Praėjusių metų pabaigoje į konferenciją JAV susirinkę mokslininkai drąsiai patikino, kad 2025-aisiais visuomenės požiūris į mitybą keisis dar sparčiau. Naujausios sveikatingumo ir mitybos tendencijos susijusios ne tik su svorio mažinimu, bet ir siekiu apsisaugoti nuo genetiškai nulemtų lėtinių ligų. Vis dažniau taikomi tiek individualizuotos mitybos principai, tiek ir dirbtinis intelektas bei genetiniai tyrimai.

 

Genetiniais tyrimais grįsta tikslioji mitybaDna,Structure,,Sport,Dumbbells,And,Tape,Measure,On,Desk

 

Genetinio profilio nustatymas tampa vis prieinamesnis. Jau kelerius metus vien iš seilių mėginio bet kuris amerikietis gali gauti žinių ne tik apie tai, iš kur kilę jo protėviai, bet ir kokią riziką patiria sirgti paveldimomis ligomis. Toks paprastas tyrimas atsieina vos 250 JAV dolerių. O seilių mėginį tereikia supakuoti į specialią dėžutę ir per kurjerį nusiųsti į laboratoriją. Planuojama, kad 2025 m. pabaigoje tokiu pačiu būdu žmonės galės užsisakyti ir per kelias savaites gauti individualiai pritaikytas mitybos rekomendacijas, grįstas unikaliu genetiniu profiliu. Tai būtų reikšmingas pokytis dietinės mitybos rinkoje. Mat genetiniai žymenys itin tiksliai parodo, kaip konkretus organizmas perdirba maistines medžiagas, reaguoja į skirtingus produktus ar jų grupes bei tai, kas trukdo įsisavinti vitaminus ar mikroelementus. Mokslininkai kuria pažangius algoritmus, analizuojančius genetinius skirtumus, kad pavyktų numatyti individualius mitybos poreikius, galimą medžiagų apykaitos riziką ir idealias mitybos strategijas. Šiose strategijose veikiausiai nebus nieko, ko žmonės dar nebūtų girdėję. Jau dabar plačiai žinoma, kad kai kuriems asmenims iš prigimties reikia didesnio baltymų kiekio, kiti jautrūs angliavandeniams, tretiems būtina palaikyti specifinių mikroelementų kiekį. Visgi iki šiol tokie individualūs poreikiai būdavo nustatomi tik tuomet, kai organizmas jau susidurdavo su kokiais nors sutrikimais. Genetinių žymenų nustatymas ir pagal tai sukurtas individualus mitybos planas galėtų tapti prevencine priemone. Mokslininkai įsitikinę, kad tai padėtų išvengti ne tik nutukimo, bet ir II tipo cukrinio diabeto bei virškinimo trakto vėžio.

 

Į mikrobiotą orientuota individualizuota mityba

 

Žmogaus mikrobiota – vidinė trilijonų mikroorganizmų ekosistema. Jos tyrimai atliekami jau kelis dešimtmečius. Mokslininkai nustatė, kad žarnyno mikroorganizmų pusiausvyra tiesiogiai susijusi su imunitetu, polinkiu sirgti depresija ir daugeliu lėtinių ligų. Žarnyno mikroorganizmai lemia net du trečdalius medžiagų apykaitos, tad žinoti jų specifiką itin svarbu. Pažangios genetinės sekos nustatymo ir mikrobiotos žemėlapių sudarymo technologijos leistų parengti individualias mitybos rekomendacijas, grįstas unikalia žarnyno bakterijų sudėtimi. Tokie tyrimai jau atliekami. Visgi kol kas mikrobiotos žemėlapiai sudarinėjami tik moksliniais tikslais. Užsisakyti tokios paslaugos tiesiog norint sužinoti savo būklę nėra įmanoma. Tačiau tai galėtų pasikeisti po metų ar dvejų. Itin daug pastangų kuriant tokias technologijas deda kinų tyrimų bendrovės. Vienas pagrindinių tikslų – pasiūlyti potencialiems klientams tokią mitybą, kuri padėtų veiksmingai nuslopinti uždegiminius procesus organizme. Kaip žinoma, lėtiniai uždegimai – viena iš priežasčių, kodėl ilgainiui formuojasi širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimai, taip pat vėžys. Beje, naujausi tyrimai rodo, kad mikrobiotos sudėtis turi įtakos net kognityvinėms funkcijoms. Tad individualizuotos mitybos strategija dabar susidomėjo ir Alzheimerio ligos tyrimus atliekantys mokslininkai. Pradėta tirti, ar tam tikras probiotikų ir prebiotikų kiekis gali pristabdyti šios sunkios ligos vystymąsi. Visgi dar svarbiau, kad bent teoriškai mikrobiotos profiliu grįsta mityba, jos nuosekliai laikantis kelis dešimtmečius, padėtų nutolinti klinikinių Alzheimerio simptomų pasireiškimą. O galbūt, taikant papildomus gydymo metodus, leistų visiškai jų išvengti.

 

Nepertraukiamas medžiagų apykaitos stebėjimas

 

2023–2024 m. viena populiariausių mitybos strategijų buvo nuolatinė gliukozės stebėsena. Įvairios kompanijos siūlė klientams nuolat dėvėti gliukozės kiekį stebinčius prietaisus, kaupti ir analizuoti duomenis. O pagal tai nustatyti, kokie produktai ir kokiu metu sukelia vadinamuosius gliukozės šuolius. Tai, kad gliukozės kiekis nėra pastovus, yra normalu. Visgi per dideli gliukozės kiekio svyravimai daro žalingą poveikį visai endokrininei sistemai, lemia jau minėtus lėtinio uždegimo procesus. Tad ne tik lėtėja medžiagų apykaita, bet ir auga įvairių lėtinių ligų rizika. Gliukozės stebėsenos sistemos šiuo metu sparčiai tobulinamos. Tam pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Jo valdomi medžiagų apykaitos algoritmai realiu laiku gali ne tik nustatyti pakitimus, bet ir iškart prietaiso naudotojui pasiūlyti maisto produktų alternatyvų. Taip pat jau šiemet bus pristatyti naujos kartos jutikliai, fiksuojantys išsamius medžiagų apykaitos žymenis, įskaitant gliukozės kiekį kraujyje, ketonų kiekį, hormonų svyravimus ir mitochondrijų efektyvumą. Šios technologijos suteiktų galimybę kurti nepaprastai tikslų individualizuotos mitybos planą, taip pat jį koreguoti kas kelias savaites ar net dienas. Visgi medikai kol kas nelabai žavisi nepertraukiamu gliukozės kiekio kraujyje stebėjimu. Mat ne visi sutinka, kad gliukozės kiekio šuoliai iš tiesų yra reikšminga lėtinių ligų ir nutukimo priežastis. Kai kurie mokslininkai mano, kad individualizuota mityba padėtų išvengti sveikatos sutrikimų tik jos sistemingai laikantis mažiausiai metus. Per dažnas plano keitimas net gali duoti priešingą efektą – sukelti didesnių hormonų pakitimų. Visgi kiti mokslininkai ir pačios technologijos kūrėjai skelbia, kad tie, kurie 9–12 mėn. stebėjo gliukozės kiekį kraujyje ir laikėsi rekomendacijų, be papildomų pastangų atsikratė net 13 % nepageidaujamo svorio.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė