Ši pėdos deformacija atsiranda dėl kelių priežasčių, ir tai ne tik estetinė problema. Iššokusį pėdos kauliuką galima gydyti konservatyviais būdais. Tačiau kai kada prireikia chirurgų įsikišimo.

 

haluksas

Kodėl pakrypsta?

 

Iššokęs kauliukas (Hallux valgus) – gana dažna pėdos deformacija. Ji diagnozuojama tada, kai pėdos didysis pirštas ima krypti į išorę, o pirmasis padikaulis pasislenka į vidinę pusę.

 

Tokią būklę gali lemti kelios priežastys. Pirmoji – paveldimumas. Jei kauliukas iškrypo mamai ir močiutei, didelė tikimybė, kad iššoks ir dukroms bei anūkėms. O jei dar ir kitoje šeimos linijoje pasitaikys ta pati problema, neabejotinai tai bus perduodama jaunajai kartai. Tiesa, paveldimas ne pats sutrikimas, bet pėdos tipas, labiau linkęs turėti iššokusį pėdos kauliuką. Jei pėda plati arba žemu skliautu, sergama dažniau.

 

Ši pėdos deformacija gali būti susijusi ir su silpnais raumenimis bei raiščiais, kurie genetiškai būdingesni moterims. Taip pat gali išsivystyti avint aukštakulnius, smailianosius batus. Tokiuose bateliuose pirštai suspaudžiami, o visas kūno svoris perkeliamas būtent silpniems pirštams, todėl pėda gali deformuotis. Ypač jei aukštakulniai – ne išeiginis, bet kasdienis apavas.Labai nesveika ir per maži batai – tada kojų pirštai būna nenatūraliai suspausti ar susirietę, o tai prisideda prie didžiojo kojos piršto deformacijos.

 

Pastebimos iššokusio pėdos kauliuko sąsajos ir su per dideliu svoriu. Ypač jei svorio priaugama labai staigiai, pavyzdžiui, per nėštumą vietoj rekomenduojamų 11–14 kg pasunkėjama net 20–30 kg. Dėl besigaminančių hormonų nėščiųjų sąnariai ir raiščiai tampa laisvesni, o dar prisideda didelis svoris ir užklumpa nepageidaujamos pasekmės.

 

Kartais šiai deformacijai įtakos turi pėdos traumos arba reumatas.

 

Neraminantys simptomai

 

Pirmiausia pastebima, kad didysis pirštas krypsta į šoną, jaučiamas pėdų skausmas ir nuovargis. Parausta oda ties padikaulio ir pirštakaulio sąnariu. Nykštys ima krypti į vidinę pėdų pusę. Anksčiau patogūs atrodę batai ima veržti tuos skaudamu sąnariu, jį trinti. Ilgiau vaikščiojus ar sportavus, sąnarį nemaloniai dilgčioja.

 

Atsiradus skausmams, nuospaudoms, paraudus odai ties sąnariu, reikia neatidėlioti ir konsultuotis su ortopedu traumatologu. Kuo anksčiau kreipiamasi į specialistą, tuo lengviau ir greičiau gaunamas reikalingas gydymas. Delsiant kauliukas darysis vis skausmingesnis, bus sunku pasirinkti patogią avalynę arba ji greitai susinešios, ties pažeistu sąnariu atsiras skausmingų nuospaudų, kamuos greitas nuovargis einant bei / arba tinimas. Galų gale gali deformuotis ir kiti pėdos pirštai bei pati pėda. Deja, tokiu atveju liks tik operacija, nes blogėjanti pėdos (ar abiejų) būklė ribos judėjimą, darbingumą. Be to, vis didėjančiam skausmui malšinti teks vartoti analgetikus. Geriau nerizikuoti ir laiku užsiregistruoti specialisto konsultacijai.

 

Kaip gydoma?

 

Jei pėdos deformacija nedidelė, pakanka konservatyvių gydymo priemonių. Jos negrąžins pėdos į buvusią padėtį, tačiau bent sustabdys sutrikimo progresavimą. Kuo anksčiau tikslingai pritaikomos ir naudojamos ortopedinės priemonės, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. Šias priemones turėtų pritaikyti specialistas, nes kiekvienam skirtingai krypsta kaulas. Atidžiai apžiūrėjus pėdą ir išmatavus nuokrypį, skiriami skirtingi gydymo būdai. Gelbsti kasdienis vaikščiojimas su specialiais silikoniniais įtvarais, ortopediniais avalynės įdėklais su suformuotais išilginiais ar skersiniais skliautais (pagamintais pagal individualius matmenis ortopedijos technikų), tarpupirščių plėtikliai, gelinės pagalvėlės.

 

Gelinės pagalvėlės efektyviai mažina trintį ir skausmą vaikštant, amortizuoja smūgius. Puikiai gydo padų nuospaudas ir veiksmingai saugo nuo jų susidarymo. Tarpupirščių plėtikliai mažina skausmą, apsaugo pėdų didžiuosius pirštus ir sąnarį nuo deformacijos bei trinties, išlaiko taisyklingą pirštų padėtį ir neleidžia didėti problemai.

 

Nakčiai rekomenduojama dėti specialų įtvarą, skirtą sąnario kapsulei ir sausgyslėms.

 

Yra ir specialių gumų, skirtų pažeistam sąnariui mankštinti, bet dėl apkrovos būtina tartis su specialistu.

 

Svarbu pakeisti ir avalynę – atsisakyti pernelyg aukštų kulnų. Anot ortopedų, kai kulnas yra aukštesnis nei 5 cm, didesnis spaudimas tenka priekinei pėdos daliai. Jei bateliai yra 10 cm aukščio, moters padikauliams teks dvigubai didesnis krūvis, nei avint batus be kulniukų. Pernelyg smailūs bateliai irgi žalingi, nes juose pirštams trūksta vietos. Batai turi būti pirmiausia patogūs, tik tada gražūs.

 

Kai kuriais atvejais ortopedas traumatologas gali skirti avėti specialią ortopedinę avalynę.

 

Saugoti pėdas

 

  • Avėti tik tinkamo dydžio, patogią avalynę. Tai svarbu tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
  • Nuo vaikystės mankštinti pėdas, plaukioti, vaikščioti basomis po žolę. Tai mažina kauliukų iškrypimo riziką.
  • Kasdien avėti batelius, kurių kulnų aukštis ne didesnis nei 3–4 cm, o padai išgaubti (jokiu būdu ne tiesūs) ir lankstūs.
  • Su aukštakulniais nestovėti ilgiau kaip 2,5 val.
  • Sportui, šokiams, žygiams ir kitoms veikloms avėti specialiai pritaikytą avalynę.
  • Stiprinti pėdas vaikštant specialiais skirtingo grunto takais (tokių ne vienas įrengtas Lietuvoje).
  • Mankštinti kojų pirštus, pavyzdžiui, jais bandyti suimti ir pakelti pieštuką, akmenukus; pėdomis ir kojų pirštais ridenti kamuoliukus.
  • Kasdien masažuoti pėdas rankomis arba specialiu masažuokliu.
  • Gydyti nuospaudas, nes jų turint kojos kreipiamos, kad nemintume skaudamos vietos.

 

Įdomu

 

  • Ši pėdos deformacija vargina tiek vyrus, tiek moteris. Visgi damoms pasireiškia net 10–15 kartų dažniau.
  • Pėdos kauliukas iššoka net apie 30 % moterų.
  • Ši bėda dažniausiai vargina 30–40 m. žmones.
  • Netinkami batai traumuoja pėdos sąnarį, nes žengiant viso kūno svoris tenka būtent jam.
  • Moteris, apsiavusi batelius su 10 cm aukščio kulnais, beveik visą kūno svorį perkelia kojų pirštams.
  • Tautose, kur avalynė nenešiojama, ši deformacija pastebima 2–4 kartus rečiau.

 

Specialisto komentaras

 

Darijus Rimas

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas, gydytojas ortopedas traumatologas 

 

Kas būdinga šiam sutrikimui?

 

Hallux valgus, dažniausiai visuomenėje vadinamas tiesiog kauliuku, – tai pėdos deformacija, kai didysis kojos pirštas krypsta kitų pirštų link ir sudaro kampą su pirmuoju padikauliu. Ilgą laiką traumuojant tarp pėdos didžiojo piršto ir pirmojo padikaulio esantį sąnarį, formuojasi kaulinės deformacijos. Sąnario vietoje susiformuoja išauga, panaši į kaulą. Ši vieta tampa skausminga, sunku avėti ne tik aukštakulnius, bet ir įprastą avalynę. Oda aplink patinsta, vystosi uždegimas.

 

Galima išskirti kelis kauliukų formavimuisi įtakos turinčius veiksnius: genetiką, avalynę ir sąnarių ligas. Pastebėta, kad kauliukai dažniau iššoka turintiems plačias pėdas žemu skliautu. Be to, šia problema dažniau skundžiasi moterys. Taip pat šis sutrikimas būdingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, tai lemia tokia su amžiumi besivystanti sąnarių liga kaip artritas, kuris paveikia ir pėdų sąnarius.

 

Kaip gydyti?

 

Gydymas priklauso nuo deformacijos sunkumo ir skausmo intensyvumo. Iš tiesų, norint išvengti ligos progresavimo, reikėtų kreiptis į ortopedą traumatologą vos pajutus pirmuosius deformacijos požymius. Negydomi kauliukai tampa vis labiau skausmingi, ima deformuotis ir kiti pėdos pirštai bei visa pėda.

 

Jei liga neįsisenėjusi, gali pakakti ir konservatyvaus gydymo. Skausmui malšinti ir uždegimui slopinti skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, atliekamos fizioterapijos procedūros, naudojami specialūs batų įdėklai, koreguojantys pėdos judesius ir mažinantys kauliukų skausmą. Sergant reumatoidiniu ar podagriniu artritu skiriama papildomų medikamentų.

 

Kada prireikia operacijos?

 

Jei liga gerokai komplikuota arba konservatyvus gydymas neduoda lauktų rezultatų, rekomenduojamas chirurginis gydymas. Esant lengvai deformacijai, chirurgas pašalina kaulines išaugas, taip pat apie sąnarį atlieka sausgyslių ir raiščių plastiką. Vidutinės deformacijos atveju pašalinamos kaulinės išaugos, kaulai sugrąžinami į natūralią padėtį, aplink sąnarį atliekama raiščių ir sausgyslių plastika. Sunkiais atvejais atliekamos šios chirurginės procedūros: pašalinamos kaulinės išaugos, o iš kaulo – kylio formos dalis, kaulas pastumiamas į teisingą padėtį ir fiksuojamas metalinėmis konstrukcijomis; atliekama sausgyslių ir raiščių plastika. Jei sąnarys labai pažeistas, gali būti taikoma papildoma minkštųjų audinių plastika arba sąnario endoprotezavimas.

 

Įprastai vienu metu operuojama viena pėda. Po operacijos 3–6 savaites pacientas turi avėti specialią avalynę, vėliau jau galima dėvėti įprastus batus. Visgi 8–12 savaičių ribojamas fizinis krūvis. Praėjus 10–12 dienų po operacijos, taikomas reabilitacinis gydymas. Kita pėda operuojama prabėgus 4–6 mėnesiams po pirmosios operacijos.

 

Daugelis pacientų, apie 85 %, džiaugiasi operacijos rezultatais. Retai, bet pasitaiko atvejų, kai po operacijos didysis kojos pirštas ir vėl pamažu iškrypsta. Tuomet rekomenduojama operuoti pakartotinai.