Judy Garland – kai šlovė tampa nepakeliama

Viena garsiausių XX a. amerikiečių aktorių ir dainininkių – Judy Garland buvo daugybės klasika tapusių filmų, dainų bei miuziklų žvaigždė. Ši talentinga moteris išgarsėjo ne tik dėl meistriškos vaidybos ar unikalaus balso, tačiau ir dėl sudėtingo asmeninio gyvenimo.

Gimusi būti scenoje

Judy Garland, tuomet dar Frances Ethel Gumm, gimė 1922 m. Grand Rapids mieste, Minesotos valstijoje, JAV. Būdama vos dviejų su puse metukų mažoji Judy jau lipo ant scenos, kur atliko savo pirmąjį pasirodymą sudainuodama legendinę „Jingle Bells“ dainą. Nuo tos akimirkos visiems tapo aišku – tai būsima dainininkė. Mergaitė įgijo netgi sceninį vardą – „Baby Gumm“. Kiek vėliau, Judy su dviem vyresnėmis seserimis – Susie ir Jimmie, pradėjo rengti „Gumm Sisters“ pasirodymus. 1926 m. Gumm‘ų šeima persikėlė į Kaliforniją, kur sesėms buvo leista studijuoti vaidybą bei šokius.Pagrindinė pasirodymų autorė – mama Ethel – tapo ir pirmąja mergaičių vadybininke. Kartu su ja, seserys keliavo ir vaidino skirtinguose teatruose. Viename iš jų sutiko komediantą G. Jesselį, kuris, kaip manoma, pasiūlė „Gumm‘ų sesėms“ tapti „Garland seserimis“. Taip pat buvo nuspręsta atsisakyti ir slapyvardžio „Baby Gumm“, kurį artistė pakeitė į kur kas brandesnį ir gyvybingesnį – Judy vardą. Po metų mergina tapo solo atlikėja ir būdama vos 13 metų pasirašė pirmąjį kontraktą su „MGM“ („Metro-Goldwyn-Mayer“) studija. Netrukus radijuje Judy Garland debiutavo su daina „Zing! Went the Strings of My Heart“, kuri tapo dainininkės vizitine kortele. Deja, po sėkmingo debiuto, Garland teko išgyventi didžiulį praradimą, kuomet jos tėvas mirė nuo meningito.

Vaidmuo atnešęs sėkmę

Nepaisant sielvarto, Garland ir toliau siekė savo svajonės tapti garsia filmų žvaigžde. Vienas pirmųjų jos vaidmenų buvo filme „Pigskin Parade“(1936). Vėliau ji sulaukė pasiūlymo suvaidinti antraplanį vaidmenį filme „Love Finds Andy Hardy“ (1938). Po šio filmo J. Garland ir M. Rooney duetas tapo viena populiariausių to meto aktorių porų, tad drauge jie atliko ir dar keletą vaidmenų. Vis dėlto 1939-ieji metai tapo vieni iš įsimintiniausių pačiai artistei, kadangi tais metais ji gavo vaidmenį filme „Ozo šalies burtininkas“ („The Wizard of Oz“). Šis vaidmuo atskleidė ne tik išskirtines Judy balso galimybes, bet ir puikius vaidybinius sugebėjimus. Dorothy personažas pelnė Garland specialųjį „Academy“ apdovanojimą bei atvėrė merginai duris į tokius miuziklus, kaip „Strike Up the Band“ (1940), „Babes of Broadway“ (1942), „For Me and My Gal“(1943) ir dar daugelį kitų.

Pramogų pasaulio užkulisiai

Norėdama būti geriausia – J. Garland turėjo ne tik daug dirbti, tačiau ir nepriekaištingai atrodyti. Mergina jautė nuolatinį spaudimą iš darbdavių, kurie nurodinėjo, kaip ji turi atrodyti, ką valgyti bei kiek sverti. Alinančios repeticijos reikalavo milžiniškų pastangų, o bado dietos atimdavo paskutines merginos jėgas. Dėl to Judy vadybininkai nusprendė duoti jai nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų, pavyzdžiui, amfetamino. Deja, neilgai trukus Garland tapo nuo jo priklausoma, o be migdomųjų nebegalėjo užmigti. Matydami prastėjančią merginos išvaizdą, „MGM“ kampanija 1950 m. nutraukė su atlikėja kontraktą, argumentuodami, kad aktorė turi emocinių ir fizinių sunkumų. Netrukus po to Garland karjera staigiai smuko žemyn, o ji pati įgijo nepatikimos ir nestabilios aktorės reputaciją.

Susigrąžintas pripažinimas

1951 m. J. Garland nusprendė sugrįžti į pramogų pasaulį, o tai padaryti jai padėjo prodiuseris Sidas Lufas. Atlikėja pradėjo rengti savo pasirodymus „Palace Theater“, Brodvėjuje, kur vėl pritraukė dideles gerbėjų minias. Pasirodymų metu Judy sužavėjo ne tik puikiu balsu bei vaidyba, bet ir šiltu bendravimu su publika. Šie pasirodymai grąžino jai gerą vardą. 1952 m. ji gavo „Tony“ apdovanojimą už išskirtinius pasirodymus bei įnašą į estrados pasaulį. Už puikų vaidmenį filme „The Man That Got Away“ aktorei buvo suteiktas „Academy“ apdovanojimas. 1961 m. Judy laimėjo du „Grammy“ apdovanojimus – už geriausią vokalinį solo pasirodymą bei metų albumu išrinktą „Judy at Carnegie Hall“. Judy taip pat išmėgino sėkmę ir televiziniuose serialuose. 1963 m. – 1964 m. ji vaidino „The Judy Garland Show“. Šis vaidmuo 1964 m. buvo įvertintas „Emmy“ apdovanojimu.

