Pasaulyje šiuo metu gyvena kiek daugiau nei pusė milijono šimtamečių. Dabar tokių ilgaamžių asmenų yra 4 kartus daugiau nei 1990-aisiais. Jungtinių Tautų duomenimis, šis augimas dar paspartės. Prognozės rodo, kad 2050 m. visame pasaulyje bus 3,7 mln. šimtamečių. Ir šimtmetis, mokslininkų manymu, gali būti ne riba.

 

115 metų ar daugiau?Full,Length,Of,Happy,Active,Energetic,Senior,Caucasian,Family,Couple

 

Ilgiausiai kada nors gyvenusio žmogaus rekordas priklauso Jeanne Calment iš Prancūzijos, kuri mirė sulaukusi 122 metų. Atlikdami tyrimus mokslininkai yra užregistravę ir asmenų, teigusių, kad sulaukė 130 metų. Tačiau oficialiai tokia gyvenimo trukmė niekada neužfiksuota, nes trūko konkrečių įrodymų. Visgi pavieniai atvejai rodo, kad žmonės iš tiesų gyvena vis ilgiau. 2016 m. grupė amerikiečių mokslininkų Niujorko žurnale „Nature“ paskelbė, kad jiems pavyko nustatyti ilgiausią įmanoma natūralaus gyvenimo trukmę. Jų duomenimis, maksimali vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė yra 115 metų. Šiuos skaičius, beje, patvirtina 2017 m. olandų atliktas tyrimas. Jo metu nustatyta, kad vyrų maksimalios gyvenimo trukmės riba yra 114,1 m., o moterų – 115,7 m. Pasak mokslininkų, žmonės vidutiniškai gyvena ilgiau, tačiau patys seniausi asmenys per pastaruosius 30 m. nepasiekė didesnio amžiaus, nei nurodyta tyrimo ataskaitoje. Tiesa, ne visi su tuo sutinka. Mat vertinami duomenys iš praeities. T. y. žmonių, kurie pergyveno du pasaulinius karus, prasčiau maitinosi, rūkė ir sunkiai fiziškai dirbo. Dalis tyrėjų įsitikinę, kad iš tiesų maksimali ateityje gyvensiančių žmonių gyvenimo trukmė gali siekti 120–130 m., o gal net daugiau. Šią ribą ateityje patikslins rekordinio amžiaus sulaukę žmonės, kurie dabar yra vaikai.

 

Vis dar vykstanti evoliucija

 

Mokslininkai mano, kad šiuo metu dar tik mokyklą pradedantys lankyti vaikai ne tik gyvens gerokai ilgiau nei jų seneliai, tačiau ir dėl radikaliai pasikeitusių technologijų, elgsenos bei natūralios atrankos dar iki 2050-ųjų galbūt į pasaulį paleis gerokai pakitusią žmonių rūšį. Šią hipotezę pateikė „Global Brain“ instituto mokslininkas Cadellis Lastas ir jo komanda. Jie tvirtina, kad žmonija šiuo metu išgyvena svarbų evoliucinį perėjimą. Pasak mokslininkų, ateityje gyvensime gerokai ilgiau, vaikų susilauksime vyresniame amžiuje ir net kasdienes užduotis atliksime į pagalbą pasitelkę dirbtinį intelektą. Šis pokytis bus toks didelis, kad tai prilygs virsmui iš beždžionės į žmogbeždžiones ir iš žmogbeždžionių į žmones. C. Lastas padarė išvadą, kad žmonės tam tikrame taške pradės lėčiau lytiškai bręsti. Tai vadinamoji gyvybės istorijos teorija. Pagal ją aiškinama, kaip natūrali atranka formuoja pagrindinius gyvenimo aspektus, pavyzdžiui, reprodukciją. Ateityje išaugus smegenų tūriui, organizmui reikės daugiau energijos ir laiko pasiekti visą potencialą. Todėl žmonės giminę pratęsti ryšis vis vėliau. Šie pakitimai vyksta jau dabar. Šiandien vidutinis pirmo kūdikio besilaukiančios moters amžius Didžiojoje Britanijoje yra 29,8 m. ir šis skaičius nuolat auga. JAV vyresnių nei 35-erių moterų, susilaukusių pirmagimio, skaičius nuo 1970-ųjų išaugo net 15 %.

 

O kas, jeigu įsikiš mokslas?

 

Tokie pokyčiai, mokslininkų teigimu, visiškai natūralūs. Juk kiekviena karta iš naujo prisitaiko prie kintančių gyvenimo sąlygų. Viliamasi, kad netolimoje ateityje fizine prasme gyvenimas taps dar lengvesnis. Žmonėms reikės mažiau dirbti ir daugiau energijos jie galės skirti smegenų vystymui. Vis protingesni ir lėčiau bręstantys žmonės susilauks tokių pat vaikų. Ilgainiui evoliuciniai pakitimai taps pastebimi ne tik vertinant gyvenimo trukmę, bet ir stebint ateities žmonių išvaizdą. Spėjama, kad žmonės taps dar aukštesni, galvos masyvesnės. Visgi daugelį labiau domina ne šimtmečius trunkantis evoliucijos procesas, o mokslo pažanga, kuri galėtų padėti sukurti savotišką ilgo gyvenimo eliksyrą. Bucko senėjimo tyrimų instituto (Novatas, Kalifornija) mokslininkas dr. Pankaj Kapahi įsitikinęs, kad moksliniai pasiekimai ateityje leis smarkiai prailginti gyvenimo trukmę – net 4–5 kartus. Kitaip sakant, ateityje žmonės galės išgyventi net per 500 metų. O raktu į tokį ilgą gyvenimą taps genetinės manipuliacijos, atliekamos dar prieš gimstant. Tokią išvadą tyrėjai priėjo remdamiesi eksperimentais su laboratorinėmis kirmėlėmis Caenorhabditis elegans. Bandymų metu pakeitus genetinę informaciją, jų gyvenimo trukmę pavyko pailginti penkis kartus. Anot P. Kapahi, norint tokiu būdu pailginti žmonių gyvenimo trukmę, reikėtų daug metų trunkančių tyrimų. Tačiau jų eksperimentas įrodo, kad teorinė galimybė egzistuoja.

 

Įdomu

 
  •  Aukštai Himalajų kalnuose, vienoje atšiauriausių šiaurinių Indijos vietovių, kuri ribojasi su Kašmyru, Kinija ir Afganistanu, gyvena tauta, kaip teigiama, įminusi ilgaamžiškumo paslaptį – hunzai. Spėjama, kad vidutinė jos narių gyvenimo trukmė siekia net 145 m.
  •  Ilgiausiai civilizuotame pasaulyje žmonės gyvena Honkonge ir Japonijoje. Pirmame dešimtuke pagal ilgiausiai gyvenančius dar yra Šveicarijos, Singapūro, Italijos, Ispanijos, Islandijos, Pietų Korėjos, Australijos gyventojai.
  •  Europiečių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vis ilgėja – kaip rodo naujausi Eurostato duomenys, pernai ji pasiekė 81,5 m.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė