Vilkligė – tai autoimuninė liga, kuria moterys serga 10 kartų dažniau nei vyrai. Ligos pavadinimas kilo dėl žymių, kurios primena vilko įkandimus, ant kūno atsiradimą. Daugiau visuomenės dėmesio lėtinės ligos sulaukia, kai apie kovą su jomis prabyla tokie žymūs asmenys kaip dainininkė Selena Gomez, kuri paatviravo, kad dėl vilkligės sukeltų komplikacijų, jai prireikė inksto transplantacijos.

 

vilklige

Tiksli vilkligės priežastis nėra žinoma, tačiau, mokslininkų nuomone, riziką susirgti lemia genetika. Ilgą laiką liga tūno organizme ir žmogus nė nenutuokia apie jos egzistavimą. Kol vieną dieną liga pasireiškia po antibiotikų vartojimo, infekcijos, ultravioletinių spindulių ar net hormonų. Dažniausiai suserga 15 – 45 metų moterys. Vilklige gali susirgti bet kokios rasės moterys ir vyrai, nors dažniausiai ji diagnozuojama afroamerikiečiai, azijiečiai, ispanų kilmės asmenys ir indėnai.

 

Vilkligę padeda suvaldyti nuoseklaus gydymo plano, kurį individualia parenka gydytojas, dažniausiai reumatologas, laikymasis. Svarbiausia išvengti paūmėjimų, o jiems kilus, kuo greičiau gydyti, kad būtų išvengta komplikacijų (liga nepažeistų vidaus organų). Stabilią būklę gali padėti išlaikyti sveikas gyvenimo būdas. Paūmėjimus malšina receptiniai ir nereceptiniai vaistai. Sunkesniais atvejais arba, jeigu yra komplikacijų, taikomos specialios terapijos. Gali prireikti net inkstų transplantacijos.

 

9 patarimai, kaip geriau jaustis, sergant vilklige:

 
  • Atkreipti dėmesį į pirmuosius ligos paūmėjimo simptomus. Paprastai jie prasideda visada panašiai. Atpažinus vilkligės simptomus (nuovargį, sąnarių skausmą, karščiavimą), nedelsiant pradėti gydymą. Tai padės sumažinti diskomfortą.
 
  • Daug ilsėtis. Naktį miegoti bent 10 valandų, per paūmėjimus – dar ilgiau. Įsiklausyti į savo kūną – jeigu jis nori poilsio – ilsėkitės!
 
  • Infekcijas gydyti kuo greičiau. Vilkligė ir vaistai jai gydyti didina spreptokokinės anginos (skarlatinos), mielių infekcijų ir virusų riziką. Pajutus pirmuosius simptomus reikia nieko nelaukiant, kreiptis į gydytoją.
 
  • Sportuoti pagal galimybes. Gali atrodyti, kad yra priešingai, bet sportas padeda sumažinti nuolatinį nuovargį, nes lavina ištvermę ir didina fizines galimybes. Vaikščiojimas suteikia energijos, taip pat naudinga yra plaukioti, užsiimti vandens aerobika, važinėti dviračiu.
 
  • Suvaldyti stresą. Stresas blogina vilkligės būklę ir paaštrina simptomus. Rekomenduojama išbandyti meditaciją, gilaus kvėpavimo pratimus ir kitas atsipalaidavimo technikas.
 
  • Vengti saulės. Saulės šviesa ir ultravioletiniai spinduliai gali sukelti paūmėjimus. Todėl prieš einant į lauką, atviras kūno vietas rekomenduojama išsitepti priemone nuo saulės (15 SPF arba aukštesniu), nešioti kepurę ir vilkėti ilgarankovius marškinėlius.
 
  • Vengti alergenų. Plaukų dažai, makiažo priemonės, vaistai gali sukelti vilkligės paūmėjimą. Todėl rekomenduojama rinktis bekvapę ir bespalvę hipoalerginę kosmetiką, atidžiai pasirinkti vaistus, kuriuose nebūtų alergiją sukeliančių sudedamųjų dalių.
 
  • Sveikai maitintis. Visų pirma vengti maisto produktų, kuriuose yra alergenų. Rinktis organinę produkciją, neperdirbtus, natūralius maisto produktus. Valgyti žalias ir virtas daržoves, šviežius vaisius, riebią žuvį, maisto produktus su probiotikais, kaulų sultinį, gerti žolelių, prieskonių arbatas.
 
  • Pasitarti su gydytoju dėl nėštumo. Sergant vilklige nėštumas gali būti sunkesnis. Gali būtų didesnė rizika tiek mamai, tiek kūdikiui. Todėl rekomenduojama pasidomėti faktais, kokie pavojai laukia, bandant pastoti ir išnešioti naują gyvybę ir įvertinti riziką.