Kasmet prieš didžiąsias metų pabaigos šventes atliekamos apklausos rodo, kad per 85 % lietuvių laukia Kalėdų ir Naujųjų Metų sutikimo, ir tam pradeda ruoštis dar spalį. Taip pat kone trečdalis respondentų nurodo, kad šventinį laikotarpį pasirenka atostogoms. Deja, metų pabaigos laisvadieniai ne visiems suteikia progą iš tiesų gerai pailsėti. Dažnas po žiemos atostogų į darbus sugrįžta pervargęs, o vėl prisitaikyti prie kasdienio ritmo sunku ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Tad psichologai, sociologai, net asmeninių finansų konsultantai pataria, kokių klaidų nedaryti.

 

Lietuviški laisvalaikio ypatumaiRed,Mug,With,Hot,Chocolate,With,Melted,Marshmallow,Snowman

 

Skirtingi Lietuvoje atlikti sociologiniai tyrimai atskleidžia, kad užsienyje atostogauja mažiau nei dešimtadalis apklaustų šalies gyventojų. Tiesa, kasmet keliauti renkasi vis daugiau lietuvių. Visgi mūsų šalyje egzistuoja išskirtinė atostogų tradicija – laisvalaikį leisti kaime, sodyboje ir tiesiog namuose. Visą laisvą laiką praleisti namuose renkasi apie 15 % tautiečių. Beje, dalis jų prisipažįsta atostogų neturintys arba nenorintys atostogauti. Tenkinasi savaitgaliais ir šventiniais laisvadieniais. Visgi psichologai ir sociologai pastebi, kad lietuviai svajoja apie ilgas tobulas atostogas ir gausybę įspūdžių, tačiau arba nesiryžta keliauti, arba nenori išleisti sunkiai uždirbtų pinigų. Yra ir dar vienas lietuviškas bruožas, kurį įvardija kelionių organizatoriai. Pasirodo, atostogautojai iš kelionių (ypač brangesnių, kai laikas leidžiamas egzotiškuose kraštuose) grįžta nusivylę ir nepailsėję. Nusivylimą neretai sukelia tai, kad 7–14 dienų praleidžia vienoje vietoje, užuot pasirinkę aktyvias ir turiningas pažintines keliones. Nuovargį, pasak psichologų, sukelia nenoras kaitalioti veiklų. Žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą, specialistai rekomenduoja rinktis kuo aktyvesnį laisvalaikį, o ne gulinėjimą namuose ar paplūdimiuose. Ir atvirkščiai, tiems, kurie darbuojasi fiziškai kasdien, per atostogas neturėtų užsiimti remonto darbais ar kita fizine veikla. Mat monotonija neleidžia nei kūnui, nei protui persijungti į poilsio režimą. Beje, psichologai pastebi, kad nieko neveikimas daugiau kaip dvi dienas skatina ir savivertės mažėjimą bei savigraužą. Tuomet ieškoma būdų prasiblaškyti, ir tais būdais tampa maistas, socialiniai tinklai ar kita psichikai bei kūnui nepalanki veikla.

 

Kokių taisyklių patariama laikytis?

 

Nepaisant pareigų, darbo pobūdžio ir net piniginės storio, psichoterapeutas iš Hamburgo universiteto (Vokietija) Michaelis Starkas ragina visada planuoti atostogas, net ragina sukurti konkretų visų laisvadienių planą. Tačiau prieš tai reikia žinoti, kas geriausiai atpalaiduoja. Tuo pasirūpino kiti psichoterapeuto kolegos iš Hamburgo universiteto. Grupė mokslininkų sudėliojo paprastą, bet efektyvų sąrašą:

