Įtakingo mokslo ir sveikatos naujienų portalo livescience.com apžvalgininkų teigimu, širdies bei kraujagyslių ligos neturėtų būti viena dažniausių mirties priežasčių ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Mat, skirtingai nei daugelis kitų susirgimų, gana nesudėtingai kontroliuojamos, o jų profilaktika itin veiksminga. Tai jau ne vienus metus skelbia ir Pasaulio sveikatos organizacija. Jos duomenimis, sveiką širdį ir sklandžiai veikiančią kraujotaką išsaugoti galima į pagalbą pasitelkus vos tris veiksnius – normalaus svorio išlaikymą, kraujospūdžio bei cholesterolio kiekio kontrolę. Visgi mokslininkai skelbia apie papildomus būdus sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Ir juos žinoti naudinga kiekvienam.

 

sirdis

Širdį būtina tinkamai pamaitinti

 

Per gyvenimą žmogaus širdis susitraukia apie 3 milijardus kartų. Organizmas gerai aprūpinamas krauju, jei širdis dirba be priekaištų. Jos susitraukimai turi būti ritmingi ir stiprūs. Tam reikalinga ne tik iš kalorijų gaunama energija, bet ir vitaminai bei mineralinės medžiagos. Jeigu mityba visavertė, teoriškai kūnui neturėtų stigti maistinių medžiagų. Visgi dažnai dietos, lėtinės ligos ar tiesiog žema maisto produktų kokybė lemia širdžiai ir kraujotakai svarbių medžiagų trūkumą. Ligų rizika didėja stokojant B grupės vitaminų. Stingant vitamino B1 pradeda trikti širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos darbas, blogėja psichologinė būsena. Dar vienas širdžiai svarbus vitaminas yra B6. Jis dalyvauja vykstant įvairioms cheminėms reakcijoms: aminorūgščių, angliavandenių, lipidų apykaitai, hemoglobino metabolizmui. Į vitamino B6 reikšmę sveikatai dėmesį atkreipė ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Kai trūksta B grupės vitaminų, taip pat vitamino B6, didėja homocisteino kiekis kraujyje. Tai gali būti susiję su didesne išeminės širdies ligos rizika. Širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė auga ir stokojant magnio. Manoma, kad 2,5–15 % gyventojų pasaulyje kenčia dėl magnio trūkumo. Ir tai kelia pavojų sveikatai, nes magnis dalyvauja energijos apykaitoje bei perduodant nervinius impulsus. Būtent pastarieji lemia, kad raumenys, tarp jų ir širdis, gali susitraukinėti be trikdžių. Kitas mikroelementas, kalis, itin svarbus kraujagyslėms, nes leidžia joms atsipalaiduoti. Jo reikia ir tam, kad organizme būtų išlaikyta skysčių pusiausvyra bei geras elektros laidumas.

 

Širdies ir kraujagyslių pagalbininkas – gudobelių vaisiai

 

Daugybę širdžiai bei kraujagyslėms reikalingų medžiagų galima aptikti tokiuose produktuose kaip džiovinti vaisiai, švieži obuoliai, žalios salotos, riešutai, kepenėlės, žuvis ir liesa mėsa, pieno gaminiai. Naudingų produktų sąrašas labai ilgas, todėl tiek kardiologai, tiek mitybos specialistai patikina, kad sveikatai užtikrinti būtina saikingai valgyti visko. Visgi norint specifiškai pamaitinti širdį, pagelbės gudobelių vaisiai. Mat širdžiai ypač reikalingi polisacharidai, kuriuos kaupia gudobelės. Šį širdžiai naudingą augalą (Crataegus) prieš 2000 m. aprašė antikos gydytojas Dioskoridas. Augalo naudą pripažįsta ir šiuolaikinė fitoterapija. Teigiama, kad gudobelės yra universalus produktas širdžiai, o įvairiapusis veikimas ne tik įrodytas farmakologiškai, bet ir plačiai ištirtas. Gudobelėse daug biologiškai aktyvių medžiagų: flavonoidų, procianidinų, hiperozido, katechinų, raugų, saponinų, chlorogeno ir kavos rūgščių. Tyrimai rodo, kad šios medžiagos normalizuoja kraujospūdį, reguliuoja širdies ritmą, didina širdies raumens susitraukimų jėgą, gerina kraujotaką širdies bei periferinėse kraujagyslėse. Gudobelės organizmui naudingos ir dėl uždegimą slopinančio poveikio. Juk įvairūs uždegimai stipriai veikia širdį. Žolininkai tikina, kad gudobelės savo vaisiuose kaupia ir eterinių aliejų ir kitokių medžiagų, kurios padeda gydyti skrandžio uždegimus, reguliuoja skrandžio rūgštingumą. Moksliškai patvirtinta, kad skrandžio ligos gali daryti įtaką širdies ir kraujagyslių veiklai. Gudobelės, ypač jų ekstraktai, veikia raminamai, todėl tinka, jei kamuoja įtampa ir sunku užmigti.

 

Pusryčiauti ir atsikratyti žalingų įpročių

 

Deja, vien sureguliuoti mitybą ir papildyti meniu specifiniais produktais nepakaks, kad širdis ir kraujagyslės būtų apsaugotos nuo ligų. Privalu koreguoti ir kasdienius įpročius. Mokslininkai ragina susirūpinti tuos, kurie atsisako pusryčių. 2017 m. Ispanijoje atliktas tyrimas parodė, kad sveiki ir sotūs pusryčiai – paprasčiausias būdas išvengti užsikimšusių arterijų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vidutinio amžiaus žmonės, reguliariai atsisakantys pusryčių arba vietoj jų išgeriantys tik kavos ar sulčių, susiduria su du kartus didesne aterosklerozės rizika, palyginti su tais, kurie pusryčiauja sočiai. Pusryčių atsisakančių žmonių arterijose aptikta daugiau aterosklerozinių plokštelių. Tyrėjai spėja, kad pusryčių atsisakymas susijęs su kitais nesveikais įpročiais, tokiais kaip piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas. Šie stipriai didina širdies ligų riziką. Dėl rūkymo kardiologai kategoriški. Šis žalingas įprotis tiesiog niokoja širdį ir kraujagysles. O štai suvartojamo alkoholio kiekį rekomenduojama protingai kontroliuoti. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad itin saikingai (norma laikoma iki 14 alkoholio vienetų per savaitę. Pagal Didžiosios Britanijos Nacionalinę sveikatos tarnybą, vienas vienetas yra 8 g gryno alkoholio. Puslitris alaus yra 3 vienetai alkoholio, o vyno taurė – 2 vienetai) alkoholį vartojantiems vyrams ir moterims rečiau diagnozuojama periferinių arterijų liga. Visgi ši taisyklė nėra universali. Mat nepamatuotas alkoholio vartojimas siejamas su didesne širdies ligų, tokių kaip insultas, širdies nepakankamumas ir periferinių arterijų liga, rizika.

 

Verta prisiminti

 
  • Širdžiai ir kraujagyslėms gali pakenkti greito poveikio dietos. Ypač moterims po menopauzės – tokias išvadas padarė 2016 m. tyrimą atlikę mokslininkai. Nustatyta, kad 55 m. ir vyresnės moterys, turinčios normalų kūno masės indeksą, tačiau daugiau kaip 4,5 kg svyruojantį svorį per 10 metų, susiduria su didesne širdies ligų rizika, palyginti su tomis moterimis, kurių svoris per tą patį laikotarpį mažiau svyravo. Normalus kūno masės indeksas siekia 18,5–24,9.
  • Nevaldomas pyktis ir priešiškumas gali kenkti širdžiai, nes apėmus šiems jausmams sužadinamas „kovok arba bėk“ mechanizmas. Jis skatina streso hormonų išsiskyrimą. Nustatyta, kad didesnį priešiškumą jaučiančioms moterims bei vyrams dažniau būdingi ir kiti širdies rizikos veiksniai, tokius kaip aukštas kraujospūdis, nutukimas ir aukštas cholesterolio kiekis, palyginti su tais, kurie nusiteikę nuosaikiai.
  • Tai, kaip greitai žmogus eina, gali būti užuomina į tikimybę mirti nuo širdies ligų. 2016 m. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad vidutinio amžiaus žmonės, įpratę vaikščioti lėtai, susiduria su du kartus didesne mirties nuo širdies ligų rizika, nei tie, kurie eina paskubomis. Mokslininkų manymu, tai galima paaiškinti bendru kūno fiziniu pasirengimu – kuo jis prastesnis, tuo lėčiau žmogus eina ir tuo didesnis pavojus mirti nuo širdies ligų.