Kraujas sudaro apie 7 proc. suaugusio žmogaus kūno masės, o širdis kas minutę jo perpumpuoja maždaug penkis litrus. Skaičiai įspūdingi, tačiau pakanka vos kelių lašų šio gyvybę palaikančio skysčio, kad galėtume sužinoti apie organizmo sveikatos būklę. Ką gali parodyti bendrasis kraujo tyrimas?

 

kraujas

Trumpai apie kraują

 

Suaugusio žmogaus organizme yra apie penki litrai kraujo. Jį sudaro skystoji dalis – plazma (55–60 proc.) ir kraujo ląstelės (40–45 proc.) – eritrocitai, leukocitai bei trombocitai. Nuo pirmosios iki paskutinės gyvenimo akimirkos jis nesustodamas organizme teka kraujo indais varomas širdies raumenų susitraukimų. Normali kraujo cirkuliacija aprūpina įvairius kūno organus ir audinius deguonimi, maistinėmis ir kitomis būtinomis medžiagomis, per kraują iš jų pašalinamos įvairios medžiagų apykaitos liekanos. Ne mažiau svarbi kūno temperatūros reguliavimo funkcija. Būnant karštoje aplinkoje, išsiplečia kapiliarai ir į juos priplūsta daugiau kraujo, todėl aplinkai atiduodamas didesnis kiekis šilumos ir kūnas neperkaista. Šaltyje vyksta atvirkštinis procesas: kapiliarai traukiasi, kraujas suteka į gilesnius audinius ir taip saugoma kūno šiluma. Taip pat kraujas atlieka organizmo apsauginę funkciją. Jo ląstelės kovoja su į organizmą patenkančiais ir įvairias ligas sukeliančiais svetimkūniais bei mikroorganizmais. Galiausiai kraujas po organizmą išnešioja hormonus ir taip reguliuoja jame vykstančius fiziologinius bei biocheminius procesus.

 

Būtinas tinkamas pasiruošimas

 

Norint, kad kraujo tyrimai būtų kuo tikslesni, labai svarbu tinkamai jiems pasiruošti. Geriausiai juos atlikti ryte ir būti 10–12 val. nevalgius, nerūkius ir nevartojus alkoholinių gėrimų. Būtų idealu, jeigu tuo metu jaustumėtės ramūs. Nepaisant šių rekomendacijų, gauti rezultatai gali būti netikslūs. Pavyzdžiui, bendrąjį kraujo tyrimą atliekant popiet, tikėtina, kad leukocitų kiekis bus gerokai didesnis nei įprastai ne dėl kokios nors infekcijos, o dėl to, jog tokiu metu jis organizme natūraliai šokteli į viršų. Ne mažiau svarbu tyrimams rinktis patikimą laboratoriją, kurioje viskas būtų atliekama nepriekaištingai. Jeigu abejojama dėl gautų rezultatų, tyrimus patariama pakartoti.

 

Svarbiausi rodikliai

 

Gautus kraujo tyrimų rezultatus turėtų įvertinti ir apibendrinti gydytojas, bet kiekvienam pravartu daugiau suprasti ir pačiam. Trumpai aptarsime pagrindinius bendrojo kraujo tyrimo rodiklius.

 

Leukocitai (WBC, LEU). Normos ribos: 4–8 x109/l. Baltieji kraujo kūneliai, kovojantys su organizmą puolančiomis infekcijomis ir svetimkūniais, yra svarbi imuninės sistemos dalis. Jeigu jų organizme yra per mažai, būklė vadinama leukopenija. Jos priežasčių gali būti įvairių: tam tikrų vaistų poveikis, infekcinės, kraujo ligos, apsinuodijimas, sumažėjusi leukocitų gamyba kaulų čiulpuose ir kt. Padidėjęs leukocitų kiekis vadinamas leukocitoze. Dažniausiai ji būna susijusi su uždegimu, nors gali padidėti ir patiriant stiprų stresą. Kartais šią ligą sukelia tam tikri vartojami vaistai, cheminių medžiagų poveikis, anemija, hormoniniai sutrikimai ir kt.

 

Eritrocitai (RBC, ERY).Normos ribos: moterims – 4,1–5,1 x1012/l, vyrams – 4,5–5,9 x1012/l. Raudonieji kraujo kūneliai, aprūpinantys organizmą deguonimi ir šalinantys anglies dioksidą. Jie padeda palaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą kūne, perneša įvairias medžiagas, dalyvauja vandens ir druskų apykaitoje, prisideda prie kraujo krešėjimo. Kai eritrocitų per mažai, dažniausiai diagnozuojama anemija. Jų perteklių dažnai lemia plaučių, širdies ir kraujotakos veiklos sutrikimai, dehidratacija ir kt. Eritrocitų kiekis gali padidėti organizmui patekus į neįprastą aplinką ir mėginant prisitaikyti.

 

Trombocitai (PLT).Normos ribos: 150–400×109/l. Mažytės kraujo plokštelės, užtikrinančios kraujo krešėjimą. Kai jų yra per mažai, būklė vadinama trombocitopenija. Ją gali lemti autoimuninės ligos, infekcinė mononukleozė, kaulų čiulpų pakitimai, nesaikingas alkoholio vartojimas ir kt. Trombocitų perteklius vadinamas trombocitoze. Dažniausiai ji atsiranda dėl suaktyvėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose, taip pat įvairių uždegimų organizme, netekus daug kraujo, pvz., pooperaciniu laikotarpiu.

 

Hemoglobinas (HB, HGB).Normos ribos: moterims – 120–150 g/l, vyrams – 135–175 g/l. Šis eritrocituose esantis baltymas labai svarbus tuo, kad po organizmą išnešioja deguonį. Kai hemoglobino trūksta, dažniausiai diagnozuojamas geležies stygius. Jį gali lemti nevisavertė mityba, lėtinės infekcijos, gausus ir dažnas kraujavimas, antibiotikų vartojimas ir kt. Hemoglobino perteklius gali būti susijęs su lėtinėmis plaučių ligomis, širdies ir kraujotakos veiklos sutrikimais, inkstų cistomis, dehidratacija ir kt.

 

Hematokritas (HCT). Normos ribos: moterims – 35–47 proc., vyrams – 40–52 proc. Šis rodiklis parodo, kokią dalį viso kraujo sudaro kraujo kūneliai, daugiausia eritrocitai. Sumažėjęs rodiklis signalizuoja apie galimą anemiją arba per didelį skysčių kiekį organizme. Jo perteklius susijęs su padidėjusiu kraujo klampumu, dehidratacija, deguonies stygiumi ir kt.

 

Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).Normos ribos: moterims – 2–30 mm/val., vyrams – 1–20 mm/val. Parodo eritrocitų nusėdimo ant mėgintuvėlio dugno greitį. Jo sulėtėjimą gali lemti kraujotakos nepakankamumas, policitemija, o padidėjimą – įvairūs uždegimai, infekcinės ligos, anemija, per aukštas cholesterolio lygis, navikai ir kt. Šis rodiklis gali šoktelėti į viršų ir po sunkaus fizinio krūvio.

 

Kraujo grupių vaidmuo

 

Kraujo grupė yra genetiškai nulemtas kraujo tipas, kurį lemia eritrocitų membranose esantys antigenai. Iš viso išskiriamos keturios kraujo grupės: I (0), II (A), III (B) ir IV (AB). Įrodyta, kad kiekviena jų susijusi su tam tikrų sveikatos sutrikimų rizika.

 

I (0) kraujo grupės savininkai gali pasigirti stipria imunine sistema, yra fiziškai ištvermingi, sparčiai atsigauna po ligų. Turi labai gerą medžiagų apykaitą, retai kenčia nuo nutukimo. Juos rečiau nei kitus puola kasos vėžys. Deja, dažniau pasitaiko skrandžio ir žarnyno opos. Taip pat yra padidėjusi alergijų ir skydliaukės veiklos sutrikimų rizika. Organizmui sunkoka prisitaikyti prie staiga pasikeitusių aplinkos sąlygų, pvz., oro temperatūros, laiko zonos ar kt.

 

II (A) kraujo grupės atstovų organizmas nėra labai stiprus, ypač širdis ir kraujotakos sistema. Juos dažnokai puola infekcinės ligos, padidėjusi cukrinio diabeto, onkologinių ligų rizika. Pastebimas didelis potraukis į priklausomybes. Retai serga psichinėmis ligomis.

 

III (B) kraujo grupės savininkai turi stiprią psichinę, bet silpnoką fizinę sveikatą. Jie greitai pervargsta, juos dažniau puola autoimuninės ligos, infekcijos, lėčiau gija žaizdos. Yra padidėjusi cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių, sąnarių ligų rizika. Moterims kyla didesnė grėsmė susirgti kiaušidžių vėžiu, o po gimdymo – mastitu.

 

IV (AB) kraujo grupės atstovai turi stiprią imuninę sistemą, retai serga peršalimu ir kitomis sezoninėmis infekcinėmis ligomis. Užtat turi jautrią virškinimo sistemą, be to, dažniausiai iš visų serga širdies ligomis ir vėžiu. Nėščiosios neretai kenčia nuo preeklampsijos. Šiuos žmones 80 proc. dažniau nei kitus vargina kognityviniai sutrikimai.

 

 

Specialistės komentaras

 

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Jūratė Jackytė

 

Kraujo tyrimai yra vienas iš svarbiausių sveikatos patikros žingsnių. Visgi ne visuomet normų neatitinkantys rezultatai reiškia, kad žmogus serga, kaip ir geri kraujo tyrimai nebūtinai įrodo, jog ligos nėra. Tai – tik viena iš priemonių sveikatai tirti. Pavyzdžiui, padidėjęs leukocitų kiekis kraujyje yra signalas, kad imuninė sistema aktyviai kovoja su kažkokia infekcija. Visgi, jeigu leukocitų skaičius yra normalus, negalime būti tikri, kad žmogus yra visiškai sveikas. Per didelis eritrocitų skaičius gali signalizuoti apie sutirštėjusį kraują, o per mažas – apie mažakraujystę. Abiem atvejais priežasčių reikia ieškoti atliekant išsamesnius sveikatos tyrimus. Nereikėtų patiems vertinti gautų rezultatų, juos geriausiai apibendrins šeimos gydytojas. Profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus rekomenduojama bent kartą per metus.

 

Įdomu

 

  • Žmogus galėtų išgyventi netekęs net ketvirtadalio kraujo. Organizmas šį skystį paskirsto taip, kad jo pakaktų gyvybiškai svarbiausiems organams.
  • Kasdien organizme miršta apie milijonas kraujo ląstelių. Eritrocitų gyvenimo trukmė – apie 120 dienų, trombocitų – 8–9 dienos, o leukocitų – nuo kelių valandų iki savaitės.
  • Kraujagyslėmis cirkuliuoja ne visas organizme esantis kraujas. Dalis jo saugoma blužnyje ir kepenyse. Šis kraujas į bendrą kraujotakos sistemą patenka tuomet, kai dėl tam tikrų priežasčių organizme jaučiamas jo stygius.
  • Apie 90 proc. plazmos sudaro vanduo. Ji yra gelsva, o ne raudona. Raudoną spalvą kraujui suteikia eritrocitai.
  • Kraujo ląstelei apkeliauti visą organizmą reikia apie 60 s.
  • Besilaukiančios moters organizme 20 nėštumo savaitę yra apie 50 proc. daugiau kraujo nei prieš pastojimą.
  • Europoje dažniausiai pasitaiko I (0) kraujo grupė (43 proc. populiacijos), o rečiausiai – IV (AB) (5 proc. populiacijos).
  • Indianos medicinos universiteto (JAV) mokslininkai aptiko seriją kraujyje randamų RNR biožymenų, galinčių atskleisti padidėjusią savižudybės riziką.