Kai norite nusiauti batus, atsisėdate? Lipdami laiptais, laikotės už turėklų? Gali būti, kad tai ženklai, įspėjantys susirūpinti pusiausvyra. Žmonės retai susimąsto apie pusiausvyrą, kol vieną dieną nenukrenta. Tokių ženklų neužtenka, kad gydytojas galėtų diagnozuoti rimtus pusiausvyros sutrikimus, tačiau tai nereiškia, kad nereikia imtis profilaktinių priemonių.

 

Ar jūsų pusiausvyros jausmas puikus, galite patikrinti, atlikę nesudėtingą testą. Ar galite atsistoti nuo kėdės, nesiremdami į porankius? Ar stovėdami suglaudę kojas, nesvirduliuojate? Nestabilumo jausmas – pirmas pusiausvyros sutrikimų simptomas.

 

Susirūpinti pusiausvyra reikėtų jau nuo 30 ar 40 metų. Dauguma žmonių rimtų pusiausvyros sutrikimų neturi iki 50 metų ar daugiau, tačiau sveikata reikia rūpintis ir mankštintis dar iki to laiko, kai atsiras kokių nors problemų.

 

2005 metų duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose pagrindinė 65-erių ir vyresnių žmonių traumų priežastis – pusiausvyros sutrikimai. Šioje šalyje kas 17 sekundžių susižaloja vienas garbaus amžiaus pilietis. Kas 30 minučių, nukritęs žus dar vienas gyventojas, rašo „The Wall Street Journal“.

 

Koordinaciją (pusiausvyros jausmą) kontroliuoja smegenų sritis – smegenėlės. Jos taip pat koordinuoja vizualinius, vestibiuliarinius (vidinės ausies) ir proprioreceptorinius refleksus (kūno padėties jausmas). Po 40-ies smegenėlių funkcijos silpnėja. Žmonės tampa sėslesni ir labiau pasikliauja vizualiniu matymu. Tačiau akys nespėja greitai visko suvokti ir kyla pavojus nukristi.

 

Mankštos pratimai gali sustabdyti ar sulėtinti smegenėlių ląstelių nykimo procesus. Juos reikėtų atlikti kiekvieną dieną, 5 – 10 minučių.

 

Savijautą gali pagerinti kai kurie įprasto gyvenimo pokyčiai. Pavyzdžiui, važiuojant viešuoju nesilaikyti už turėklų labai stipriai, kad organizmas pats išmoktų neprarasti pusiausvyros. Koordinaciją taip pat gerina vaikščiojimas skirtingu paviršiumi: žole, asfaltu, smėliu.

 
  • Namuose galima daryti pusiausvyros jausmą stiprinančius pratimus ant pripučiamo pusrutulio ar kelių kietų pagalvių. Atsistoti ant pusrutulio ar pagalvių ir pabandyti išlaikyti pusiausvyrą, stovint ant vienos kojos, o kitą koją judinant pirmyn ir atgal. Paskui pratimą pakartoti kita koja.
  • Vaikščioti ratu. Rato apskritimą ar ovalą pamažu mažinti.
  • Stovėti ant vienos kojos (jei reikia, galima laikytis į ką nors įsikabinus) ir kita koja atlikti judesius į priekį, atgal, šonus.
  • 10 kartų atsistoti nuo kėdės, nesiremiant į porankius. Galima stotis šiek tiek praskėstomis kojomis arba suglaustomis. Pabandyti atsistoti nuo kėdės užsimerkus.
  • Tiesioje linijoje sudėti kokius nors objektus ir pabandyti tarp jų išlaviruoti.