Liepos 30-oji gali tapti viena romantiškiausių dienų, juk tądien minima jūros diena. Jūra ne vienam poetui ir svajotojui tapo įkvėpimo šaltiniu. Lietuvių klasikė Salomėja Nėris viename eilėraštyje taip apdainavo tikriausiai Baltijos jūros grožį:

 

Saulė leidžias. Dega jūra.
Tirpsta jos krantai.
Lyg žuvėdrą, baltą burę
Tolumoj matai.

 

Net trys ketvirtadaliai didžiausių pasaulio miestų įsikūrę jūros pakrantėse. Miestai nuo seno statomi prie jūrų, nes tai – lyg langas į pasaulį, susisiekimas su kitais kraštais.

 

Lietuvos uostamiestyje, Klaipėdoje, kasmet rengiama jūros šventė, kurios metu rengiami laivų paradai, vyksta teminiai renginiai, koncertai, vakaronės. Ši šventė kilo nuo žvejų susibūrimų, vakaronių, regatų. Jūros šventės metu svarbiausia yra jūra ir tie, kurie dirba joje ar šalia jos: žvejai, jūreiviai, pirkliai ir kt. Festivalio metu miestą aplanko daugybė turistų, todėl tai puiki miesto ir šalies reklama. Pirmą kartą šventė surengta 1934 metų rugpjūčio 11 – 12 dienomis, į kurią sugužėjo per 60 tūkstančių miesto gyventojų ir svečių. Šiais metais vyko jau 79-oji jūros šventė. Šios šventės pagrindinis tikslas – parodyti jūros reikšmę žmonėms.

 

Jūros diena skatina susimąstyti ir apie ekologines problemas. Kasmet į pasaulio vandenis patenka daugybė teršalų, plastiko, dėl kurių nyksta vandens augalija ir gyvūnija. Žemės ūkio trąšos nutekamųjų vandenų kanalais patenka į jūras, taip susidaro palankios sąlygos veistis dumbliams. Uždumblėjusiuose vandenyse sumažėja deguonies, todėl pradeda dūsti žuvys, kiti jūros gyvūnai, nustoja augti jūriniai augalai.