Psichologai sako, kad norint perprasti žmogaus charakterį svarbu sužinoti, apie ką šis svajoja. Juk dažniausiai svajojama apie tai, ko stokojama ar kas atrodo nepasiekiama. Neretai bendras svajoklių bruožas – susižavėjimo kupinas nepasitenkinimas. Tiesa, vienus jis verčia tobulėti ir atkakliai siekti svajas paversti realybe, o kitus, deja, pastūmi piktintis pasaulio netobulumu. Visgi nepaisant rizikos, kad svajonės gali niekada taip ir neišsipildyti, svajoti verta. Tik svarbu tai daryti tinkamai.

 


People,Dream.,Men,And,Women,Daydreaming.,Desires,And,Imagination.,Couple

 

Naudinga ateities repeticija

 

Apie gražias svajones kalba ne tik vaikai, bet ir rimti mokslininkai. Svajonės (day dreaming) – realus, nors ir sudėtingas mokslo tyrimų objektas. Šis nevalingas sąmonės elgesys dienomis įvyksta gana dažnai. Mokslininkai skaičiuoja, kad svajojant praleidžiama nuo 30 iki 50 % viso būdravimo laiko. Tokie sąmonės persijungimai į svajonių režimą nereiškia, kad žmogus atsiskiria nuo realaus pasaulio ir pasineria į vidinius išgyvenimus. Dažniausiai svajonės – tai minčių nuklydimas į praeities, ateities ar net tos pačios dienos įvykius. Ir jos, beje, ne visada malonios. Veikiausiai visiems tekę po nemalonaus pokalbio mintyse persukinėti visą jo eigą ir galvoti, ką (ne)derėjo sakyti bei kokios galėjo būti pasikeitusio pokalbio pasekmės. Tai, mokslininkų teigimu, irgi yra svajojimas. Esama ir gerokai patrauklesnių svajojimo patirčių, kai mąstoma apie niekada nepatirtus, bet emociškai jaudinančius dalykus, kuriami šviesūs ateities planai, įsivaizduojama, kaip vienas ar kitas gyvenimo aspektas galėtų pasikeisti pakitus aplinkybėms. Visgi, nepaisant svajonių rūšies, jos visos vertintinos kaip repeticijos, per kurias protas susidoroja su praeities išgyvenimais ar ruošiasi ateičiai. Mokslininkai, deja, negali pasakyti, kurioje tiksliai smegenų vietoje svajonės susiformuoja, tačiau teigia, jog svajoja ne sąmonė, o pačios smegenys. Tai reiškia, kad svajonė – spontaniška patirtis ir tik vėliau ją galima koreguoti sąmoningai dedant pastangų, pakreipiant siužetą ir papildant detalėmis. Nors tikroji svajonių prigimtis išlieka paslaptyje, tačiau yra žinoma, kad jos glaudžiai susijusios su atmintimi ir tokiais dirgikliais kaip kvapas, garsas, skonis ir lytėjimas. Akivaizdu, jog prisiminimai naudojami tarsi žaliava svajonėms konstruoti. Tad nuo sukauptos patirties iš dalies priklauso ir tai, kokio lygio naujos idėjos susiformuoja sąmonėje. Paprasčiau tariant, kuo daugiau žmogus matė ir patyrė, tuo platesnė ir įvairesnė svajonių gama.

 

Kinta metams bėgant

 

Manoma, kad atskirti svajones nuo objektyvios realybės vaikai pradeda sulaukę maždaug 2,5 metukų. Šios ankstyvosios svajonės tampa tam tikru modeliu, kuriuo žmogus vadovaujasi suaugęs. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie svajoja apie pasiekimus mokykloje ir pasakoja turintys aukštų tikslų, pavyzdžiui, užimti reikšmingus postus, išlaiko tokį patį svajonių tipą ir 25–45 m. amžiaus. Savimi nepasitikintys mažieji ribotą vaizduotės turinį atsineša ir į suaugusiojo gyvenimą. Todėl sunkiau pasiekia konkrečių tikslų. Svajonės neišvengiamai pasikeičia sulaukus tikrosios emocinės brandos. Tiesa, kinta jų objektai, o ne pats svajonių mechanizmas. Net ir garbiame amžiuje nesiliaujama kūrus to, ko iš tiesų nėra, bet galėtų būti. Ir tai, pasirodo, itin naudinga veikla. Britų Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai 2008 m. įrodė, kad nugrimzdus į fantazijų pasaulį smegenys aktyviai dirba. Svajojant pirmiausia suaktyvėja toji smegenų sritis, kuri atsakinga už problemų sprendimą. Tad bent teoriškai kiekvienas, kuris turi svajonių, nestokoja ir potencialo jas įgyvendinti. Psichologijos mokslų dr. Emma Seppälä iš JAV Stanfordo universiteto įsitikinusi, kad pagrindinis įrankis, leidžiantis pasiekti svajonių išsipildymo, yra valia. Mat bet kokiai idėjai paversti realybe būtinos sąmoningos pastangos. Deja, žmogaus valia nėra beribė – ją reikia treniruoti it raumenis. Tuomet atsiranda daugiau ištvermės siekti galvoje užgimusių tikslų. Taip pat tenka suformuoti vadinamąjį savikontrolės mechanizmą. Jis padeda išvengti pagundos smaližiauti, kai laikomasi dietos, vilionių atidėlioti svarbius darbus ir užsiimti mėgstama veikla. Pasidavimas pagundai ir dienotvarkės nesilaikymas svajones žlugdo greičiau nei aplinkinių kritika ar realios išorinės kliūtys. Šią teoriją papildo ir kiti mokslininkai, kurie mano, kad svajonių realizacijai reikalinga energija. Tik nesutariama, kokia konkrečiai.

 

Tarp mažučių lūkesčių ir nepasiekiamų svajonių

 

Kas yra tikrasis svajonių variklis, mokslininkai aktyviai mėgina išsiaiškinti. Kol kas manoma, kad tai dėmesys. Mat jeigu žmogus į kažką susikoncentruoja, tai gali pakreipti įvykių eigą. Britų socialinės elgsenos specialistai nustatė, kad kiekvienas suaugęs Didžiosios Britanijos pilietis per dieną vidutiniškai susikuria sau, aplinkai ir žmonėms, su kuriais bendrauja, mažiausiai po 8 naujus lūkesčius. Šie irgi tam tikra svajonių rūšis. Deja, tik vienas jų yra pateisinamas. Kitaip tariant, kasdien išpildoma tik viena nedidelė svajonė. Likusioms tiesiog pristinga tos paslaptingos energijos. Visgi esama ir daugiau priežasčių, kodėl ne visos svajonės pildosi. Visų pirma, ne visas jas ir reikia išpildyti. Psichologai sako, kad kartais svajonės yra gynybinis mechanizmas. Jeigu žmogus realiame gyvenime patiria didžiulę įtampą, kažko stokoja ir negeba savęs realizuoti, saugodamosi įtampos smegenys perkelia dalelę sąmonės į fantazijų pasaulį. Laikinai toks atsiribojimas naudingas. Visgi ilgainiui gali pakenkti. Mat žmogus linksta trūkumus kompensuoti tik minčių užkaboriuose ir nesiima aktyvių veiksmų keisti netenkinančios situacijos. Tokios svajonės psichologų laikomos kompensuojamojo pobūdžio. Dažniausiai jos stipriai prasilenkia su realybe, pavyzdžiui, žmogus svajoja, kad staiga atsikrato visų atsakomybių ir atsiduria negyvenamoje saloje. Visgi tokias svajas verta panagrinėti psichoterapijos seansuose. Mat jos turi prasmę ir padeda rasti jėgų koreguoti tikrovę bei išpildyti bent vieną troškimą. Svajonių pasaulyje žmonės kartais slepiasi bėgdami nuo baimių, sunkių atsakomybių ar negalėdami rasti konkrečių sprendimų. Visgi dauguma svajonių visai nestebina. Taip yra todėl, kad kone pusė žmogaus puoselėjamų svajonių priklauso ne jam. Jas įdiegė tėvai, draugai, mylimieji, o dabar šį sąrašą papildo ir socialiniai tinklai. Daugybė žmonių svajoja tiesiog turėti daugiau pinigų, tapti milijonieriumi. Populiariausių svajonių sąrašą pildo lieknas kūnas, jaunas veidas, galimybė pakeisti kai kuriuos praeities sprendimus ir tik vėliau svajojama patirti tikrą meilę.

 

Apie ką svajoja moterys ir vyrai?

 

Kartais svajones užtenka pavadinti tikslais, susikurti planą ir tuomet troškimas išsipildys. Tačiau ne visada. Mat svajonė tikslu gali tapti tik su sąlyga, jog įmanoma konkrečiai įvardinti, ko norima ir siekiama. Vos prieš kelis mėnesius JAV atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai amerikiečiai svajoja tiesiog būti laimingi. Deja, patys dažnai negali tiksliai įvardinti, kas suteiktų laimės. Romantikai užsimena apie idealų partnerį, realistai sako, jog svajonių nereikėtų, jeigu netrūktų pinigų, o nihilistai viliasi laimę pasiekti tiesiog atsikratydami netenkinančių dalykų. Bėda ta, kad laimė nėra pastovi. Tai laikina būsena, kurią išmokstama patirti nepaisant visų aplinkybių. Tad, psichologų teigimu, apie laimę nereikia svajoti, ją reikia susikurti pasinaudojant smulkmenomis ir palankiomis akimirkomis. Įmanoma išpildyti ir daugiau svajonių, kurios neretai itin skirtingos ir priklauso nuo svajojančio asmens lyties. Visuomenės tyrimas Lietuvoje parodė, kad net 20 % dailiosios lyties atstovių svajoja apie 2 val. trumpesnę darbo dieną ir ilgesnes metines atostogas. Paaiškėjo, kad moterys sutiktų atsisakyti paaukštinimo ir 10 % didesnio atlyginimo, jeigu per metus galėtų be streso atstogauti du kartus po 4 savaites. Sociologų manymu, taip yra todėl, kad moterims tenka maždaug 68 % visos namų ruošos darbų, kuriems dirbančios silpnosios lyties atstovės nuolat pritrūksta laiko. Moterys taip pat dažniau svajose regi keliones į egzotiškus kraštus ir prabangius viešbučius. Kiek nenoriai lietuvės prisipažįsta svajojančios daugiau laiko praleisti be vaikų ir sutuoktinių. Paprastas ir įgyvendinamas svajones kasdienybėje puoselėja ir vyrai. Tiesa, stiprioji lytis dėl didesnio atlyginimo atostogas sutiktų trumpinti 5–7 d. Net 40 % vyrų teigia, kad nuolat galvoja ir net svajoja apie dvigubai didesnį darbo užmokestį. Neturėti viršininko svajoja ir kas penktas lietuvis vyras, o 12 % apklaustųjų tikina, kad mielai apsikeistų vietomis su vadovais. Mat tai leistų jiems realizuoti savo potencialą ir gebėjimus.

 

Veiksmingas svajonių įgyvendinimo mechanizmas

 

Jeigu visos šios svajonės, vertinant iš šalies, atrodo kone ranka pasiekiamos, kodėl žmonės jų tiesiog neišpildo? Tam, be abejo, yra daugybė paaiškinimų, tačiau vienas realiausių – dalykai, kurie laikomi svajonėmis, sąmonėje suvokiami kaip nepasiekiami ir neįmanomi it paragauti vienaragio pieno ar pasivaikščioti ant vaivorykštės. Tad pirmasis žingsnis, kurį turi žengti žmogus, sumanęs svajones paversti realybes, – jas pergrupuoti. Tiesiog surašyti visas svajones be jokios tvarkos ant popieriaus lapo. Čia turėtų atsidurti tiek pamąstymai iš fantastikos srities, tiek svajonė nusipirkti naują suknelę. Tuomet prasilenkiančius su realybe dalykus reikėtų sudėti į vieną skyrelį, o žemiškus į kitą. Taip dėliojant svajones po vieną gali paaiškėti, kad kai kurių, pavyzdžiui, seksualinių, iš tiesų visai nesinori išpildyti. Jos tiesiog gali ramiai sau tūnoti pasąmonės kamputyje. Verta išbraukti tas svajones, kurios neturi prasmės arba suformuluoti taip, kad būtų pozityvios. Pavyzdžiui, svajojantiems, kad viršininkui tektų atlikti visą tą darbą, kuri dabar priverstas atlikti pats svajoklis, naudingiau svajoti apie geresnį darbą. Svajones sugrupavus išsirinkti tris svarbiausias ir tris realiausias. Jos, beje, gali sutapti. Tuomet paversti jas tikslais ir apmąstyti priemones, padedančias jų pasiekti – tiesiog susirašyti planą. Iš pradžių planas gali atrodyti sunkiai įgyvendinamas, tačiau prie jo darbuojantis ir suskirsčius etapais tampa net labai realus. Paprastai rekomenduojama susitelkti ties vienu tikslu virtusia svajone. Jeigu svajojama sulieknėti, tam tikslui derėtų numatyti mažiausiai 6 mėn. ir kasdien skirti bent 30 min. Pradėti uždirbti daugiau pinigų pavyksta maždaug per 3 mėn., dažniausiai pajamas didina papildomas uždarbio šaltinis, o ne pagrindinis darbas. Kiekvienam tikslui pasiekti reikalingas planas, pasiryžimas ir atsidavimas. Visa tai skamba paprastai, tačiau ir sudėtingai vienu metu. Visgi tai vienintelis žinomas būdas gauti tai, ko iš tiesų norisi.

 

Įdomu

   
  •  JAV vykdant sociologinę apklausą išsiaiškinta, kad daugiau nei 39 % žmonių mano, jog jų svajones gali išpildyti kitas asmuo – vyras, žmona ar draugai.
  •  Nors didžioji žmonijos dalis išpažįsta vieną iš pagrindinių konfesijų, tačiau svajodami arba formuluodami tikslus dažniausiai tikisi, kad juos įgyvendins neapibrėžta mistinė jėga. Net 32 % žmonių iki 45 m. tiki, kad svajones išpildo kosminis protas. Tai neapibrėžta visuotinė energija, į kurią reikia kreiptis medituojant.
  •  Naujosios Zelandijos sociologai teigia, kad šioje šalyje kas trečias žmogus puoselėja mažiausiai tris neįgyvendinamomis laikomas svajones.
  •  JAV ne veltui vadinama svajonių šalimi – kasmet, vaikydamiesi amerikietiškos svajonės, į šią šalį legaliai bando patekti apie 2,5 mln. žmonių, o antra tiek nelegaliai. Visi jie viliasi, kad Amerika jiems leis praturtėti.
  •  Apklausų metu nustatyta, kad maždaug 1 % britų svajoja būti pagrobti ateivių ir pradėti naują gyvenimą tolimoje planetoje.
  •  Žymūs, gražūs ir turtingi žmonės taip pat turi svajonių, o viena neįprasčiausių – troškimas, kad gerbėjai neatpažintų jų gatvėje. Apie tai svajoja Bradas Pittas, George‘as Clooney ir Kristen Stewart.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė