Ilgai lauktos atostogos…

Vasara – daugumos mėgstamiausias metų laikas ne vien dėl šilumos, bet ir dėl atostogų. Jų laukiame ištisus metus. Deja, atokvėpio laikas praskrieja lyg akimirka. Kaip produktyviai jį išnaudoti, kad po atostogų nereikėtų atostogų?

Per mažai?

Neseniai Seime diskutuota apie ilgesnių atostogų poreikį. Šiuo metu Lietuvoje darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę) kasmetinės apmokamos atostogos. Dabartinė lietuvių atostogų trukmė – viena trumpiausių Europos Sąjungoje. Daugumoje Vakarų šalių jos trunka nuo 25 iki 35 darbo dienų. Specialistai pabrėžia, kad tinkama atostogų trukmė itin svarbi, nes atlikdamas darbines pareigas asmuo palaipsniui pervargsta, jo protinė ir fizinė veikla suprastėja, o tai ne tik prastina galutinius darbo rezultatus, bet netgi kelia grėsmę darbuotojo (tam tikrose profesijose ir aplinkinių) saugumui ir sveikatai. Ekspertai vieningai sutinka – kasmetinės atostogos Lietuvoje per trumpos. Tai gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Europos šalių darbo laikas ir atostogų dienos

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2022 m. duomenys

Neatostogauti pavojinga!

Kaip rodo apklausos, dalis lietuvių nepanaudoja net turimų atostogų. Taip įsisuka į darbus, kad nemoka sustoti ir pailsėti. Tai nėra vien lietuvių problema – Vakarų šalyse maždaug pusė žmonių taip pat neišnaudoja visų jiems suteikiamų kasmetinių apmokamų atostogų. Dauguma jų teigia turintys per didelį darbo krūvį, kad galėtų išeiti pailsėti, kiti įsitikinę, kad neatostogaudami demonstruoja stropumą, kurį galbūt įvertins vadovai. Tiesa ta, kad atostogų vengimas daro daugiau žalos nei naudos. Moksliniais tyrimais patvirtina, kad iš atostogų grįžę darbuotojai būna energingesni, kūrybiškesni, veiklesni, ryžtingesni, patiria mažiau streso atlikdami tas pačias užduotis. Net atsidūrę nemaloniose situacijose geba geriau save kontroliuoti.

Tie darbuotojai, kurie neatostogauja, ilgainiui tampa irzlūs, pasyvūs, viskuo nepatenkinti, juos ima varginti paprasčiausios užduotys. Atostogų ignoravimas kenkia ne tik emocinei būklei, bet ir darbo kokybei bei santykiams su bendradarbiais. Stresas žalingas organizmui, tad kenčia ir sveikata. Įrodyta, kad bent kelerius metus neatostogavę vyrai turi 30 % didesnę riziką patirti širdies smūgį, o moterims ši rizika padidėja net 50 %. Depresijos riziką atostogų ignoravimas didina dvigubai. 80 % išauga įvairių ligų, susijusių su nusilpusiu imunitetu, tikimybė. O kur dar lėtinis nuovargis, nesibaigiantys galvos skausmai, psichinis išsekimas, net onkologiniai susirgimai! Poilsio stygius skatina įvairiausių ligų radimąsi ir trumpina gyvenimo laiką.

Įrodyta, kad pagaliau atostogų išėję žmonės iš karto pasijunta sveikesni, nuslopsta ilgai kamavę simptomai, net sumažėja blogojo cholesterolio kiekis kraujyje. Statistika atskleidžia, kad kasmet atostogaujantys darbuotojai praleidžia mažiau darbo dienų dėl ligų nei jų neatostogaujantys kolegos.

Ideali trukmė

Jei darbuotojas visomis per metus jam tenkančiomis atostogomis pasinaudoti nenori, jis turi tokią teisę. Tačiau per trejus metus nuo tų kalendorinių metų, kai įgyta teisė į atostogas, sukauptos atostogos išnyksta – jomis pasinaudoti darbuotojas nebetenka teisės ir jokia piniginė kompensacija už tai negali būti taikoma. Visgi Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nurodo, kad bent vienos atostogos per darbo metus turėtų trukti mažiausiai 10 darbo dienų, jeigu dirbama 5 dienas per savaitę, arba 12 darbo dienų, jeigu dirbama 6 dienas per savaitę. Nepasinaudojus šia galimybe, darbdavys gali reikalauti priverstinai išeiti atostogų. Likusios atostogos suteikiamos iš anksto jas abipusiai sutarus. Iniciatyva dėl atostogų trukmės, skaidymo ir datos priklauso darbuotojui, darbdavys negali jų numatyti vienašališkai.

Grįžtant prie to, kokia atostogų trukmė yra ideali, anot ekspertų, nustatyta, jog didžiausias atsipalaidavimas ir pasitenkinimas aplanko aštuntą atostogų dieną. Idealiausia atostogauti dvi savaites. Jeigu poilsiaujant keliaujama, tik aštuntą dieną pradedama visiškai pasinerti į vietą, kurioje esama, patiriamas maksimalus malonumas, kuris tęsiasi iki 11-os atostogų dienos. Vėliau, jeigu veikla ir atostogų vieta nekeičiamos, pasitenkinimas pradeda slopti. Taigi, paskutinės kelios atostogų dienos turėtų būti skirtos grįžti į įprastą ritmą, nusiteikti darbui.

Pačios neefektyviausios atostogos – 4–6 dienų. Ypač kažkur keliaujant. Įrodyta, kad tokios atostogos labiau išvargina nei atpalaiduoja. Tiesiog poilsiui lieka per mažai laiko, jis nenustelbia visų planavimo rūpesčių. Todėl, anot ekspertų, jeigu galite išeiti tik trumpų atostogų, verčiau jas praleisti savame krašte, neplanuojant tolimų kelionių.

Ženklai, kad poilsis būtinas nedelsiant

Jeigu susiduriate su bent keliais išvardintais požymiais, atostogos jums būtinos kuo skubiau!

•  Kiekviena smulki problema virsta katastrofa. Jeigu darbe išliejote rytinį kavos puodelį ir tai sugadino visą dieną arba užstrigęs spausdintuvas privertė apšaukti kolegą, pats metas susimąstyti, ar tik nepersitempėte, ypač jeigu tokios situacijos kartojasi dažnai.

•  Kolegos nuolat klausinėja, ar jums viskas gerai. Aplinkiniai nervingumą gali pastebėti anksčiau už jus. Jų pastabų nereikėtų nuleisti negirdomis.

•  Pradėjote dažniau klysti. Jeigu iki šiol buvote stropūs darbuotoji, o pastaruoju metu darbuose nuolat įsivelia žioplų klaidelių, tikėtina, kad pervargote.

•  Tapote ciniški. Anksčiau su susidomėjimu kibdavote į naujus projektus, neatsisakydavote dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose, o dabar tapote apatiški, niekas nedomina, į viską reaguojate ciniškai? Atostogos būtinos nedelsiant!

•  Kamuoja nuolatiniai skausmai. Jeigu kiekviena darbo diena nepraeina be galvos, nugaros, akių ar kitų skausmų, greičiausiai užvaldė stresas bei reiškiasi ne tik psichiniais, bet ir fiziologiniais simptomais.

•  Vargina nemiga. Vakare jaučiatės taip pavargę, kad, rodos, galėtumėte miegoti kelias paras, bet atsigulę į lovą vartotės visą naktį? Tai ženklas, kad jūsų organizmas išsekęs ir jam žūtbūt reikia poilsio.

•  Užsisklendimas. Grįžus namo nebesinori su nieko šnekėtis, nieko matyti ir nieko veikti. Svajojate ištiesti kojas ir žiūrėti į vieną tašką. Tai – perspėjimas, kad esate ant nervinio išsekimo ribos.

•  Nematote prasmės. Jeigu iki šiol darbas jums patiko, jautėtės atliekantys svarbias užduotis, o staiga viskas prarado prasmę ir net svarstote, kodėl apskritai kas rytą keliaujate į darbą, pats metas nuo jo atsipūsti.

Planas pagal trukmę

Tam, kad po atostogų nereikėtų atostogų, svarbu jas tinkamai susiplanuoti. Planuojant svarbiausia atsižvelgti į atostogų trukmę.

Kelių dienų atostogos

Pirmą poilsio dieną rekomenduojama niekur nevykti, ilsėtis namuose. Šis laikas skirtas fizinėms jėgoms atgauti. Galite daryti viską, ko įprastai nespėjate lėkdami į darbą: neskubėdami išgerti rytinės kavos puodelį, ramiai pažiūrėti rytines žinias ar paskaityti laikraštį, ilgiau pasivaikščioti parke su šunimi ar vaikais. Svarbiausia – neskubėti ir veikti tik tai, kas tikrai teikia džiaugsmą.

Antrą dieną metas aktyvesnei veiklai, leidžiančiai patirti daugiau nuotykių. Šiuo metu būtina pakeisti įprastą aplinką. Tam tinka dienos išvyka į gamtą, žygis dviračiais, maudynės ežere, pasiplaukiojimas baidarėmis upe, kelionė prie jūros, į kaimą ar pan. Šiuo metu neverta gailėti fizinių jėgų, svarbiausia, kad pailsėtų protas. Privalu atsiriboti nuo kasdienės aplinkos ir pagundų kibti į įvairius darbus.

Trečią dieną patartina vėl grįžti į įprastą aplinką. Tačiau nevalia užsiimti jokiais buities rūpesčiais. Verčiau išeiti į mieste vykstantį renginį, apsilankyti kine, nueiti į svečius pas bičiulius arba juos pasikviesti į savo namus. Diena turi būti įdomi, bet nevarginanti.

Ketvirta diena – pasiruošimas grįžti į darbą. Nerekomenduojama jokia pernelyg aktyvi veikla. Verčiau likti namuose arba ramiai pasivaikščioti. Galima apsilankyti pas kirpėją, SPA centre, baseine ar pan. Atpalaiduojančios procedūros suteiks jėgų naujiems darbams. Beje, vakarop derėtų pasidomėti, ko galite tikėtis grįžę į darbą, kokia ten situacija, kokie svarbiausi darbai laukia. Taip nepatirsite šoko ir galėsite lengviau susiplanuoti darbus.

Savaitės trukmės atostogos

Pirma–antra diena. Rekomenduojamas pasyvus poilsis ir fizinių jėgų atgavimas. Tinka bet kas: knygų skaitymas, filmų žiūrėjimas, pasivaikščiojimai gamtoje, bendravimas su draugais ir pan. Veikla priklauso nuo to, kaip stipriai pavargę esate. Geriausia tiesiog įsiklausyti į kūną ir daryti tai, ko trokšta širdis.

Trečia–penkta dienos. Metas semtis atostogų įspūdžių. Jų tikrai nerasite namuose, todėl patartina ruoštis trumpai kelionei. Laiko nedaug, todėl geriausia pasižvalgyti po gražiausius Lietuvos kampelius: pajūrį, nacionalinius parkus, muziejus, gamtos grožybes. Specialistai pataria išsirinkti vieną regioną, kuriame yra ką pamatyti ir ten praleisti šias kelias dienas. Svarbiausia iš anksto susidaryti planą, ką ketinate pamatyti ir kaip ten nuvykti. Jeigu blaškysitės iš vienos vietos į kitą, tiesiog pavargsite ir susinervinsite. Geriausia apsistoti kaimo sodyboje, jaukiame viešbutėlyje ir ramiai dairytis po apylinkes. Mėgstantys iššūkius gali rinktis nakvynę palapinėse. Jeigu turite daugiau lėšų, išsiruoškite į kruizą po Baltijos šalis ar aplankykite kokią nors artimą šalį – Lenkija su didingąja Krokuva būtų pats tas!

Šeštą dieną pats laikas grįžti į namus. Jūsų laukia draugai ir giminaičiai, trokštantys išgirsti patirtus įspūdžius. Kodėl nesuorganizavus smagaus pasisėdėjimo su artimais žmonėmis ir kartu nepasidžiaugus smagiomis atostogų akimirkomis?

Septintą dieną vėl reikėtų grįžti prie pasyvios veiklos. Geriausia tiesiog ilsėtis namuose ir pamažu ruoštis darbams.

Dviejų savaičių trukmės atostogos

Pirma–antra diena. Tinginiavimas, daug miego ir duoklė pomėgiams. Štai kaip jos turėtų atrodyti. Tačiau visiškai atsipalaiduoti nevalia, tam dar bus daug laiko. Metas krauti lagaminus ir ruoštis tikrajam atostogų iššūkiui.

Trečia–dešimta dienos. Lagaminai supakuoti vykstant pasižvalgyti po nematytus kraštus. Šįkart verčiau neapsiriboti Lietuva. Kur ir kaip keliauti – individualus pasirinkimas, priklausantis nuo charakterio, pomėgių ir finansinių galimybių. Drąsesni ir mėgstantys iššūkius gali vykti į pačių susiplanuotą kelionę automobiliu. Čia smagi draugų kompanija tiesiog privaloma. Mėgstantys komfortą turėtų išsirinkti kelionių organizatorių siūlomą išvyką. Patogiau nebūna – viskas apgalvota ir suplanuota. Visiškas atsipalaidavimas jūsų smegenims. Yra daug puikių savaitės trukmės kelionių. Kokią rinktis – poilsinę ar pažintinę – priklauso nuo poreikių. Jeigu jaučiatės pavargę fiziškai, verčiau pasilepinti tingiu poilsiu prie jūros. Jeigu dirbate protinį darbą, patartina vykti į pažintinę kelionę. Kojoms pavargti teks, bet mintyse neliks jokių rūpesčių, susijusių su darbais. Kuo šalies, į kurią vykstate, kultūra skirtingesnė, tuo jaučiamas didesnis atotrūkis nuo kasdienybės.

Vienuolikta–trylikta dienos. Grįžus iš kelionės nereikia tučtuojau nerti į pilką kasdienybę. Išsipakavus lagaminus ir iš jų dugno ištraukus artimiesiems parvežtas lauktuves, metas suorganizuoti susitikimą. Galite surengti netgi nedidelį vakarėlį. Jo metu galėsite pasidalinti atostogų įspūdžiais.

Keturiolikta diena. Paskutinę atostogų dieną geriausia praleisti ramiai su šeimos nariais ir susidėlioti visus būsimus darbus. Puiki mintis susisiekti su bendradarbiais ir išsiaiškinti, kas naujo įvyko darbovietėje, kol jūsų nebuvo. Taip psichologiškai pamažu grįšite į įprastą ritmą ir nesulauksite nemalonių staigmenų pirmą darbo dieną.

Įdomu

•  Britai, planuodami atostogas, per metus praleidžia apie 18 dienų, bet tik 6 dienas mėgaujasi atostogomis.

•  Psichologinių tyrimų metu paaiškėjo, kad atostogų laukimas daugeliui teikia didesnį džiaugsmą nei pačios atostogos.

•  Pastebėta, kad tie, kurie atostogauja du kartus per metus, rečiau serga sezonine depresija negu atostogaujantys tik sykį.

•  Apklausų metu paaiškėjo, kad daugiausia streso atostogaujant kelia atidėti skrydžiai, pamesti lagaminai ir prastas oras.

•  Penktadalis porų prisipažįsta, kad ginčijasi per kiekvienas atostogas. Dažniausiai pykčių priežastimi tampa nesutarimas, ką veikti bei kur ir ką valgyti.

•  Mažiausiai atostogaujanti tauta yra kinai. Jų kasmetinės apmokamos minimalios atostogos oficialiai trunka 10 dienų. Tačiau dauguma piliečių išnaudoja vos pusę atostogų laiko, nes bijo netekti darbo.

•  Tyrimų duomenimis, reguliariai atostogaujantys daug rečiau patiria širdies smūgį nei tie, kurie metai iš metų dirba be poilsio.

•  Pinigai, išleisti atostogoms, teikia daugiau laimės nei tie, už kuriuos įsigytas materialus turtas.

•  Vos po dienos ar dviejų poilsio 89 % žmonių jaučia sumažėjusią įtampą.

•  Labiausiai turistų lankoma šalis pasaulyje yra Prancūzija.

Autorius Jūratė Survilė