laidininkas, todėl tikrai pasiekia ir naujagimį. Tačiau svarbiausia yra būsimosios mamytės stabili emocinė būsena. Jeigu nėščioji nuolat klausosi muzikos, tačiau vėliau patiria spaudimą iš aplinkos ir neigiamus jausmus, muzikos nauda bus tik trumpalaikė. Jeigu nėščioji atsipalaiduoja, dainuoja ir pasiekia vidinę ramybę – tai puikiai veikia tiek kūdikį, tiek ir ją pačią. Vaikeliui gimus puikus jo nuraminimo, palydėjimo į miego pasaulį ir stipresnio ryšio užmezgimo būdas yra mamos dainuojamos lopšinės – minimalistinių melodijų, senovinės.

   

Ką manote apie žmones, kurie namuose visą dieną klausosi muzikos, palieka įjungtą televizorių arba radiją?

 

Tai yra tiesiog šiukšlių srautas, kuris užkemša mūsų psichiką. To, žinoma, reikėtų vengti. Tyla yra pati stipriausia muzika.

   

Ar tyla gali kenkti?

 

Sveikam, sąmoningam žmogui tyla kenkti neturėtų, tačiau asmeniui, turinčiam vidinės sumaišties, tyla gali būti slegianti.

   

Tai garsai stipriai veikia žmogų, kartais jam pačiam apie tai gerai nesusimąstant…?

 

Taip, muzika geba įsiskverbti į giliausius žmogaus sąmonės kampelius ir išjudinti užslėptus išgyvenimus, troškimus, emocijas, mintis – norime mes to ar ne. Tik ar visi pajėgūs tai pajausti ir suprasti?