 
  •  Norintiems atgauti jėgas ir išvalyti smegenis siūloma per atostogas kas antrą dieną po pusvalandį skirti mokymuisi žongliruoti kamuoliukais ar užsiimti kita susikaupimo reikalaujančia veikla. Žongliravimas pasirinktas todėl, kad yra daugybė mokslinių įrodytų, jog jis veiksmingai leidžia užmiršti kamuojančias problemas. Ši veikla verčia sinchronizuoti smegenų veiklą ir kūno judesius. Jeigu žongliravimas nežavi, panašų (nors silpnesnį) efektą turi mezgimas, nėrimas vąšeliu arba galvosūkių sprendimas. Svarbu, kad vienu metu būtų užimtos ir rankos, ir galva.
  •  Per atostogas specialistai rekomenduoja perskaityti vieną knygą per savaitę. Literatūros žanras nėra svarbus. Skaitymas (ypač lėtas ir susitelkus) padeda nusiraminti, įgalina protą priimti naują informaciją sklandžiau, taip pat suteikia galimybę didžiuotis, kad užsiimama prasminga veikla. Visaverčio teksto skaitymas visiškai skiriasi nuo naršymo ar žinučių skaitymo socialiniuose tinkluose. Mat tam, kad protas įveiktų literatūrinį ar publicistinį tekstą, vienu metu turi dirbti daugiau smegenų centrų, nei tiesiog peržiūrinėjant antraštes.
  •  Kasdien, geriausia pirmoje dienos pusėje, išeiti į lauką ir pasivaikščioti priimtinu tempu. O per laisvadienius ar atostogas tai padaryti lengviau nei darbo dienomis. Kartą per savaitę pravartu gamtoje praleisti bent pusdienį. Žiemą susikurti laužą ar pasivaikščioti užšalusio ežero pakrante naudinga ir kūnui, ir protui. Jeigu žmogus nesimankština, jis gali mesti sau iššūkį ir kas antrą atostogų dieną įveikti po 5 km atstumą.
  •  Per atostogas, vokiečių ekspertų teigimu, derėtų išmokti teisingai kvėpuoti ir kasdien bent 10 min. skirti kvėpavimo pratimams, meditacijai ar minčių higienai. Idealu, jeigu toks įprotis išlaikomas ir po atostogų. Beje, nusiraminimo teikiantis kvėpavimas pravers per šventes prie vieno stalo susirinkus giminaičiams.
  •  Tiems, kurie darbe nuolat bendrauja su žmonėmis, naudinga bent tris dienas praleisti atsiribojus nuo nereikalingo bendravimo. Šios trys dienos turėtų būti pasirinktos atostogų pradžioje. Daugeliui prie nuolatinio kalbėjimo įpratusių žmonių pirmą parą tokioje atskirtyje būna nejauku. Tad naudą pajunta tik praėjus dar 1–2 paroms. Į buvimą rimtyje įeina ne tik telefoninių pokalbių, gyvo bendravimo atsisakymas, bet ir elektroninio pašto, ir socialinių tinklų žinučių netikrinimas.
  •  Atostogauti vokiečių specialistai ragina visais metų laikais, tačiau žiemos atostogas išskiria kaip itin reikalingas. Mat trumpos dienos, įtemptas prieššventinis ritmas ir net kalėdiniai vakarėliai sukelia ne tik džiugesį, bet ir perdegimą. Jeigu pasirinkti savaitės ar dviejų atostogų žiemą neįmanoma, derėtų bet prailginti šventinius savaitgalius. Kokybiškai pailsėti (būtinai kaitaliojant veiklas) įmanoma ir per 3–5 dienas.

 

Stresą sumažina darbų pasidalijimas

 

Viena svarbių priežasčių, kodėl lietuviai (ir visas katalikiškas pasaulis) metų pabaigoje jaučiasi ne itin gerai, yra nepamatuoti lūkesčiai ir spaudimas išlaidauti. Nors šįmet tautiečiai žada šventes ir žiemos laisvadienius pasitikti atsakingiau. Tai rodo gruodžio pradžioje paskelbtas SEB banko tyrimas. Jo duomenimis, šiemet daugelis gyventojų lėšas šventėms pradėjo kaupti iš anksto. Tai darė 29 % lietuvių, pernai tokių buvo 22 %. Palyginti su pernai, gyventojams būdinga didesnė finansinė drausmė. Pavyzdžiui, jei pernai vos kas dešimtas skaičiavo, kiek kainuos šventinis stalas, tai šiemet tai daro kas ketvirtas gyventojas. Lietuviai nelinkę taupyti vaišėms. Išlaidos šventiniam stalui, palyginti su pernai, nemažėja, tačiau skaičiai rodo, kad sprendimai geriau apgalvojami, derinami su artimaisiais. Ir tai puiki tendencija. Mat šventėms ir tarpušvenčiui, kurį dalis žmonių praleidžia namuose, paprastai pagaminama daugiau nei reikia. O tai skatina persivalgyti, nes nesinori išmesti paruošto maisto. Beje, maisto gaminimas šventiniu laikotarpiu kelia ir nemažai streso. Tad psichologai ragina šią veiklą pasidalyti šeimoje. Apklausos duomenimis, per metus nuo 7 iki 10 % išaugo gyventojų, kurie dalinsis šventiniam stalui skirtas išlaidas su artimaisiais, dalis. Taip pat padaugėjo tokių, kurie derina, kas kokius patiekalus gamins, – jų daugėjo nuo 32 iki 37 %. Tų, kurie dalinsis ir išlaidas, ir patiekalus, dalis augo labiausiai – nuo 11 iki 20 %. Atitinkamai mažėjo tokių, kurie visas išlaidas už šventę apmoka vieni – nuo 38 % pernai iki 35 % šįmet. Psichologai tikina, kad darbų ir išlaidų pasidalijimas yra puikus būdas išvengti šventinio streso.

 

Nesureikšmintos dovanos

 

Ne tik asmeninių finansų ekspertai, bet ir psichologai ragina planuoti metų pabaigos išlaidas ir nesistengti sukurti tokių švenčių ar žiemos atostogų, kurios prilygtų socialinių tinklų nuotraukoms ar per televiziją rodomų filmų scenarijams. Pasak psichologo Juliaus Tilviko, racionaliai derėtų vertinti ir dovanas: „Dovanoti ar ne, – kiekvienos šeimos ir kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Jeigu dovanojamos dovanos gerokai viršija biudžetą ir sukelia finansinių problemų, dovanojimas nebėra šventės dalis, nuoširdaus dėmesio ir rūpesčio demonstravimas. Tai pasidavimas reklamai ir vartojimo tendencijoms. Rinkodaros specialistams per žiemos šventes paspausti psichologinius vartojimo mygtukus – įsigyti daugiau ir kuo brangesnių daiktų – labai lengva. Žmogus yra emocinė būtybė. Juk dovanojame dėl emocijų. Tuo paprasta manipuliuoti, ypač laikais, kai taip lengva pasilyginti su kitais. Turite šventinį biudžetą, tad paisykite jo. Pastaruoju metu žmonės iš tiesų per šventes išleidžia daugiau nei turėtų. Mat diegiamas įsitikinimas, jog artimieji gali jaustis laimingi tik gaudami ypatingų ir vertingų dovanų. Dar teigiama, kad tie, dovanų negavę, – išvis nelaimingi. Visgi ne vienu tyrimu įrodyta, jog materialiniai dalykai mūsų nedžiugina taip ilgai ir taip stipriai, kaip patirtys ir emocinis ryšys. Tad investuokime į emocijas, bendrumo kūrimą ir džiugesį, kurį padovanoja bendros veiklos, laikas, praleistas kartu.“

 

Ir iš tiesų pernai Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos parodė, kad itin brangių (250–500 svarų vertės) dovanų iš artimųjų gavę britai jautėsi kalti. Šis nemalonus jausmas juos kamavo 3–4 savaites. Kaltę sukėlė tai, kad patys nepadovanojo mylimiems žmonėms tokios pat vertės dovanų bei dėl rūpesčio, kaip sausį su savo finansais susitvarkys brangių dovanų pirkėjai.

 

Išsigelbėjimas – protinga dienotvarkė

 

Metų pabaigoje daugeliui kyla pagunda paleisti gyvenimo vadeles ne tik perkant dovanas, bet ir linksminantis. O tai sukelia vadinamąsias fizines bei psichologines pagirias. Mat dvi šventinės savaitės prabėga itin greitai, o pasekmės kamuoja iki pat vasario vidurio. Tokią realybę atskleidžia sociologiniai tyrimai. Net 48 % lietuvių sausį vadina liūdniausiu ir sunkiausiu metų mėnesiu. Taip žmonės jaučiasi visame pasaulyje. Net egzistuoja liūdnojo pirmadienio (Blue Monday) terminas. Taip vadinamas trečias sausio pirmadienis. Liūdnasis pirmadienis nėra moksliškai pagrįstas reiškinys. Tokia teorija pirmą kartą sugalvota ir pavartota 2005 m. Didžiosios Britanijos kelionių agentūros, siekiant paskatinti žmones planuoti keliones ir pabėgti nuo šiaurės platumas apimančios pilkumos. Visgi psichologai pastebi, kad liūdnasis pirmadienis kasmet tampa vis liūdnesnis. Ir tai nutinka ne tik dėl šviesos ir šilumos trūkumo, bet ir dėl minėtų švenčių bei žiemos atostogų sukeltų vadinamųjų pagirių. Žmonės būna pavargę, nes žiemos laisvadienius praleido netinkamai, daugeliui nerimą kelia pinigai ir, beje, sausio viduryje paaiškėja, kad buvo priaugta papildomų kilogramų. Šioji žinia retą pradžiugina. Visų šių jausmų išvengti, specialistų teigimu, galima dvi paskutines metų savaites praleidus šventiškai ir ypatingai, tačiau nepametus galvos ir nesujaukus sveikos rutinos:

 
  •  Net šventiniu ar žiemos atostogų laikotarpiu derėtų laikytis miego režimo. Jeigu paprastai miegoti einama 23 val., tai per šventes nereikėtų užsisėdėti iki paryčių. Pavakaroti 1–2 val. ilgiau galima, tačiau ne ilgiau. Tai vienodai svarbu ir vaikams, ir suaugusiesiems.
  •  Medikai, savo ruožtu, primena net per šventes alkoholį vartoti atsakingai. Per paskutines dvi metų savaites alkoholis vartojamas daugiau nei vieną dieną per savaitę. O tai gali sukelti nemalonių pasekmių. Rekomenduojama rinktis silpnesnius gėrimus ir pasidomėti, kiek alkoholio vienetų saugu suvartoti pagal amžių, lytį ir kūno sudėjimą.
  •  Daugelis žmonių dėl netinkamos mitybos po švenčių skundžiasi virškinimo sutrikimais ar priaugtu svoriu. Tad net per šventes bei atostogas derėtų valgyti normaliomis porcijomis pagal alkio ir sotumo jausmą, rinktis sveikesnes alternatyvas. Svarbu išlaikyti įprastą mitybos režimą. Šventės – ne valgymo varžybos.
  •  Net per šventes ir atostogas (tiksliau – būtent per šventes ir atostogas) būtina pasirūpinti imunitetu. Per kelias savaites tenka pabūti ne viename susibūrime, todėl dažniau susergama viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Tam, kad organizmas būtų atsparesnis, net metų pabaigoje derėtų išlaikyti sveiką fizinio aktyvumo lygį, vartoti imunitetą stiprinančių vitaminų bei mikroelementų, pasikaitinti pirtyje ir gerti žolelių arbatų su medumi.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė