Nors prakaitavimas – natūrali fiziologinė reakcija, dauguma pripažįsta, kad ji vargina. Ypač šiltuoju metų laiku, kai oro temperatūra perkopia 20 °C ir daugiau. Sumažinti prakaitavimą įmanoma! Kaip sėkmingai tai padaryti?

 

Woman,Applying,Antiperspirant,On,Armpits,Preventing,Sweating,Standing,In,BathroomNatūralus procesas

 

Prakaitą išskiria gilesniame odos sluoksnyje – dermoje – esančios liaukos. Jų yra visame kūne, bet daugiausia kaktoje, pažastyse, delnuose ir paduose. Todėl natūralu, kad šios vietos suprakaituoja greičiausiai ir gausiausiai. Pagrindinė prakaitavimo funkcija – kontroliuoti kūno temperatūrą. Būtent todėl gausiau prakaituojame karštoje aplinkoje, sportuodami, valgydami karštą ar aštrų maistą, karščiuodami. Prakaitavimą gali sukelti ir emocinis stresas. Taigi, nors prakaitavimas ir nemalonus, bet organizmui būtinas procesas.

 

Kai tampa nenormalus

 

Kai kuriuos vargina pagausėjęs prakaitavimas. Jis gali pasireikšti tik tam tikroje kūno vietoje, pavyzdžiui, delnuose, pėdose, arba visame kūne – tai generalizuotas padidėjęs prakaitavimas. Ši būklė vadinama hiperhidroze. Vienais atvejais susijusi su paveldėjimu ir nereiškia nieko blogo, tiesiog kelia diskomfortą. Kitais atvejais pagausėjęs prakaitavimas slepia įvairias sveikatos problemas: sutrikusią skydliaukės veiklą, hormonų disbalansą, cukrinį diabetą, lėtines infekcijas ir kt. Hiperhidrozė dažnai vargina ir antsvorio turinčius žmones. Ji gali atsirasti nėštumo metu, menopauzės amžiaus moterims. Kartais šią problemą sukelia vartojami medikamentai: kai kurie antibiotikai, kraujospūdį reguliuojantys vaistai, antidepresantai.

 

Pastebėjus pagausėjusį prakaitavimą, ypač jeigu kartu pasireiškia oro trūkumas, kosulys, padidėjęs nuovargis, vargina naktinis prakaitavimas, nuolatinis troškulys, būtina pasirodyti gydytojui.

 

Dezodorantas ir antiperspirantas – ne tas pats!

 

Kovojant su prakaitavimu bei nemaloniu jo sukeliamu kvapu populiariausios dvi priemonės – dezodorantai ir antiperspirantai. Specialistai pastebi, kad žmonės vis dar dažnai painioja šias dvi priemones ar net įsitikinę, kad jos yra vienas ir tas pats. Iš tiesų tai du skirtingi produktai, turintys visiškai kitokias funkcijas.

 

Dezodorantai prakaitavimo nemažina, tik slopina nemalonų kvapą, kurį sukelia prakaitas, susimaišęs su ant odos esančiomis bakterijomis. Reikia pabrėžti, kad pats prakaitas bekvapis, dėl nemalonaus aromato kaltos minėtos bakterijos! Dezodorantas stabdo jų kaupimąsi ant odos, todėl užkerta kelią nemaloniam kvapui. Dažniausiai dezodorantai naudojami pažastims, bet galima rasti skirtų ir pėdoms bei kitoms kūno vietoms. Norint didžiausio veiksmingumo, dezodorantais teptis ar purkštis derėtų iš karto po dušo, ant gerai nusausintos odos. Prireikus dieną produktą galima panaudoti pakartotinai.

 

Antiperspirantai skirti prakaito išsiskyrimui mažinti. Jų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos laikinai užblokuoja prakaito liaukas. Antiperspirantų poveikis įprastai būna intensyvesnis ir ilgesnis nei dezodorantų, jie gali veikti 12–48, o kartais ir 72 val. Tiesa, dauguma šį produktą naudoja klaidingai. Teptis antiperspirantu veiksmingiausia ne ryte, o prieš miegą, po maudynių duše ant sausos odos.

 

Rinkoje galima rasti ir dvigubo poveikio produktų – dezodorantų-antiperspirantų. Jie pasižymi visomis išvardintomis savybėmis: tiek slopina prakaito išsiskyrimą, tiek užkerta kelią nemaloniam kvapui.

 

Kai įprastos priemonės nepadeda…

 

Esant ypač gausiam prakaitavimui dažnai įprastų kasdienių antiperspirantų bei dezodorantų nepakanka. Tuomet rekomenduojama naudoti specialius stipraus poveikio antiperspirantus, kurie iš pradžių naudojami kasdien šalia įprasto, o vėliau – kartą ar du per savaitę. Tokie preparatai tinka ne tik pažastims, bet ir pėdoms, delnams.

 

Jeigu nepakanka ir to, gydytojas gali skirti geriamus medikamentus. Jie blokuoja atitinkamas chemines medžiagas organizme, kurios trukdo komunikaciją tarp tam tikrų nervų, sukeliančių prakaitavimą. Tačiau tokie vaistai dažnai sukelia nemalonius šalutinius poveikius – burnos sausumą, šlapinimosi sutrikimus, sutrikusią regą. Todėl vaistai skiriami tik kraštutiniais atvejais, kai kitos priemonės neveiksmingos.

 

Daug kam pasiteisina botulino injekcijos. Jos kuriam laikui užblokuoja nervus, atsakingus už prakaito išskyrimą. Botulinas leidžiamas tiesiai į tas zonas, kuriose vargina pagausėjęs prakaitavimas. Injekcijas reikia kartoti kas 6–12 mėnesių. 90 % atvejų jos yra efektyvios.

 

Sudėtingiausiu atveju gali prireikti chirurginio gydymo – šalinamos tam tikros prakaito liaukos, koreguojami nervai ir kt.

 

Kiti patarimai

 
  • Antiperspirantai efektyviausiai veikia tiesiai ant odos. Todėl svarbu pašalinti pažastų plaukus (be to, tai puiki terpė bakterijoms daugintis). Jokiu būdu netepkite antiperspiranto iškart po skutimosi, nes gali sudirginti odą.
  • Gausiai prakaituojant verčiau vengti aštraus maisto, nepiktnaudžiauti kofeino turinčiais, keptais, itin riebiais produktais. Patartina gerti daugiau natūralaus vandens, valgyti B grupės vitaminų gausaus maisto.
  • Dėvėti natūralių audinių drabužius, kurie pralaidūs orui, lengvai sugeria ir išgarina drėgmę. Vasarai geriausi medvilniniai, lininiai, bambukų pluošto rūbai.
 

 Autorius Jūratė Survilė