Kosmetikos priemonių sudėties aprašuose yra daugybė eiliniam vartotojui nesuprantamų medžiagų, kurių poveikio nežinome ir dėl to pernelyg nesukame galvos. Tačiau kai kurie komponentai negali neatkreipti dėmesio. Tai gyvačių ar bičių nuodai, perlai, auksas ir kitos intriguojančios medžiagos. Kokia jų paskirtis kosmetikoje?

 

PriešistorėChocolate,Mud,Powder,For,Body,And,Face,With,Natural,Soap

 

Nuo seno kosmetika tapdavo pačios įvairiausios medžiagos – nuo metalų, augalų iki vabzdžių ir kitų gyvių. Pirmasis archeologinis kosmetikos naudojimo įrodymas yra iš senovės Egipto ir datuojamas maždaug 4000 m. pr. Kr. Senovės Egipte populiariausia kosmetikos priemonė buvo tamsiai pilko švino ir anglies mišinys, kuriuo kruopščiai apvesdavo akių kontūrą. Vadinamosios katės akys populiarios išliko iki šių laikų, tiesa, dabar tai grožio, o ne apsaugos nuo blogio reikalas, kaip buvo senovėje. Žalią akių šešėlių spalvą egiptiečiai išgaudavo iš vario rūdos, turinčios antibakterinių savybių. Tokie šešėliai saugodavo nuo įvairių infekcinių ligų ir vabzdžių įgėlimų. Lūpas egiptiečiai tepdavo dažais, pagamintais iš raudono pigmento, bičių vaško ir riebalų.

 

Pasak archeologų, senovėje žmonės dažydavosi bet kuo, iš ko galėjo išgauti spalvą. Tai buvo oranžinė ochra, sunkieji metalai, augalai, net vabzdžiai, savo šarvuose turintys pigmentų. Paprastai maišydavo su dervomis ir sakais, bičių vašku, kad dažai ilgiau laikytųsi.

 

Senovės Japonijoje baltą veido spalvą moterys išgaudavo pudruodamosi ryžių miltų ir baltojo molio mišiniu. Visgi legendos byloja, kad geišos veidus balindavo lakštingalų išmatomis. Nors dabar turime pažangių technologijų, dauguma kosmetikos komponentų ir toliau išgaunami iš biologinių medžiagų. Kai kurie jų vertinami kontroversiškai.

 

Auksinė kosmetika

 

Aukso dulkės, kaip kosmetikos priemonė, naudotos jau senovės Graikijoje, Romoje, Japonijoje, o šiandien auksiniai kremai ir veido kaukės gerai žinomi brandžios odos savininkėms. Aukso dalelės pasižymi antioksidacinėmis ir antimikrobinėmis savybėmis, saugo odą nuo žalingo aplinkos poveikio ir veiksmingai mažina tiek gilias, tiek smulkias raukšles, naikina pigmentines dėmes, skaistina. Slopina uždegimus, skatina žaizdų gijimą. Aukso sudėtyje esantys jonai stimuliuoja ląsteles, nervus ir kapiliarus, todėl gerėja kraujotaka ir greitėja medžiagų apykaita – oda geriau aprūpinama maistinėmis medžiagomis, deguonimi.

 

Įvairūs tyrimai rodo, kad auksu papildyta kosmetika suteikia odai sveiką žvilgesį, saugo nuo toksinų kaupimosi. Pasak grožio specialistų, kosmetika, kurios sudėtyje yra aukso dalelių, veiksmingai stabdo elastino skaidulų trūkinėjimo proceso intensyvumą, skatina kolageno, hialurono sintezę. Taip pat gerina kraujotaką, todėl odoje palaikomas optimalus drėgmės lygis. Visa tai užtikrina itin kokybišką brandžios odos priežiūrą. Be abejo, auksas suteikia ypatingo švytėjimo, nes mažos dalelės įsigeria į odą. Reikėtų nepamiršti, kad auksas – taurusis metalas, todėl kosmetikos priemonės su juo kainuoja daugiau nei įprastos, tačiau jų veiksmingumu abejoti nereikėtų.

 

Bičių nuodų nauda

 

Daugelis žino tokius bičių produktus kaip pikis, pienelis, duonelė, žiedadulkės ir, žinoma, medus. Bičių produktai, kaip pagalbinės gydomosios priemonės, vartojami peršalus ir stiprinant imunitetą, nes tai natūralūs ir saugūs gamtos padovanoti vaistai, kuriuose gausu vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių, proteinų. Visgi yra viena, įprastai naudinga nelaikoma, bičių išskiriama medžiaga, naudojama ir kosmetikoje. Tai bičių nuodai. Pagrindinės jų sudedamosios dalys yra melitinas ir adolapinas, kurie naudojami išoriškai mažina skausmą ir gydo uždegimą, tad tinka jautriai, uždegimų, spuogų kamuojamai odai prižiūrėti. Į gilesnius odos sluoksnius prasiskverbęs bičių nuodų peptidas skatina kraujotaką, stimuliuoja kolageno gamybą ir kitus regeneravimo mechanizmus, stangrina odą, atpalaiduoja raumenį ir tokiu būdu padeda efektyviai kovoti net su gilesnėmis raukšlėmis.

 

Tyrimai rodo, kad kosmetikos produktai su bičių nuodais veikia kaip lengvas odos patempimas – gražėja veido kontūrai, oda tampa pastebimai jaunesnė, stangresnė. Tiesa, jei anksčiau yra pasireiškusi alergija bičių produktams, tokią kosmetiką naudoti tik pasitarus su specialistais.

 

Kokias priemones keičia gyvačių nuodai?

