Turintieji savo kiemą dar žiemą planuoja, ką sės pavasarį ir kokius darbus reikės nudirbti. Daugeliui sodininkystė – ne tik malonumas, bet ir puikus būdas mankštintis. Tiesa, netgi lengvi darbai gali baigtis traumomis, todėl atsargumas itin svarbus darbuojantis sode.

 

Dažniausios traumosbauerfeind-gardening-lordoloc_0767

   

Nugaros ir kaklo. Dirbant sode ar darže tenka daug kartų lenktis, pritūpti, klūpėti ir kelti sunkius daiktus. Dažnai šie veiksmai užtrunka, nė nepastebima, kad kieme jau praleistas pusdienis. Dėl neatsargumo kūnas užima nepatogią padėtį, tai gali paskatinti įvairias nugaros traumas. Kaklo traumos dažnai patiriamos keliant rankas į viršų ar nepatogiai atlošiant galvą, ypač kai reikia genėti šakas. Tokios traumos ypač būdingos sodininkystės sezono pradžioje, kai po ilgos pertraukos pradedami tvarkymosi darbai.

 

Kelių. Įprastai klūpima sodinant ar ravint. Ilgas klūpėjimas gali sukelti uždegimą ar sąnarių pažeidimą. Dažniausia sodininkų kelio trauma – kelio girnelės bursitas, sąnario tepalinio maišelio uždegimas. Šis uždegimas skausmingas ir riboja judėjimą – neleidžia keliui laisvai judėti sulenkiant arba ištiesiant.

 

Paslydimai ir kritimai. Tai dažniausiai patiriamos traumos darbuojantis kieme – vien JAV kasmet jų fiksuojama maždaug 115 tūkst. Darbas sode suteikia daug galimybių paslysti ir nukristi. Lengva užkliūti ant grėblių, žarnų ir kitų ant žemės neapgalvotai paliktų įrankių. Taip pat dažnai žmonės paslysta ant laiptelių, užkliūva už vazoninių augalų ar nukrenta nuo kopėčių.

 

Sužalojimai naudojant įrankius. Elektriniai įrankiai, tokie kaip žoliapjovės ir gyvatvorių žirklės, sukelia sunkiausius sužalojimus. Dažniausiai taip nutinka tinkamai neprižiūrint įrankių. Tačiau ne rečiau įsipjaunama naudojant rankinius sodo įrankius, pvz., žirkles ar sekatorius.

 

Patarimai, kaip išvengti traumų

   

Apšilimas ir apgalvoti judesiai – daug traumų įvyksta iškart griebiantis veiklos sode. Taip sukeliamas didelis krūvis raumenims, sąnariams ir raiščiams. Lengvas pasivaikščiojimas ir švelnus raumenų tempimas – puikus būdas paruošti kūną kiemo darbams. Keldami stambius nešulius įsitikinkite, kad tinkamai tai darote. Visada kelkite pritūpę, o sunkesnį daiktą laikykite arti kūno. Jei reikia, karučiais pervežkite sunkius krovinius. Prireikus naudokite kopėčias, kad sumažėtų spaudimas kaklui ir pečiams. Užuot klūpoję, sėskitės ant taburetės, kad sušvelnėtų kelių sąnarių įtampa.

 

Reguliarios pertraukos – dirbdami sode nepersistenkite. Reguliariai darydami pertraukas galėsite atsigauti ir išvengti traumų dėl per didelio krūvio. Rečiau atlikite nuolatinius pasikartojančius judesius – gresia sausgyslių uždegimas.

 

Derama įrankių ir prietaisų priežiūra – darydami pertraukas nenumeskite įrankių, padėkite į jiems skirtas vietas. Tai padės išvengti nelaimingų nutikimų paslydus ir nukritus. Aštrius peilius laikykite nukreiptus žemyn, o įrankius sudėkite vaikams nepasiekiamoje vietoje. Baigę darbus ir juos pradėdami nepamirškite apžiūrėti įrankių. Jei elektrinių prietaisų peiliai nebus aštrūs, neatliksite visų būtinų sodo priežiūros darbų. Tinkamai pagalandę sumažinsite susižalojimo riziką. Kasmet pasitaiko dalinių ar visiškų galūnių amputacijų dėl prastos žoliapjovės priežiūros. Prieš valydami šiukšles ar užstrigusią žolę, būtinai išjunkite elektrinį prietaisą ir palaukite, kol peilis nustos judėti. Net kai žoliapjovė išjungta, naudokite įrankį kliuviniams pašalinti.

 

Pirštinės, tinkama avalynė ir drabužiai – visada mūvėkite sodo pirštines, kad apsaugotumėte rankas nuo įbrėžimų ir įpjovimų. Taip pat avėkite tinkamą avalynę, kuri užtikrina pėdos atramą ir apsaugą. Visada dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes – taip išvengsite vabzdžių įkandimų bei įsipjovimų. Dėvėdami skrybėlę ir naudodami apsaugos nuo saulės priemones apsaugosite odą. Dėvėkite įtvarus – įtvarai gali būti puiki pagalbinė priemonė jūsų sodininkystės darbams. Jie naudingi ne tik sąnarių skausmui malšinti, bet ir sąnarių apsaugai bei skausmo prevencijai.

 

Taisyklinga kūno padėtis – keldami sunkius daiktus, tokius kaip mulčio maišas, turite būti ypač atsargūs. Nuo pečių ir nugaros traumų galite apsisaugoti tinkamai paskirstydami svorį. Gabendami sunkius krovinius naudokite karutį.

 

Pavojingi įpjovimai ir įbrėžimai

   

Dirbant sode ar darže nesunku įsipjauti. Dirvožemyje yra bakterijų, kurios naudingos augalams, bet žalingos žmonėms. Įpjovimai ir įbrėžimai – puiki terpė bakterijoms patekti į organizmą. Kokiomis sunkiomis infekcijomis gresia užsikrėsti triūsiant kieme?

 

Stabligė – infekcija, kuri gali atsirasti, kai bakterijų, esančių ant sodo įrankių ar rožių spyglių, patenka į organizmą, dažniausiai įsipjovus ir įsibrėžus. Jaučiamas silpnumas, sustingimas, mėšlungis ir raumenų paralyžius, ypač žandikaulio srityje, sunku kramtyti ir ryti.

 

Sepsis – infekcija, patenkanti į organizmą per įpjovimus ir įbrėžimus, ypač dirbant su žeme, mulčiu ar trąšomis, mėžiant gyvulių mėšlą. Kai sepsis patenka į kraują, kūnas reaguoja su uždegiminiu atsaku. Sepsis gali greitai paūmėti ir sukelti gyvybei pavojingą septinį šoką bei organų nepakankamumą.

 

Bet kur įsipjovus ar įsibrėžus minėti simptomai gali būti infekcijos požymis. Jei žaizda sudirgo, paraudo, oda kaista, o limfmazgiai patinę, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Visada dėvėkite tinkamus drabužius, avėkite deramą avalynę, ne basutes ar dar blogiau – nebūkite basomis, nepamirškite apsauginių priemonių, ypač akinių.

 

 Autorius Monika Budnikienė