Nepastebėjus regos problemų vaikystėje, padariniai gali išlikti visą gyvenimą. Gydytoja oftalmologė išsamiai pasakoja, kaip atpažinti suprastėjusį matymą ir pasirūpinti vaiko akių sveikata.

 

Konsultuoja specialistė

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytoja oftalmologė Kristina Kuolienė

 

Kokie vaikų regos sutrikimai dažniausi?Little,Girl,With,Glasses,Against,Vision,Test,Chart

   

Dažniausiai diagnozuojama toliaregystė, trumparegystė ir astigmatizmas. Vaikams nuo gimimo būna neaukšto laipsnio toliaregystė ir tai visiškai normalu. Augant, sykiu didėjant akies obuoliui, toliaregystė mažėja ir visai išnyksta iki mokyklos. Ūgtelėjus vaikui ir didėjant akies ašiai gali vystytis trumparegystė, kuri nustatoma vis ankstesniame amžiuje.

 

Kokios dažniausios prastėjančios regos priežastys?

 

Refrakcijos ydų vystymąsi labiausiai lemia genetiniai veiksniai. Aukšto laipsnio toliaregystė ir astigmatizmas paveldimi. Šias ydas mažiausiai lemia šiuolaikinės technologijos ar gyvenimo būdas. Astigmatizmo laipsnis per gyvenimą keičiasi nežymiai. Trumparegystei išsivystyti irgi didžiausią įtaką turi paveldimumas. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra trumparegių, vaikui taip pat padidėja rizika trumparegystei išsivystyti bei progresuoti. Visgi šią problemą skatina ir aplinkos veiksniai bei gyvenimo būdas.

 

Įrodyta, kad trumparegystės išsivystymo ir progresavimo rizika mažėja vaikams, kurie daug laiko praleidžia lauke. Nauda pasireiškia, jei šviesiuoju paros metu kieme būna ne mažiau kaip 2–3 val. per dieną. Natūrali šviesa skatina dopamino, melatonino ir kitų neuromediatorių išsiskyrimą, o tai teigiamai veikia tinklainę ir akies augimą.

 

Išmaniųjų ekranų naudojimas ir nuolatinis darbas (skaitymas, rašymas, piešimas, žaidimai ir pan.) su arti esančiais objektais skatina akies augimą, dėl ko didėja akies ašis bei vystosi, didėja trumparegystė. Refrakcijos ydos vystymąsi lemia ne tik laikas prie ekranų, bet ir jų dydis. Kuo ekranas mažesnis, tuo didesnis darbas tenka akims, dėl ko gali progresuoti trumparegystė.

 

Iš kokių požymių galima įtarti, kad vaikas mato prasčiau?

 

Trumparegystę rodo, jei vaikas nuolat prisimerkęs ar prisimerkia stengdamasis įžiūrėti toliau esančius objektus, taip pat dažnai mirksi, trina akis. Tėvai gali paprašyti vaiko perskaityti toliau esančius užrašus ar įžiūrėti tam tikrus objektus.

 

Toliaregystės atveju vaikas gali skųstis galvos, akių skausmais, nuovargiu, ypač ilgiau pažiūrėjus į arti esančius daiktus, išmaniuosius ekranus, ilgiau paskaičius. Atsiranda nenoras mokytis, gali suprastėti akademiniai rezultatai. Jei yra nekoreguota, ypač aukštesnio laipsnio, toliaregystė, 6–7 m. vaikai sunkiau mokosi skaityti. Laiku patekus pas akių gydytoją ir koregavus refrakcijos ydą akiniais, šie skundai gali lengvai išnykti. Tam tikrais atvejais pagerėja mokymasis.

 

Kokios taikomos regos korekcijos priemonės?

 

Patikrinus akis ir nustačius refrakcijos ydą, pritaikomi korekciniai akiniai. Jie skirti tam, kad vaikas gerai matytų tiek iš arti, tiek į tolį. Kontaktiniai lęšiai – irgi puikus būdas koreguoti regėjimą, tačiau juos patariama nešioti ne anksčiau nei nuo 12 metų. Vaikas turi gebėti savarankiškai įsidėti ir išsiimti kontaktinius lęšius, tinkamai pasirūpinti jų higiena.

 

Esant genetiniam trumparegystes polinkiui skiriami specialūs problemos progresavimą stabdantys akiniai ar kontaktiniai lęšiai. Taip pat gali būti naudojami mažos koncentracijos atropino lašai, kuriuos reikia lašinti kas vakarą ilgą laiką.

 

Tinkamai ir laiku parinkti akiniai ne tik leidžia vaikui gerai matyti bei jaustis, bet ir teigiamai veikia tolesnį akies vystymąsi, lemia, kad trumparegystė nedidėtų ir ateityje būtų išvengta su aukšto laipsnio trumparegyste susijusių akių ligų. Svarbu laiku diagnozuoti refrakcijos ydą ir skirti tinkamą korekciją.

 

Teigiama, kad kai kurias problemas vaikai išauga…

 

Galima sakyti, kad neaukšto laipsnio toliaregystę vaikai iš tiesų „išauga“ iki mokyklos. Aukštesnio laipsnio toliaregystė lieka, tačiau gali sumažėti vaikui augant, kai kuriais atvejais nereikia nuolat nešioti akinių. Astigmatizmas išlieka visą gyvenimą ir keičiasi mažai. Nenešiojant akinių matoma ne taip aiškiai, vaizdas būna tarsi su šešėliu. Vaikystėje atsiradusi trumparegystė neišnyksta ir gali tik didėti. Laiku pritaikius akinius ar skyrus specifinius trumparegystę stabdančius akinius bei lašus galima išvengti trumparegystės progresavimo ir su tuo susijusių akių ligų.

 

Ką svarbu žinoti renkantis korekcines priemones vaikams?

 

Svarbu atkreipti dėmesį į akinių rėmelių dydį. Jie turi būti ne per siauri, nes spaus smilkinius, ne per platūs, kitaip akiniai slys nuo nosies ir vaikas žiūrės ne per akinius, o per jų viršų. Akinių kojelės taip pat turi būti ne per ilgos, kad nekristų, ir ne per trumpos, kad nespaustų ausų. Mažesniems vaikams galima pritaikyti akinių dirželį, kuris tvirtinasi prie kojelių ir fiksuojasi apie galvą, labiau palenkti kojeles, uždėti specialius fiksatorius. Tokiu atveju akinius patogu nešioti ir vaikas žiūrės taisyklingai. Ne mažiau svarbu atsižvelgti į rėmelių stilių. Reikėtų leisti vaikui pačiam išsirinkti rėmelius, kurie patinka. Tuomet mielai nešios, o ne slėps ar vengs užsidėti.

 

Vaikams skirti akinių lęšiai gaminami iš plastiko, kuris lengvesnis ir atsparesnis įbrėžimams. Esant didesnio laipsnio refrakcijos ydai galima rinktis plonintą plastiką, kad akinių lęšiai nebūtų stori, o akiniai – sunkūs. Esant aukšto laipsnio toliaregystei akinių lęšiai gaminami iš polikarbonato. Jie sunkiau lūžta, yra lengvesni. Tokius rekomenduojama rinktis aktyviai sportuojantiems vaikams. Akiniai dažnai lūžta, todėl labiau tinka ne metaliniai, o lengvi plastikiniai rėmeliai.

 

Kaip dažnai reikėtų tikrinti vaikų regėjimą?

 

Pirmoji akių patikra atliekama naujagimiams dar gimdymo namuose. Nenustačius jokių problemų, kitai apžiūrai reikėtų pasirodyti iki vienų metų amžiaus. Vėliau rega tiriama 3–5 m. ir prieš pirmą klasę. Mokyklinukams rega tikrinama kiekvienais metais šeimos gydytojo kabinete. Jei nustatomas sutrikimas, rekomenduojama akių gydytojo apžiūra. Jei šeimoje nustatyta trumparegystė, lankytis pas gydytoją oftalmologą reikėtų kasmet. Nustačius refrakcijos ydą ir nešiojant akinius, vizitai planuojami atsižvelgiant į akių gydytojo rekomendacijas.

 

Kokias prevencines priemones galėtų taikyti tėvai, kad vaikų rega išliktų gera?

 

Nors refrakcijos ydas labiausiai lemia genetiniai veiksniai ir paveldimumas, tėvai gali koreguoti vaikų aplinkos veiksnius ir įpročius, kurie turi įtakos regai. Tiek namuose, tiek mokykloje turi būti tinkamas apšvietimas, geriausia – dienos šviesa. Jei jos nepakanka, naudojamas dirbtinis apšvietimas, kuris turi būti ne per ryškus, bet pakankamas. Papildomas apšvietimas reikalingas atliekant darbus iš arti: skaitant, rašant, piešiant, konstruojant ir pan.

 

Išmanieji ekranai – neatsiejama šiuolaikinės visuomenės gyvenimo dalis, todėl neįmanoma išvengti jų naudojimo. Vaikams skirti įrenginiai turi būti kuo didesnio ekrano, kad nevargtų akys. Pavyzdžiui, sveikiau žiūrėti filmukus per televizorių, nei per mažą išmaniojo telefono ar planšetės ekraną. Lygiai taip pat naudingiau ruošti namų darbus ar užsiimti kita veikla prie didesnio kompiuterio monitoriaus, nei per mažą telefoną. Bendra taisyklė – rinktis kuo didesnį ekraną ir naudoti jį iš didesnio atstumo. Tokiu būdu sumažės rizika trumparegystei vystytis ir progresuoti. Tėvai turėtų riboti naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais. Bendras laikas per parą mokyklinukams neturėtų būti ilgesnis nei 1 val.

 

Bet kokia veikla iš arti apkrauna akis, joms tenka daugiau darbo, todėl sveika daryti pertraukas ne tik nuo išmaniųjų ekranų, bet ir per mažą atstumą atliekamų veiklų. Rekomenduojama kas 20 min. po 20 sek. žiūrėti į tolį – bent 5 m atstumą. Taip atsipalaiduoja akomodacijoje dalyvaujantys raumenys, akys pailsi. Ši taisyklė tinka ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, norintiems turėti sveikas akis.