 

Gyvačių nuodai naudojami gana plačiai, bet labiausiai tokia praktika paplitusi Azijos šalyse. Medicinoje iš tikrųjų angių išskiriami nuodai naudojami įvairiems tepalams, antpilams, kompresams gaminti. Kai kurie kosmetikos gamintojai gyvačių nuodų komponentus įtraukė į prabangių kremų nuo senėjimo sudėtį. Gyvačių nuoduose esantys neurotoksinai paralyžiuoja raumenis, todėl kilo idėja juos panaudoti mažinant mimikos raukšles. Retai kosmetikoje naudojami tikri gyvatės nuodai (kaip ir bičių), nebent įsigytumėte rankų darbo kremą atokiame Tailando kampelyje. Laboratorijose išgaunami sintetiniai, į gyvatės nuodų molekules panašūs komponentai įeina į kremų sudėtį ir efektyviai atpalaiduoja veido raumenis, taip lygindami senatvines raukšles. Kosmetika su gyvačių nuodais – puiki alternatyva botulino toksino injekcijoms, nes pasižymi analogišku poveikiu, t. y. atpalaiduoja raukšlę formuojantį raumenį ir ši tampa mažiau pastebima ar visai pranyksta. Ir jokių adatų.

 

Dovana kriauklytėje

 

Perlai kosmetikoje plačiai naudoti jau senovės Kinijoje. Iki pudros sutrinti perlai padėdavo išlaikyti odą jauną ir švytinčią. Moksliniai tyrimai rodo, kad perluose (kaip ir pačiame kriauklės kiaute) slypi itin svarbių aminorūgščių, saugančių kūno ląsteles. Kai trūksta svarbių aminorūgščių, organizme spartėja senėjimo procesai, kurie itin aiškiai išorėje. Kosmetikos priemonės su perlais saugo odos ląsteles nuo žalingo aplinkos poveikio, sėkmingai kovoja su kenksmingais mikroorganizmais. Jos spartina medžiagų apykaitą, aprūpina odos ląsteles visomis reikalingomis medžiagomis, lėtina senėjimą ir spartina odos regeneraciją. Oda tampa švelni, lygi, elastinga, stangri, sumažėja matomų raukšlių.

 

Natūralūs perlai pasižymi ypatingu švytėjimu, dėl kurio naudojami papuošalams, dekoro detalėms gaminti. To paties švytėjimo gali suteikti ir odai. Naudojant kosmetiką su perlais papilkėjusi, išblyškusi bei sausa oda tampa skaisti, švelni ir intensyviai prisotinta būtinųjų mikroelementų.

 

Beje, kaip žinome, perlas susiformuoja siekiant moliuską apsaugoti nuo į kriauklę patekusių mikrodalelių iš aplinkos, taigi, jo natūrali funkcija yra kovoti su kenksmingais mikroorganizmais. Būtent todėl perlų veikliosios medžiagos sėkmingai naudojamos ir priemonėms nuo prakaitavimo gaminti.

 

Sraigių pėdsakas

 

Sakoma, kad sraigių išskiriamų gleivių – mucino – naudą pirmieji pastebėjo Čilės sraigių rinkėjai. Jie atkreipė dėmesį, kad rankų oda pasižymi nepaprastu švelnumu, o žaizdos itin greitai užgyja. Mucinas skirtas ne tik padėti sraigėms efektyviai judėti, bet ir apsaugoti bei kuo greičiau sugydyti ant jų pado atsirandančius mikroįtrūkimus, kai juda įvairiais paviršiais. Tokią pat teigiamą naudą turi ir mūsų odai.

 

Sraigių sekretas daugiausia sudarytas iš vandens ir sudėtingo baltymo – glikoproteino. Tačiau jame yra ir daugiau naudingų medžiagų, skirtų odos regeneracijai bei žaizdoms gydyti: kolageno, hialurono, elastino, įvairių mikroelementų, vitaminų bei baltymų rūgščių. Klinikiniai tyrimai rodo, kad sraigių mucinas ne tik gydo, bet ir efektyviai atjaunina odą. Reguliariai naudojant produktus su sraigių sekretu sumažėja raukšlių gylis. Taip pat mucine esančios veikliosios medžiagos kovoja su akne, rožine, mažina odos jautrumą, naikina bakterijas ir virusus, gydo net įsisenėjusius randus. Vis daugiau žinomų kosmetikos gamintojų savo produktuose naudoja sraigių sekretą. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kiek šios veikliosios medžiagos esama kreme ar kitame produkte – jei vos keli procentai, ypatingos naudos nebus.

 

Kai kuriose šalyse praktikuojamos grožio terapijos procedūros, kai gyvos sraigės šliaužioja veidu, palikdamos gryną muciną, taip gydant bei jauninant odą. Žinoma, ši procedūra patiktų ne kiekvienam, taip pat kritiškai vertinama gyvūnų gerovės sergėtojų.

 

Įdomu

 
  •  Avių riebalų liaukų išskiriamas lanolinas naudojamas odos apsauginiams kremams bei balzamams gaminti, nes pasižymi lipidiniu barjeru ir gydomuoju poveikiu.
  •  Žuvų fermentai naudojami vietoj sintetinių rūgštinių komponentų kosmetikos priemonėse, skirtose šveisti odą.
  •  Iš vabzdžių kiautų susintetintas karminas naudojamas raudonos spalvos lūpdažiams bei akių šešėliams gaminti.
  •  Paukščių išmatose esantis guanas šviesina ir minkština odą. Analogiška aminorūgštis sėkmingai išgaunama išvengiant rizikos susirgti įvairiomis paukščių platinamomis ligomis.
  •  Iš laboratorijose auginamų žmogaus odos ląstelių jau gaminama odos gydymo produktų linija nudegimų aukoms.

 

Autorius Laima Samulė