Išsišovęs pėdos kauliukas – svarbiausia nedelsti

Pėdos deformacija, kai šalia kojos nykščio susiformuoja kaulinis guzelis, yra ne tik estetinė, bet ir sveikatos problema, kurią būtina spręsti. Laikas išsiaiškinti, kodėl atsiranda išsišovęs pėdos kauliukas ir kaip šią ligą išgydyti.

Priešą pažinti iš išvaizdos

Išsišovęs pėdos kauliukas (didelis pirmo pėdos piršto iškrypimas) – viena labiausiai paplitusių ortopedinių ligų. Ji diagnozuojama, kai pėdos didysis pirštas ima krypti į išorę, o pirmasis padikaulis pasislenka į vidinę pusę. Be to, kad pėda su išsišovusiu kauliuku atrodo negražiai, tokia deformacija pažeidžia visas jos struktūras: raiščius, sausgysles, sąnarius ir kaulus. Ši liga siejama ir su įvairiomis ortopedinėmis patologijomis.

Kodėl atsiranda?

Nors priežastys neaiškios, žinoma, kad šiai pėdos deformacijai įtakos turi osteoporozė, plokščiapadystė, endokrininės ligos, taip pat genetinis polinkis (įgimtas jungiamojo ir kaulinio audinio silpnumas). Didelę žalą pėdoms daro ir netinkama avalynė – aptempti, siaurais priekiais ir aukštais kulnais batai. Tokius avint šiai kūno daliai tenkanti apkrova pasiskirsto netolygiai – priekinė jų dalis būna labiau apkrauta nei galinė, todėl ilgainiui atsiranda nykščio sąnario deformacija ir artrozė.

Būdingi simptomai

Pirmasis ligos požymis yra nepatogumas ir skausmas vaikštant, nuovargis, besiformuojančios skausmingos nuospaudos ir suragėjimai. Palaipsniui keičiasi pėdos didžiojo ir antrojo pirštų sąnarių forma ir padėtis, išsišovęs kauliukas auga, oda toje vietoje parausta ir ištinsta. Pagal kojos nykščio nuokrypį išskiriami keli deformacijos sunkumo laipsniai:

1 laipsnis – nuokrypis iki 15°.

2 laipsnis – 15–20°.

3 laipsnis – 20–30°.

4 laipsnis – didesnis nei 30°.

3 ir 4 etapuose paprastai kyla komplikacijų: nago įaugimas, suragėjimų ir nuospaudų uždegimas, pirštų, ypač antrojo, išlinkimas.

Kaip gydyti?

Panašūs simptomai gali pasireikšti sergant ir kitomis ortopedinėmis ligomis, todėl patiriant diskomfortą ir kilus neaiškumų rekomenduojama kreiptis į chirurgą ortopedą. Tiksli diagnozė nustatoma tik nuodugniai ištyrus: būtina pėdos rentgeno nuotrauka trimis projekcijomis ir plantografija – pėdos būklė įvertinama analizuojant jos antspaudą plokštumoje. Gydymas pradedamas tik įsitikinus, kad pacientą kamuoja būtent išsišovusio pėdos kauliuko, o ne kokia nors kita problema. Gydymas yra ilgas ir varginantis. Jis skirstomas į konservatyvųjį ir chirurginį. Pirmasis metodas taikomas pradinėse ligos stadijose. Nors visiškai ligos pagydyti nepavyksta, kai kurios priemonės gali padėti gerokai sulėtinti pėdos deformaciją ir atidėti operacijos laiką. Konservatyvus išsišovusio pėdos kauliuko gydymo būdas apima tokias rekomendacijas.

• Avėti ortopedinius batus, pėdų atramas ir naktinius įtvarus, taip pat vidpadžius ir tarpupirščius. Ortopediniai batai turėtų būti minkšti, plačia priekine dalimi ir ne aukštesniu nei 4 cm kulnu.
• Galima išbandyti kineziterapijos procedūras.
• Vartoti vaistus nuo uždegimo ir skausmo.

Išsišovusį pėdos kauliuką dažnai lydi kita ortopedinė problema – plokščiapėdystė. Ilgainiui gali sumažėti pėdos ašies kryptis ir arkos. Tokiu atveju batai turėtų būti su aukšta ir kieta nugarėle bei tvirta atrama. Labai svarbu naudoti specialius atraminius vidpadžius, kurie paprastai gaminami pagal užsakymą. Kartais gali būti rekomenduojamos fizioterapinės procedūros, ypač gydymas elektromagnetinėmis bangomis. Ši terapija gerina kraujotaką, mažina patinimą ir skausmą.

Prevencinės priemonės

Pirmiausia reikėtų kasdien skirti laiko mankštai – pėdos sąnariai išliks judrūs. Pėdų sveikatai naudinga pavaikščioti ant pirštų galiukų, paridenti po padu pakištą mažą kamuoliuką, pakelti lengvus objektus nuo grindų kojų pirštais. Taip pat naudingas pėdų ir blauzdų raumenų masažas, po kurio galima pasidaryti kojų vonelę su pušų eteriniu aliejumi ar jūros druska.

Antra, būtina koreguoti mitybą. Šią ligą skatina šlapimo rūgšties nuosėdos pėdos sąnariuose, todėl rekomenduojama mažiau vartoti maisto produktų, kuriuose gausu purinų (medžiagų, dėl kurių kaupiasi šlapimo rūgštis). T. y. mėsos, kai kurių rūšių žuvies, jūrų gėrybių, ankštinių daržovių, arbatos, kakavos, kavos ir šokolado.

Trečia, svarbu peržiūrėti turimą avalynę ir padėti į šalį siaurus, ankštus, itin aukštais kulnais batus. Stilingus aukštakulnius palikite šventėms, o kiekvienai dienai rinkitės patogius batus žemu, stabiliu kulnu.

Specialisto komentaras

Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojas ortopedas traumatologas Gintautas Pocius

Kodėl iššoka pėdos nykščio kauliukas?

Dažniausiai ši problema kankina moteris. Nors besivystančiai kojos nykščio deformacijai daugiausia įtakos turi paveldimumas, pastebėjus pirmuosius pokyčius jos progresą galima pristabdyti. Aukštakulniai, o jei dar ir smailianosiai, yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių pėdos nykščio deformaciją. Bėda ta, kad pajutusios skausmą, bet dar nematydamos fizinių pakitimų pacientės ignoruoja problemą. Būtent skausmas yra pirmo laipsnio nykščio deformacijos požymis. Ignoruojant pirmuosius požymius, ilgainiui pėdos nykščio deformacija vystosi toliau ir pacientai ima skųstis sumažėjusia pėdos atsispyrimo jėga, gali pradėti šlubuoti, pakisti eisena. Dėl to su laiku pažeidžiami kojų sąnariai, pakinta jų apkrova ir raumenų veikla, o kartais gali išsivystyti net stuburo problemos.

Ar visada reikia operacijos? Galbūt gali padėti ir kitos priemonės? Kokios?

Pajutus pirmuosius požymius, reikėtų nebenešioti batų aukštesne nei 5 cm pakulne, juo labiau smailėjančių – kojos pirštams avalynėje turi būti užtektinai vietos. Žinoma, jei, tarkim, dukart per mėnesį apsiausite tokius batus, didelės žalos nebus. Taip pat taikant konservatyvųjį gydymą pacientams rekomenduojama nešioti silikoninį tarpupirštį, specialius įdėklus tarp dviejų pirmų pirštų ir populiariuosius naktinius įtvarus, kasdien mankštinti pėdą. Tai neleidžia sustingti sausgyslėms ir bent naktį grąžina pirštą į įprastą padėtį. Jokiu būdu nepatartina patiems rinktis gydymo metodų – tik gydytojas gali nustatyti kojos nykščio deformacijos laipsnį ir jums tinkamiausią gydymo eigą. Kitos gydymo priemonės, tokios kaip vonelės ir uždegimą malšinantys tepalai, slopina skausmą, uždegimą ir patinimą, tačiau iš esmės problemos neišsprendžia ir besivystančios deformacijos nesustabdo. Operacijos rekomenduojamos pacientams, kuriems nustatyta vidutinio ar sunkaus laipsnio deformacija, kurie skundžiasi skausmu kauliuko srityje, negalėjimu prisitaikyti standartinę avalynę. Ši operacija neturėtų būti daroma vien dėl estetinių indikacijų. Chirurginės deformacijos korekcijos tikslas – atstatyti pakrypusį pirmąjį padikaulį į padėtį, kurioje jis buvo prieš operaciją. Po jos pranyksta kampas tarp pirmojo padikaulio ir piršto, nuospaudos kauliuko srityje ir galiausiai diskomfortas bei skausmas. Rezultatas ilgalaikis, tik 2–5 proc. pacientų ateityje prireikia pakartotinos ar papildomos korekcijos. Jei pacientas po operacijos neavi aukštakulnių, nešioja patogią avalynę, deformacijos recidyvas mažai tikėtinas.

Įdomu

• Ši pėdos deformacija vargina tiek vyrus, tiek moteris. Visgi dailiosios lyties atstovėms pasireiškia net 10–15 kartų dažniau.
• Pėdos kauliukas iššoka net apie 30 proc. moterų.
• Ši bėda dažniausiai vargina 30–40 m. žmones.
• Netinkami batai traumuoja pėdos sąnarį, nes žengiant viso kūno svoris tenka būtent jam.
• Moteris, apsiavusi batelius su 10 cm aukščio kulnais, beveik visą kūno svorį perkelia kojų pirštams.
• Tautose, kur vaikštoma basomis, ši deformacija pastebima 2–4 kartus rečiau.