Grožio rutina – neatsiejama keturkojų priežiūros dalis, kartu su šėrimu, pasivaikščiojimais lauke ir žaidimais. Norint, kad išvaizda atitiktų veislės standartą ir džiugintų akis, svarbu paisyti rekomendacijų kiekvienam kailio tipui.

 

Konsultuoja specialistė  šunų kirpėja Viktorija Giniotytė

 

Reikia laiko ir žiniųYoung,Fun,Owner,Woman,Wear,Casual,Clothes,Hug,Cuddle,Best

 

Norint, kad šuns kailis būtų sveikas ir žvilgėtų, neužteks minimalių pastangų. „Ilgaplaukius ir garbanotus šunis rekomenduojama šukuoti kiekvieną dieną. Praleidus kelias procedūras plaukai pradeda veltis, po savaitės formuojasi sąvėlos, kurias sunku pašalinti tik šepečiu ar šukomis“, – sako profesionali šunų kirpėja V. Giniotytė.

 

Svarbu pasirinkti tinkamas priemones, pavyzdžiui, drėkinamąjį plaukų kondicionierių, purškiklį, šukas, tinkančias konkrečiam kailio tipui. Prekyboje pasirinkimas didelis. Nepatyrusiam šeimininkui dažnai sunku apsispręsti. „Siūlau nesivaržyti ir klausti šuns kirpėjos, konsultuotis. Specialistas patars ne tik, kokias šukas naudoti, bet ir kaip šukuoti“, – bendradarbiaujant su kirpėja ir pavertus priežiūrą rutina įmanoma išlaikyti reprezentatyvią išvaizdą.

 

Be investicijų į kailio priežiūrą, svarbu užtikrinti tinkamą ir subalansuotą šėrimą. Mityba glaudžiai susijusi su odos ir kailio būkle. Alergija dažnai pasireiškia bėrimu, niežėjimu, pleiskanojimu, plaukai iškrinta vietomis arba dideliame kūno plote. Tokias problemas reikia spręsti kompleksiškai kartu su veterinarijos gydytoju.

 
V. Giniotytė pastebi, kad klientų antplūdžiams būdingas sezoniškumas. „Daugiausia norinčių pasigražinti sulaukiame vasarą. Kai karšta ir prasideda atostogų sezonas, šeimininkai pageidauja kirpti trumpiau. Dar vienas bumas kyla prieš didžiąsias žiemos šventes, kai visi tradiciškai nori pasitikti naujus metus tvarkingi, pasipuošę, – pasakoja ji. – Štai sausį ir vasarį jaučiame štilį. Jeigu šalta, vengiama kirpti trumpai. Suveikia ir finansinis faktorius, kai šeimininkai siekia sutaupyti. Klientai palaipsniui sugrįžta pavasarį.“
 

Trumpas kailis – mažiau problemų?

 

Gali pasirodyti, jog trumpo kailio šunys, tokie kaip mopsai, prancūzų ir anglų buldogai, taksai, nykštukiniai pinčeriai, reikalauja mažiausiai priežiūros, esą nereikia specialiai kirpti ar naudoti daug produktų. Anot V. Giniotytės šis teiginys nėra visiška tiesa. „Apkirpus ilgaplaukį šunį, pavyzdžiui, pudelį, jis vaikšto gražus ir stilingas du mėnesius. Trumpo kailio atstovai šeriasi visus metus. Net šukuojant kasdien plaukų bus pilni namai. Jie kimba prie rūbų, baldų tekstilės, patenka į maistą. Tai patinka ne visiems“, – pabrėžia kirpėja. Ji drąsiai deda lygybės ženklą tarp ilgaplaukių ir trumpaplaukių, nes prižiūrėti kailį reikia visiems. Stereotipas, esą trumpo plauko atstovas patogesnis dėl paprastesnės priežiūros, – vilioja tik iš pirmo žvilgsnio. Realybė nėra tokia graži.

 

Nesišeria, tačiau būtina kirpti

 

Šiuo metu Lietuvoje kaip gyvūnai kompanionai bene populiariausios yra veislės, kurios nesišeria. Šuns kailis auga nuolat, todėl būtina periodiškai lankytis kirpykloje.

 

„Šiai kategorijai priskiriami Jorkšyro terjerai, pudeliai, Maltos ir garbanotieji bišonai, šiacu, Pomeranijos špicai. Grožio procedūros tampa viso gyvenimo palydovėmis, todėl svarbu pratinti šuniuką nuo mažų dienų. Kosmetiniam kirpimui galima apsilankyti nuo 3 mėn. amžiaus, po paskutinio skiepo praėjus 10 dienų. Gyvūnas turi priprasti prie svetimų žmonių, jų lietimo, maudymo, žirklių, kirpimo mašinėlės ir plaukų džiovintuvo keliamų garsų. Kuo anksčiau įvyksta adaptacija, tuo vėliau mažiau stresuoja ir gerai toleruoja apsilankymus kirpykloje“, – aiškina specialistė.

 

Kiekviena veislė turi kirpimo standartus, tačiau stiliai kinta atsižvelgiant į tai, ar šuo yra tik šeimos numylėtinis, ar dalyvauja parodose. Išvaizdą taip pat lemia metų laikas, žmonių gyvenimo būdas. Šukuosena priklauso nuo vyraujančių madų ir šeimininkų prioritetų. „Anksčiau pudelių snukučiai buvo skutami trumpai. Šiandien madingas vadinamasis meškiuko kirpimas, kai paliekami ilgesni plaukai“, – pavyzdį pateikia pašnekovė.

 

Ji atvirauja, kad ne visada pavyksta išgauti rezultatą, kurio pageidauja šeimininkas. „Nors stengiamės nenutolti nuo standartų, formavimo galimybės priklauso ir nuo kailio būklės. Jei šuo apleistas, plaukai susivėlę ir šukuojant gyvūnas jaučia skausmą, nelieka nieko kito, tik kirpti trumpai“, – teigia V. Giniotytė.

 

Šiurkštų plauką būtina pešioti

 

Atskirai kategorijai priskiriami šiurkščiaplaukiai, tokie kaip šnauceriai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai, kurių kailis specifinės struktūros ir reikalauja ypatingos priežiūros, palyginti su gentainiais.

 

„Apie šiuos šunis prikurta daug mitų. Tiesa, jog šiurkštus kailis turi savybę išsivalyti pats, todėl šuo maudomas retai. Bet tai nėra visiškai nesišeriančios veislės, – sako specialistė. – Šunys šeriasi atsižvelgiant į plauko augimo stadiją. Pavyzdžiui, jei plaukas perauga, jis iškrinta. Slinkimas suintensyvėja po pešiojimo procedūros ir šis periodas trunka 1–2 savaites. Tad nereikia tikėtis, kad šiurkščiaplaukis nesišers kaip pudelis.“

 

Tačiau šie šunys meta plaukus rečiau, palyginti su trumpaplaukiais. „Kaip pavyzdį paimkime Džeko Raselo terjerą. Trumpaplaukė atmaina šeriasi visus metus, šiurkščiaplaukė – prieš ir po pešiojimo“, – teigia specialistė.

 

Pešimo procedūros būna dviejų tipų. Vienu atveju šunys nuperšami tolygiai ir trumpai. Jiems reikia atvykti į kirpyklą 2–3 kartus per metus. Antru atveju pešama sluoksniuojant ir pabrėžiant kūno dalis, išryškinant proporcijas. Tuomet vizitai turi būti dažnesni.

 

Ilgaplaukiai – didžiausi iššūkiai?

 

Ilgo kailio atstovai išsiskiria puošnumu ir dekoratyvumu, tačiau kailio priežiūra – ne iš lengvųjų. Augintiniai beveik nuolat meta plaukus, o slinkimas suintensyvėja sezoniškai – pavasarį ir rudenį. Nesiimant veiksmų nukenčia namų švara ir higiena.

 

„Norint sumažinti plaukų kiekį svarbu ne tik dažnai maudyti, šukuoti, bet ir reguliariai lankytis kirpykloje, atlikti nukailinimo procedūras, kurios tikrai duoda gerų rezultatų, – pasakoja V. Giniotytė. – Šuns kailis kruopščiai šukuojamas specialiomis pirštinėmis ir šepečiais, naudojamas pūtiklis, kuris pašalina poplaukį. Stengiamasi, kad šuo paliktų kirpykloje kuo daugiau plaukų ir mažiau šertųsi namuose.“

 

Kirpėja džiaugiasi, kad lankosi ne tik populiarieji auksaspalviai retriveriai, samojedai, akitos inu ar spanieliai. Vis daugiau žmonių priglaudžia iš prieglaudų mišrūnus ar beveislius šunis, kurių priežiūra taip pat reikalauja laiko bei pastangų. Dažni apsilankymai įrodo žmonių sąmoningumą ir atsakomybę.

 

Nepriežiūros pasekmės

 

Priežiūros klaidas dažniausiai lemia nežinojimas, kaip tinkamai ir dažnai šukuoti, bei laiko stoka. „Atvykus šuniui į kirpyklą iš karto galime pamatyti ir įvertinti grožio rutiną namuose. Dažniausiai šeimininkai šukuoja per mažai, todėl susidaro sąvėlų. Jeigu jos būna arti odos, tenka nuskusti kailį. Jei sąvėlų nedaug, kartais pavyksta jas išsklaidyti ir iššukuoti. Bet darbas reikalauja kantrybės tiek iš specialisto, tiek iš šunelio“, – pabrėžia pašnekovė. Šeimininkams, kuriems trūksta laiko ar įgūdžių, rekomenduojama dažniau lankytis kirpykloje vien tam, kad šuo būtų išmaudytas ir iššukuotas. Užkirtus kelią sąvėloms susidaryti laimingas bus ir žmogus, ir augintinis.

 

„Auksinės taisyklės, kaip prižiūrėti kailį, nėra, tačiau tinka bendro pobūdžio patarimai: reguliariai šunį maudyti ir šukuoti, naudoti tinkamą kosmetiką. Reikia tik prisiminti, kad gyvūno plaukai mažai skiriais nuo mūsų plaukų“, – reziumuoja specialistė. Jei nepamirštame savęs, nedera ignoruoti augintinio poreikių.