Kad ir kiek ginčytųsi mėsavalgiai ir vegetarai, negalima paneigti fakto, kad mėsa visada buvo žmogaus valgiaraštyje. Pagal virškinimo sistemos sandarą žmogus priskiriamas prie plėšrūnų. Taigi valgyti mėsą – gamtos užprogramuota būtinybė. Kurią mėsą geriausia rinktis?

 

Triušiena – sveikiausia

Sveikiausia mėsa laikoma triušiena. Iš visų mėsos rūšių joje yra daugiausia baltymų – 21 % ir mažiausia riebalų – 15 %. Tai idealus santykis. Triušieną organizmas pasisavina 96 %, o kitų rūšių mėsą – mažiau negu 50 %. Triušienos riebaluose nesočiųjų rūgščių yra daugiau negu jautienos ar avienos ir mažai cholesterolio, o juose esantis lecitinas reguliuoja cholesterolio apykaitą.

Triušienoje labai daug ląstelienos, gausu aminorūgščių, vitaminų C, B6, B12, PP. Taip pat yra mineralinių medžiagų – fosforo, kalcio, geležies, kobalto, mangano, fluoro, kalio ir kt.

Tai mažai kalorijų turinti mėsa. Triušiena ypač naudinga vaikams ir nėščioms moterims, nes gerina galvos smegenų, skrandžio ir žarnyno veiklą, nesukelia alergijos.

 

Vištiena ir kalakutiena užkerta kelią ligoms

Antroje vietoje, dietologų vertinimu, yra arkliena, elniena, vištiena ir kalakutiena.

Vištienoje ir kalakutienoje daugiausia baltymų, būtinų raumenims formuotis. Jose riebalų kur kas mažiau nei jautienoje, kiaulienoje ar avienoje (jeigu nevalgote paukščių odos), be to, organizmas paukščių riebalus pasisavina lengviau nei gyvulių. Žmogaus organizmui reikalingų baltymų kalakutienoje yra 22,5 %, vištienoje – 20 %, antienoje – 13 %, žąsienoje – 12 %.

Vištienoje ir kalakutienoje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, todėl ši mėsa – puiki miokardo infarkto, išeminės širdies ligos ir insulto profilaktika. B grupės vitaminai aktyvina baltymų, angliavandenių ir riebalų apykaitos procesus, stiprina plaukus, nagus ir odą, saugo nuo mažakraujystės. Vištienoje esantis lizinas skatina audinių atsinaujinimą, fermentų ir hormonų gamybą. Kai organizme trūksta lizino, kankina nuovargis, dirglumas, sunku susikaupti.

Vištiena ir kalakutiena – lengvai virškinamas ir pasisavinamas maistas, todėl tinka nusilpus, sergant įvairiomis infekcijomis, žarnyno ligomis. Vertingiausia paukštienos dalis – krūtinėlė, mažiausiai vertingi kakliukai ir sparneliai (juose mėsos mažai, o riebalų daug).

Kalbant apie mėsos kokybę, reikia atsižvelgti į tai, kaip auginti paukščiai. Daugelyje šiuolaikinių paukštynų vos iš kiaušinio išsiritęs viščiukas gauna lesalo su preparatais, nuo kurių sparčiai didėja svoris. Taigi vertinga tik ekologiškai augintų paukščių mėsa.

Žąsiena ir antiena riebesnė, todėl nerekomenduojama turintiesiems antsvorio ir sergantiesiems ateroskleroze.

 

Veršiena ir jautiena suteikia jėgų

Gurmanai ypač vertina „marmurinę“ veršieną – mėsą, kurioje susidaro plonos riebalų gyslelės, nuo kurių ji tampa labai minkšta ir sultinga. Tačiau sveikesnė neriebi veršiena ir jautiena.

Šviežia, kokybiška jautiena labai naudinga tiems, kurie dirba fizinį darbą, sportuoja. Jautienoje yra daug geležies, todėl ši mėsa naudinga sergant mažakraujyste. Valgant jautieną, kraujyje padaugėja vyriškojo hormono testosterono, gerinančio potenciją. Keturiasdešimtmečiams ir vyresniems vyrams reikėtų nors retkarčiais valgyti jautienos patiekalų. Tačiau jautienos riebalai (lajus) sunkiai virškinami, turi daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurios didina cholesterolio kiekį kraujyje ir sukelia rimtų sveikatos problemų – aterosklerozę, infarktą, insultą. Jautienos nepatartina valgyti sergant egzema, išsiplėtus venoms.

   

Aviena – sveika, bet sunkiai virškinama

Avienoje yra daug fluoro, dantis saugančio nuo ėduonies. Pastebėta, kad Kaukazo gyventojai, dažniausiai valgantys jaunų avių mėsą, rečiau kenčia nuo dantų ėduonies ir aterosklerozės. Be to, ši mėsa turi daug vitamino E. Aviena svarbi diabeto profilaktikai, skatina kasos darbą.

Skani ir vertinga jaunų ėriukų mėsa. Tačiau ji ant mūsų stalo – retenybė. Aviena paprastai būna riebesnė. Jos riebalai išsilydo tik 44–55 °C temperatūroje, o vištienos – 36 °C, todėl avienos riebalus virškinti sunku. Avienoje yra tik 16 % baltymų, o raumenų pluoštas menkas, todėl organizmas riebalus sunkiai pasisavina.

 

Kiauliena vertinama prieštaringai

Nors kiauliena dažnai kritikuojama, tačiau negalima paneigti fakto, kad jos raumeninio audinio baltymuose yra visų žmogui reikalingų nepakeičiamų aminorūgščių. Kiaulienoje esantis baltymas leucinas padeda atsinaujinti kaulų, raumenų, odos ląstelėms ir mažina cukraus kiekį kraujyje. Kiaulienoje yra mažiau vertingų baltymų – kolageno bei elastino. Vertinga šios mėsos savybė ta, kad ji iš organizmo pašalina radionuklidus.

Kiaulienoje yra 11 % baltymų, o riebalų gali būti net 70 %. Riebalai ir cholesterolis trikdo medžiagų apykaitą, skatina nutukimą, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Dešra – ne mėsa

Mitybos specialistai teigia, kad su dešra ir kitais rūkytais mėsos gaminiais organizmas gauna ne baltymų, o kancerogeninių medžiagų. Tokiuose gaminiuose būna nitritų, neleidžiančių dešroms greitai gesti ir žmogaus organizme virstančių kancerogenais. Dešrų sudėtyje paprastai yra sunkiai išsilydančių riebalų, skonį ir kvapą stiprinančių sintetinių medžiagų, per daug druskos.

Suvalgius dešros, patartina gerti apelsinų sulčių – jose esantis vitaminas C šalina nitritus ir mažina jų poveikį.

 

Įdomu

  • Amerikietis suvalgo maždaug dvigubai daugiau mėsos negu europietis.
  • Danijoje kiaulių yra 2 kartus daugiau nei žmonių.
  • Indijos gyventojas per metus suvartoja apie 200 kg grūdų, didžiąją jų dalį suvalgo. Europietis vidutiniškai suvartoja 1 000 kg grūdų, iš kurių daugiau kaip 80 % sušeria mėsai auginamiems gyvuliams.
  • Kiaulienos lašiniuose gausu vitaminų А, Е, D ir nesočiųjų riebalų. Dėl savo kaloringumo jie nepakeičiami šiaurėje gyvenantiems arba sunkiai fiziškai dirbantiems žmonėms.
  • Rausvas skystis, išbėgęs iš šviežios mėsos, yra ne kraujas, o vanduo, kurį rausvai nudažo baltymas mioglobinas.
  • Didžiausias mėsos patiekalas gaminamas tradicinėms beduinų vestuvėms. Kupranugaris įdaromas ėriukais, o šie – vištomis. Vištos prikemšamos žuvų, o pastarosios įdaromos kiaušiniais.
  • Senovėje į karo žygius išsiruošę hunų kariai mėsą pasidėdavo po balnu, kur ji užsimarinuodavo arklių prakaitu ir ilgai negesdavo.
  • Prancūzų aktorius Alenas Delonas mokėsi mėsininko amato ir savo darbinę veiklą pradėjo mėsos gaminių krautuvėlėje.
  • Suvalgius 100 g kiaulienos, organizmas gauna 35 % cinko paros normos.
  • Populiariausia mėsa pasaulyje – jautiena.
  • Apie 40 % Indijos gyventojų yra vegetarai.