Ką turime žinoti apie cukrinį diabetą?

Troškulys, odos ir gleivinių sausumas, silpnumas, vangumas, svorio mažėjimas, regos pablogėjimas, dažnas šlapinimasis – simptomai, apie kuriuos kartais net nepagalvojama kaip apie pirmuosius grėsmingos ligos pranašus. Dažnas panašius kūno procesus priskiria skubančio gyvenimo, poilsio trūkumo ar netinkamos mitybos pasekmėms. Ieškome pasiteisinimų ir paaiškinimų, tačiau kartais šie požymiai gali signalizuoti apie daugelio ignoruojamą ligą – cukrinį diabetą.

Kas gi yra tas cukrinis diabetas?

Cukrinis diabetas, visuomenėje vadinamas cukralige, lėtinė liga, susijusi su medžiagų apykaitos sutrikimu, pasireiškiančiu įvairaus laipsnio gliukozės kiekio padidėjimu kraujyje. „Svarbiausias hormonas, reikalingas normaliai gliukozės apykaitai, – insulinas. Jis gaminamas kasos beta ląstelėse. Normaliai gliukozė iš virškinimo trakto patenka į kraujotaką ir paskatina kasą gaminti insuliną, kuris padeda patekti gliukozei į įvairias ląsteles. O jos gliukozę naudoja organizmo funkcijoms palaikyti.

Kai insulino trūksta arba jo veikimas nepakankamas (audinių rezistentiškumas insulino poveikiui), vystosi gliukozės kiekio kraujuje padidėjimas. Tai ir sutrikdo normalią medžiagų apykaitą bei sukelia organizme įvairius pakitimus, pvz., skysčių netekimą, svorio sumažėjimą, netgi vystosi gyvybei pavojinga būsena, kuri gali lemti komą. Būtent hiperglikemija sutrikdo normalią medžiagų apykaitą,“ – pastebi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja, endokrinologė Nijolė Morkvėnienė.

Simptomai

Cukrinis diabetas – sunki liga, galinti sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu laiku atpažinti jos sukeliamus simptomus. Jie priklauso nuo ligos trukmės ir sunkumo, cukrinio diabeto tipo.

I tipo cukrinio diabeto simptomai vystosi laipsniškai: troškulys, burnos džiūvimas, svorio mažėjimas esant apetitui, dažnas ir gausus šlapinimasis. Atsiranda didelis bendras silpnumas, odos ir gleivinių sausumas, odos ir genitalijų niežėjimas. Ligai progresuojant pradedamas justi acetono kvapas iš burnos, atsiranda vangumas, gali grėsti netgi sąmonės netekimas.

Pasak gydytojos N. Morkvėnienės, II tipo cukrinis diabetas iš pradžių gali nesukelti jokių simptomų. Dažnu atveju prasidėjus ligai nemaža dalis sergančių net nežino, kad serga II tipo cukriniu diabetu. Visgi kai gliukozės kiekis kraujyje padidėja dar labiau, pasireiškia simptomai, panašūs kaip ir I tipo atveju. Taip pat gydytoja pastebi, kad labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tokius simptomus, kaip svorio priaugimas, grybelinės infekcijos, galūnių dilgčiojimas ar nutirpimas, impotencija.

„Žmogų gali kamuoti daugiau nei vienas simptomas tuo pačiu metu, o dažniausiai pasitaikantys – padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis. Visuomenėje labiau bijomasi susirgti I tipo cukriniu diabetu, nes jis gydomas tik insulino injekcijomis. Tačiau, iš kitos pusės, I tipo diabetas pasireiškia ūmiai, tad greitai diagnozuojamas, o II tipo diabeto simptomai dažnu atveju ilgai ignoruojami, tad atsiranda komplikacijų, kurių gydymas sudėtingas“, – teigia gydytoja N. Morkvėnienė.

I tipo cukrinis diabetas – jaunų žmonių liga

Cukrinis diabetas pagal ligos sudėtingumą skirstomas į I arba II tipą. I tipo cukriniu diabetu dažniausiai susergama vaikystėje ar paauglystėje, ir liga vystosi sparčiai. Vyresnio amžiaus asmenims ši liga taip pat gali išsivystyti, bet ji vystosi lėčiau ir ne taip akivaizdžiai.

„Dažnai I tipo cukriniu diabetu susergama po gripo, kiaulytės, užpuolus kitiems virusams arba susidūrus su aplinkos toksinais. Dėl jų poveikio organizmo imuninė sistema kasos beta ląstelėms pradeda gaminti antikūnus, kurie jas naikina. I tipo cukrinio diabeto atveju organizmas nepajėgus išskirti reikiamo insulino kiekio. Šio tipo diabetas gydomas tik insulinu, tačiau jis greitai ir efektyviai padeda žmogui“, – pasakoja gydytoja.

II tipo cukrinis diabetas – vyresnių žmonių liga

Tai genetiškai paveldima liga ir ji sudaro 85–95 % visų diabeto atvejų. Žmonėms, kurie turi genetinį polinkį, antsvoris ir gausus cukraus vartojimas paskatina greitesnį ligos atsiradimą. Visgi turintys polinkį sirgti šia liga, prisilaikydami dietinių reikalavimų – sureguliavus kūno svorį ir fizinį aktyvumą, gali šią ligą atitolinti arba visai jos išvengti.

Kaip pastebi gydytoja N. Morkvėnienė, II tipo cukrinio diabeto atveju kasa gamina insuliną, tačiau jo veikimas audiniuose nepakankamas. Ilgą laiką šios ligos simptomų gali ir nebūti, todėl yra pavojus ją diagnozuoti pavėluotai, jau pasireiškus cukrinio diabeto komplikacijoms.

„Komplikacijos gali būti įvairios ir, žinoma, sunkios: akių tinklainės, inkstų pažeidimas, dėl blogos gliukozės kontrolės pažeidžiamos smulkiosios ir stambiosios kraujagyslės, bei kitos kraujagyslių ligos. Tad svarbu kuo anksčiau diagnozuoti šią ligą“, – pastebi gydytoja N. Morkvėnienė.

Kaip suvaldyti?

Šiuo metu nėra priemonių, kurios leistų išgydyti šią ligą, tačiau, pasak gydytojos N. Morkvėnienės, žmogus šią ligą gali sėkmingai valdyti.

„Yra įvairiausių vaistų, savikontrolės priemonių, kurios padeda sveikai ir kokybiškai gyventi. Tiesiog reikia pažinti savo ligą ir ją kontroliuoti. Cukrinio diabeto gydymo pagrindą sudaro dieta, fizinis aktyvumas, glikemijos kontrolė, pacientų švietimas, kalbant apie šią ligą, ir vaistai. Visgi svarbu pacientus supažindinti su šia liga ir tai daryti per visus sergančio priežiūros lygmenis. Dėl šios priežasties ligoninėse dirba specialistai, cukrinio diabeto slaugytojos, kurios paaiškina, kaip gyventi su šia liga, supažindina su būsimais mitybos pokyčiais“, – teigia gydytoja N. Morkvėnienė.

Svarbiausia – tyrimai

Svarbiausia nepamiršti, kad norint laiku nustatyti šią ligą ir išvengti komplikacijų, reikia darytis tyrimus. Cukrinis diabetas turi būti patvirtintas laboratorijoje tiriant gliukozę veninio kraujo plazmoje. Tyrimą patariama atlikti ryte, nevalgius.

„Cukrinio diabeto diagnozė nekelia abejonių, kai nustatomi specifiniai diabeto simptomai ir ryški hiperglikemija. Visgi reikėtų nepamiršti, kad vyresni nei 45 m. žmonės, turintys bent vieną rizikos veiksnių, turėtų šiam tyrimui skirti ypatingą dėmesį“, – sako vidaus ligų gydytoja, endokrinologė N. Morkvėnienė.

Rizikos veiksniais laikomi antsvoris; jei žmogus turi pirmos eilės giminaičių, sergančiu diabetu (tėvai, broliai, seserys, vaikai); moterys, gimdžiusios >4 kg naujagimius ir sirgusios nėščiųjų cukriniu diabetu. Taip pat tie, kurie turi padidėjusį kraujo spaudimą (>140/90); lipidų apykaitos sutrikimą (-DTL<0,9 ir/ar TG>2,2); turėję gliukozės tolerancijos sutrikimą ar sutrikusią glikemiją nevalgius; besiskundžiantys širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetui būdingais simptomais. Taip pat nepamiršti, kad žmonės kartais gali neturėti jokių požymių, tačiau sirgti šia liga, tad tyrimas yra labai svarbus dalykas“, – teigia gydytoja.