Sausio 16 d. šį pasaulį paliko Davidas Lynchas. Jo gedi būriai gerbėjų visame pasaulyje, o kino centrai jau rengia novatoriškojo režisieriaus darbų retroperspektyvą. Parodyti tikrai bus ką. Juk Davidas – užburiančių, nors ir sunkiai perprantamų filmų bei įstabiojo televizijos serialo „Tvin Pyksas“ kūrėjas, pripažinimą pelnęs daugiausia dėl nerimą keliančių žmogiškųjų savybių apnuoginimo.

 

Cigaretės, kamera ir muzikaDavid,Lynch,Attends,The,70th,Anniversary,Of,The,70th,Annual

 

„Giliai apgailestaudami mes, jo šeima, pranešame apie asmenybės, menininko Davido Lyncho mirtį. Būtume dėkingi už privatumą. Dabar, kai jo jau nebėra su mumis, pasaulyje žioji didžiulė skylė. Tačiau jis pats būtų pasakęs: žiūrėkite į spurgą, o ne į skylę. Šiandien graži diena, visą kelią šviečia auksinė saulė ir nusidriekęs mėlynas dangus“, – buvo rašoma D. Lyncho feisbuko paskyroje. 2024 m. rugpjūtį D. Lynchas pareiškė nebegalintis išeiti iš namų po to, kai gydytojai jam diagnozavo emfizemą (kvėpavimo takų liga, kai dėl rūkymo negrįžtamai išsiplečia už galinių bronchiolių esantys oro tarpai ir vyksta destrukciniai alveolių pokyčiai). Režisierius teigė esantis priverstas būti namuose, jam pavojinga sirgti, net peršalti. Ironiška, tačiau mistinių trilerių meistrą pražudė visiškai nepaslaptingas žudikas – cigaretės. Tiesa, garsusis režisierius prie savo budelio buvo itin prisirišęs. Rūkyti pradėjo vos sulaukęs 8 metų. Daugelyje ankstyvųjų nuotraukų jis užfiksuotas su smilkstančia cigarete rankoje. Labiau nei rūkyti mėgo tik kurti filmus. Jie – didysis meistro palikimas.

 

Labiausiai D. Lynchas žinomas kaip serialo „Tvin Pyksas“ („Twin Peaks“) ir legendinių filmų – misteriškojo „Mėlynas aksomas“ („Blue Velvet“, 1986 m.) bei į sapną bauginančiai panašaus „Malholando kelias“ („Mulholland Drive“, 2001 m., apdovanoto Kanų kino festivalio prizu) – autorius. D. Lyncho vardas tapo keisto, įmantraus ir siurrealaus kino sinonimu. Iš pradžių liaupsintas avangardinio arthauzo gerbėjų, ilgainiui D. Lynchas tapo visame pasaulyje pripažintu menininku. Ir tam jam neprireikė išsižadėti savo kino braižo. Su D. Lyncho vardu sietina ir išskirtinė muzika. Jis buvo ir kompozitorius, savo keistiems filmams kūręs dar keistesnę ir jusles žadinančią muziką. Kino kritikai tikina, kad D. Lynchas taip praplėtė įprastą režisieriaus kino kalbą. Jo filmuose dažniausiai atskleidžiama Jungtinių Valstijų mažų miestelių tamsioji ir keistoji gyvenimo pusė, pasąmoningos žmogaus baimės, kasdienybės absurdas, būdingi alogiški siužetai, keisti personažai, baugios siurrealistinės detalės, fantazija, humoras, parodija, sykiu lemties beprasmybė.

 

Svarbūs, bet mažai kam žinomi D. Lyncho gyvenimo faktai:

 
  • Davidas Keithas Lynchas gimė 1946 m. sausio 20 d. Montanoje, JAV, tačiau vaikystę praleido nuolat kraustydamasis dėl JAV Žemės ūkio departamente dirbusio tėvo profesinės veiklos. Visgi kultinis kūrėjas yra sakęs, kad toks gyvenimas jam nekėlė sunkumų ir didesnių iššūkių: „Vaikystėje pasaulis man atrodė visiškai fantastiškas.“
  • Būtent Montanoje dar būdamas vaiku susidraugavo su vietos indėnu, kuris jam parodė žvėries urvą ir pareiškė, esą tai praėjimas į kitą pasaulį. Nuo tada D. Lynchas rūpestingai įsiklausė į anapusinio pasaulio signalus, perteikdamas juos daugiau ar mažiau priimtina vizualine kalba. Paprasčiau tariant, režisierius visą gyvenimą ruošėsi mirčiai ir tą pasiruošimą užfiksavo kino juostose.
  • Vyresnėse klasėse perskaitė Roberto Henrio knygą „Meno dvasia“ ir būtent ji įkvėpė gyvenimą pašvęsti menui. Pasirinko studijuoti tapybą. Iš pradžių mokėsi Korkorano menų ir dizaino mokykloje Vašingtone, vėliau perėjo į Bostono vaizduojamojo meno muziejaus mokyklą, galiausiai studijas tęsė Filadelfijoje. Čia ir susipažino su bendramoksle Peggy Reavey, 1967 m. tapusia jo žmona. Davidas pradėjo kurti filmus, nes norėjo, kad jo paveikslai judėtų.
  • D. Lyncho kaip režisieriaus kelias prasidėjo 1977 m. ilgametražiu nespalvotu vaidybiniu filmu „Trintukagalvis“ („Eraserhead“), pasižyminčiu keistomis siurrealistinėmis fantazijomis. Vėlesniame jo filme „Žmogus dramblys“ („The Elephant Man“, 1980 m.) atskleidžiama fiziškai subjauroto žmogaus drama. Antrasis filmas nebuvo itin gerai įvertintas. Kino kritikai nesuprato jo prasmės. O pats režisierius sakė: „Istorijos apie drambliažmogį ėmiausi todėl, kad išoriškai būdamas monstras vidiniu pasauliu jis buvo visai normalus, negano to, nuostabus žmogus, kurį lengva įsimylėti. Mane traukia iškreiptos žmogiškos būsenos. Įsižiūrėjus į jas galima pamatyti tiesą.“
  • Pirmuosius filmus režisierius pastatė iš savo lėšų. Jis užsidirbdavo pragyvenimui platindamas laikraščius „Wall Street Journal“. O filmavimai dažniausiai vykdavo naktimis, kuriuos kartais tekdavo nutraukti, kad būtų pristatyti laikraščiai.
  • Yra sukūręs fantastinį futuristinį filmą „Kopa“ („Dune“, 1984 m., pagal Franko Herberto mokslinės fantastikos romaną). Po režisieriaus mirties šios dabar jau vintažine laikomos trijų dalių kino juostos peržiūros muša rekordus.
  • Kai 1990 m. ekranuose pasirodė „Tvin Pyksas“, atsirado įpykusių žiūrovų, kurie dėl logika nepaaiškinamo, bet kokius dramaturgijos dėsnius griaunančio serialo finalo savo nuomonę išreiškė užsivilkę marškinėlius su užrašu I Want To Kill David Lynch („Noriu užmušti Davidą Lynchą“).
  • D. Lynchas yra sukūręs eksperimentinių animacinių filmų, muzikinių klipų, skulptūros ir tapybos kompozicijų, instaliacijų, fotografijų. 2006 m. pelnė Venecijos kino festivalio prizą už viso gyvenimo kūrybą, 2020 m. jam įteiktas vadinamasis garbės „Oskaras“.
  • Garsusis grupės „The Beatles“ narys Paulas McCartney kartą pasakė D. Lynchui, kad Didžiosios Britanijos karalienė mandagiai atsisakė klausytis jo pasirodymo tą vakarą gyvai, nes norėjo pažiūrėti kitą „Tvin Pykso“ seriją.
  • Buvo didelis kavos gerbėjas, todėl nenuostabu, kad sukūrė savo ekologiškos kavos prekės ženklą „David Lynch Signature Cup Organic Coffee“. Prie kavos jis visada suvalgydavo ką nors saldaus. Itin mėgo šokoladinį tortą ir visus patikindavo, kad cukrus yra „laimės granulės“.
  • Nevengė kurti reklamų. Tarp jo darbų – „Dior“, „Calvin Klein“, „Giorgio Armani“, „Yves Saint Laurent“, „Adidas“ ir kitų garsių prekių ženklams skirti vaizdo klipai. Taip pat nufilmavo daugybę kvepalų, „Barilla“ dantų pastos, „Clear Blue“ nėštumo testų ir žaidimų konsolės „PlayStation 2“ reklamų. Norintiems pasimėgauti išskirtine D. Lyncho dvasia reklamos žanre, rekomenduojama peržiūrėti pirmąją jo reklamą, skirtą tabletėms nuo galvos skausmo.
  • Įrašė tris solinius albumus, iš kurių naujausias „The Big Dream“, išleistas 2013 m. Jis nekentė koncertuoti, bet mėgo įrašinėti: „Kartais studija man atrodo geriausia vieta Žemėje. Čia esu laimingas, be galo laimingas“, – viename interviu sakė D. Lynchas.
  • Nuo 2000 m. tapo žinomas dar ir kaip transcendentinės meditacijos žinovas, ypatingos Maharishi Mahesh Yogi išrastos meditacijos technikos, pamokslininkas. D. Lynchas manė, kad transcendentinė meditacija didina kūrybiškumą ir skatina gilesnį gyvenimo supratimą. Visa tai jis rašė savo knygoje „Pagauti didžiąją žuvį“.
  • Buvo vedęs 4 kartus ir susilaukė būrelio vaikų. Vyriausios dukters Jennifer režisierius susilaukė su pirmąja žmona P. Reavey, su kuria išsiskyrė 1974 m. Po trejų metų vedė Mary Fisk, su ja oficialioje santuokoje išgyveno dešimtmetį ir susilaukė sūnaus Austino Jacko. Tiesa, nespėjęs oficialiai išsiskirti, 1986 m. apsigyveno su aktore Isabella Rosellini, tačiau ir šie santykiai nutrūko. Ilgai vienas neužsibuvo, nepraėjus metams po skyrybų, jis ir Mary Sweeney sūpavo naujagimį sūnų Riley. D. Lychas ir M. Sweeney susituokė tik 2006 m. ir vos po kelių mėnesių pranešė apie skyrybas. Po poros metų kūrėjas vedė dar sykį – į širdį jam krito aktorė Emily Stofle. Tuo metu 66 m. režisierius dar kartą tapo tėvu – 2012 m. gimė dukra Lula Boginia. Tiesa, 2023 m. E. Stofle pateikė oficialų skyrybų prašymą. Deja, bet šį pasaulį kultinis režisierius apleido būdamas vienišas.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė