Ilgaamžiškumas – ne tik metų skaičius

Rodos, visi norime gyventi ilgai, prasmingai ir sąmoningai, tačiau ne visada paprasta to siekti. „Tinkamiausias laikas bet kokiems pokyčiams yra tada, kai tik pradedi apie juos galvoti“, – sako gydytoja, „Eglės sanatorijos“ Biorelaksacinių programų bei gydomosios programos „Longevity“ vadovė Gitana Lapinskaitė, sutikusi pasidalinti savo žiniomis apie jau daugiau nei dešimtmetį tyrinėjamą ilgaamžiškumo sritį.

– Gitana, jau daugiau nei dešimtmetį dirbate su ilgaamžiškumui skirtomis metodikomis ir produktais. Ką jums pačiai reiškia ilgaamžiškumas, sveikas amžėjimas – tai labiau fizinė ar emocinė būsena?

– Sveikas amžėjimas ir ilgaamžiškumas yra tiek fizinė, tiek emocinė būklė. Jos neatsiejamos. Kuri iš jų yra svarbesnė, priklauso nuo to, kaip žiūrime į žmogaus sveikatą apskritai. Fizinė būklė – tai biologinis ilgaamžiškumas, kuris apima organizmo funkcijų išlaikymą, pavyzdžiui, stiprų raumenyną, sveiką imunitetą, gerą medžiagų apykaitą. Kuo mažiau turim lėtinių ligų, tuo didesnė mūsų gyvenimo kokybė. Puikiai galima tą pamatuoti skaičiais: kraujospūdis, cholesterolis, gliukozės lygis ir t. t.

Emocinė būklė – tai mūsų psichologinis atsparumas, savirealizacija, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių kiekvieną dieną. Taip pat mūsų socialiniai ryšiai ir dvasinė sveikata yra labai stipriai susiję su ilgesne gyvenimo trukme. Ne paslaptis, kad vienatvė, depresija, motyvacijos stoka spartina mūsų senėjimo procesą. Ir Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimu, sveikata apima fizinę, psichinę ir socialinę gerovę. Todėl ilgaamžiškumas nėra vien tik kūno klausimas. Fizinė sveikata ilgainiui praranda vertę, jei nėra emocinio balanso ir gyvenimo prasmės.

– Esate sakiusi, kad norint ilgaamžiškumo neužtenka vien gyventi ilgai – reikia gyventi ir kokybiškai, o tam būtina stebėti savo įpročius ir atitinkamai juos koreguoti. Į kokius įpročius ir pasirinkimus siūlytumėte atkreipti dėmesį pirmiausiai? Ar pastebite tam tikras pasikartojančias klaidas, kurias daro dauguma žmonių?

– Tikrai taip, ilgaamžiškumas – kasdienių pasirinkimų ir įpročių rezultatas, o ne tik genetika ar atsitiktinumas. Pagrindiniai įpročiai, į kuriuos siūlau atkreipti dėmesį, yra keli. Pirma, mityba – geriau valgyti mažiau, bet kokybiškai, saugotis gliukozės kraujyje šuolių. Antra, reguliarus fizinis aktyvumas – svarbu tai daryti kasdien. Pastebėta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės po 30 metų amžiaus kiekvieną dešimtmetį gali prarasti 3–5 proc. raumenų masės. Sveikas 50-metis be poilsio turėtų padaryti keturiasdešimt pritūpimų. Taip pat kokybiškas miegas – reiktų eiti miegoti iki 22 val. Svarbus ir streso valdymas, emocinė sveikata – kvėpavimo pratimai, dėmesingas įsisąmoninimas arba atida (angl. mindfulness), meditacija – bet kas, kas padeda susitvarkyti su stresu. Kaip ir geri socialiniai ryšiai – šeima, draugai, bendruomenė, kuriai priklausome.

Visgi, net ir žinodami, kas naudinga mūsų sveikatai, ilgaamžiškumui, darome pasikartojančias klaidas, kurios ilgainiui pradeda kenkti gyvenimo trukmei ir kokybei.

– Kokios tos klaidos?

– Pavyzdžiui, įsivaizdavimas, kad ilgaamžiškumas priklauso tik nuo genetikos. Pastaruosius dvidešimt metų kalbama apie tai, kad genai lemia tik 25 proc. ilgaamžiškumo (ir viso kito, ko gauname su genais), o 75 proc. lieka gyvenimo būdui. Todėl pasakymas, kad „mano seneliai gyveno ilgai, vadinasi, ir aš gyvensiu“, nėra tiesa. Nesveikas gyvenimo būdas gerą genų dovaną labai greitai panaikina. Be to, kaip bebūtų gaila, daugelis iš mūsų yra linkę rūpestį gyvenimo kokybe atidėti vėlesniam laikui. Pavyzdžiui: „jau kai išeisiu į pensiją – turėsiu daugiau laiko ir pradėsiu sportuoti, tinkamai maitintis, daugiau ilsėsiuosi…“ Reikėtų žinoti, kad sveiki įpročiai veikia kumuliatyviai, todėl kuo anksčiau pradėsime, tuo ilgesnis ir stipresnis bus poveikis. Be to, negalėsite kompensuoti 30 metų žalingų įpročių per 3 mėnesius iki 60-ojo gimtadienio. (Šypsosi.)

Dar vienas įsitikinimas – „miegas tik silpniems, pamiegosim, kai numirsim“. Miegas yra ypač svarbus ilgaamžiškumui, nes jo metu vyksta daugybė regeneracijos procesų ir miego trūkumas provokuoja anksčiau pasireikšti daugelį ligų. Taip pat nėra gerai, kai stresas yra norma. Nuolatinis stresas sveikatai nepadeda, be to, fiziškai sendina ląsteles, o mes visi sudaryti iš ląstelių! Todėl ignoruoti stresą ir manyti, kad tai yra norma, – didelė problema. Dar vienas žalingas veiksnys – kai darbas tampa svarbesnis nei šeima ir draugai. Melas! Žmonės su tvirtais socialiniais ryšiais gyvena ilgiau ir laimingiau.

Galiausiai, klaidinga manyti, kad sveikas ir ilgas gyvenimas – tai sporto salė ir griežtos dietos. Svarbus ir emocinis balansas, ir buvimas tarp žmonių, ir nedideli kasdieniai sprendimai dėl savo ilgo ir kokybiško gyvenimo.

Jeigu neaišku, nuo ko pradėti, apsilankymas „Eglės sanatorijoje“, gydomojoje programoje „Longevity“, būtų puiki gerųjų įpročių formavimo pradžia. „Longevity“ programa skatina pažvelgti į savo gyvenimo būdą iš naujo – suteikia impulsą keisti kasdienius įpročius ir pasirinkimus, įvertinti savo organizmo būklę, sureguliuoti miego ritmą, įtraukti daugiau judėjimo, permąstyti mitybos principus. Tokie sąmoningi žingsniai tampa tvirtu pagrindu ne tik geresnei savijautai, bet ir ilgalaikei gyvenimo kokybei.

– Ką patartumėte tiems, kurie jaučia, kad „reikėtų kažką keisti“, bet vis atidėlioja? Ką dėl savo gyvenimo kokybės kiekvienas galėtume padaryti jau šiandien?

– Labai norėčiau patarti vieną vienintelį dalyką – nereikia daryti visko iškart, nereikia revoliucijos, nes pakliūsit į dar didesnį stresą. Pradėkit nuo vieno, bet sąmoningo žingsnio kasdien, pavyzdžiui, raskite laiko 5 minutes ramiai sąmoningai pakvėpuoti, sumažinkite buvimą telefone po 15 minučių kasdien, paskambinkit draugui, kuriam jau kurį laiką neskambinot, atsistokite nuo kėdės ir padarykit 10 pritūpimų. Sąmoningai, apie nieką kita negalvodami, išgerkite stiklinę vandens, užsirašykit visas mintis, kurios jus šiandien slegia.

Akivaizdu, kad gyvenimo kokybė gerėja ne nuo daug pastangų, o nuo daugiau sąmoningumo. Tinkamas laikas bet kokiems pokyčiams ar įpročiams yra tada, kai pradedi apie juos galvoti, todėl geriausias laikas ką nors pradėti yra DABAR.

„Eglės sanatorija“ – menas gyventi sveikai!

Daugiau informacijos ir rezervacija sanatorija.lt