Judy ir jos vyrai

Ši iškili XX a. asmenybė problemų turėjo ne tik su sveikata – merginai ne itin sekėsi ir meilės srityje. Pirmą kartą Judy ištekėjo būdama 19 metų už vienos grupės lyderio Davido Rose‘o, tačiau santuoka truko neilgai. Vos tik pora oficialiai išsiskyrė, J. Garland susižavėjo filmo „Meet Me in St. Louis“(1944) režisieriumi – V. Minnelli, su kuriuo susituokė 1945 m. ir jau po metų jiems gimė dukra Liza. Ši J. Garland santuoka truko tik šiek tiek ilgiau nei pirmoji. Nors oficialiai V. Minnelli ir J. Garland išsiskyrė tik 1952 m. skirtingais keliais pora pasuko dar 1949 m. Po skyrybų su antruoju vyru, Garland gyvenime atsirado prodiuseris Sidas Luftas, kuris daug padarė, kad artistė sėkmingai grįžtų į pramogų pasaulį. Tais pačiais metais ji ištekėjo už šio prodiuserio, tačiau teigiama, jog jų santykiai buvo itin audringi. Kartu ši pora susilaukė dviejų vaikų – dukros Lornos bei bei sūnaus Joey‘aus. Kad ir kokių asmeninių sunkumų jiedu turėjo, S. Luft darė teigiamą poveikį Judy karjerai. Deja, šiai santuokai taip pat nebuvo lemta tęstis. Nepaisant to, Judy neturėjo kada liūdėti – tais pačiais metais ji ištekėjo už aktoriaus Marko Herrono, su kuriuo santuoka truko, kaip jau galima numanyti, vėlgi vos keletą mėnesių. Tuo tarpu santuoka su Mickey‘iu Deansu, muzikantu ir naktinio klubo vadybininku, buvo užregistruota likus keliems mėnesiams iki Judy mirties.

Didžioji gyvenimo krizė

1968 m. Garland persikėlė į Londoną, kur ją užgriuvo tiek asmeninės, tiek finansinės problemos. Atlikdama vaidmenis Londono „Talk of the Town“ naktiniame klube artistė buvo tikrai ne pačios geriausios formos. Be to, ir asmeninis jos gyvenimas nebuvo itin sėkmingas – ją nuolat lydėjo nelaiminga meilė. Pati artistė yra sakiusi: „Naktimis aš daug dažniau svajoju apie kelis mielus žodžius iš mylimo vyro nei apie tūkstantinės minios aplodismentus“. Teigiama, kad neramumų kupiną gyvenimą moteris pabaigė būdama vos 47 metų, perdozavusi narkotikų. J. Garland palikimas liko jos dukroms Lizai Minnelli bei Lornai Luft, kurios pasekė mamos pėdomis ir taip pat tapo dainininkėmis bei aktorėmis. 1998 m. Lorna parašė autobiografinę knygą „Me and My Shadows: A Family Memoir“apie gyvenimą su populiariąja J. Garland. 2001 m., remiantis šia knyga buvo sukurti televiziniai serialai – „Life with Judy Garland: Me and My Shadows“, o pagrindinės aktorės – T. Blanchard bei J. Davis pelnė „Emmy“ apdovanojimus už puikiai įkūnytą personažą. Kad ir kokia neprognozuojama ši asmenybė buvo, atlikėjos gerbėjai dar ir šiandien jos nepamiršta: kuria tinklalapius, socialines paskyras, rašo biografines knygas, rengia susitikimus.

Įdomu

• Amerikiečių šokėjas, choreografas, muzikantas ir aktorius Fredas Astaire’as apibūdindavo Judy Garland, kaip geriausią kada nors gyvenusią artistę.
• Judy visą gyvenimą išgyveno dėl savo išvaizdos, o lygindama save su tokiomis garsenybėmis kaip Elizabeth Taylor bei Rita Hayworth, laikė save bjauriuoju ančiuku. Manoma, kad toks nepasitikėjimas savo išvaizda turėjo įtakos ir jos sveikatos problemoms.
• Judy Garland iki šiol yra jauniausia „Cecil B. DeMille“ apdovanojimo už viso gyvenimo nuopelnus filmų industrijoje savininkė. Jį gavo būdama 39 m.
• 1954 m. už vaidmenį miuzikle „A Star Is Born”, Judy buvo sumokėta 100000 JAV dolerių (88896,78 EUR) bei 50 % nuo filmo pelno.
• Teigiama, kad Judy buvo ne tik priklausoma nuo alkoholio, narkotikų, tačiau ir ne kartą mėgino nusižudyti.
• Garland buvo ištekėjusi penkis kartus iš kurių keturios santuokos baigėsi skyrybomis.
• 1950 m. ir 1960 m.  ji buvo laikoma gėjų bendruomenėse ikona.
• Garland ūgis tesiekė 150 cm.
• Garsi aktorė ir dainininkė Liza Minnelli yra Judy dukra.

Judy Garland dainą, kuri tapo jos vizitine kortele galite pasiklausyti čia: