Maisto švaistymo problema tampa vis aktualesnė pasaulyje, kai dėl klimato kaitos ir ekonominių veiksnių maisto kainos tik kyla, o kai kuriuose regionuose jo apskritai trūksta. Lietuvoje gyvename gana dėkingomis sąlygomis – čia dar neatėjo sausros, kokios vasaromis siaubia Australiją ar potvyniai, kurie jau vyksta centrinėje Europoje. Visgi susimąstyti apie savo įtaką klimato kaitai bei pradėti gyventi tvariau galime jau šiandien. Tuo labiau, kad tokiems įpročiams išsiugdyti gali prireikti šiek tiek laiko.

 

Išmetame maistą – išmetame pinigus IKI

 

Ar kada susimąstėte, kad išmesdami maistą, išmetate ir savo išleistus pinigus? Juk kai MAXIMA ar IKI akcijos suvilioja nusipirkti daugiau maisto, nei planavote, neretai vėliau šį maistą tenka išmesti. Nesvarbu, ar tai būtų vakarykščių pietų likučiai, kurie šiandien nebekelia apetito, ar sviesto gabaliukas, kurį pamiršote šaldytuve kiek per ilgai, o gal paskutinė duonos riekė, kuri ėmė ir supelijo. Išmesdami maistą, išmetame pinigus, tačiau taip pat „išmetame“ ar, tiksliau, iššvaistome resursus (energiją, vandenį), skirtą užauginti to produkto ingredientams, žmonių darbą (kartais ir kitame pasaulio krašte) bei, žinoma, savo pačių laiką, reikalingą produkto pirkimui, o dabar, kai jis sugedo, šaldytuvo valymui.

 

2022 m. duomenimis vidutiniškai per metus vienas lietuvis išmeta 60 kg maisto. Visoje Europos Sąjungoje išmetama apie 88 mln. tonų maisto. Palyginimui, 1 žmogus per metus suvalgo apie 680 kg maisto. Taigi 88 mln. tonų maisto per metus galėtų pamaitinti apie 30 mln. žmonių arba visus Graikijos, Portugalijos ir Švedijos gyventojus kartu sudėjus. O tai išties nemažai, ar ne?

 

Kaip išmesti mažiau maisto?

 

Ką galime padaryti savo namų virtuvėje, kokių priemonių imtis, kad išmetamo maisto mažėtų? Štai keli patarimai, kurie padėjo mums, tikimės, kad gali padėti ir jums:

 
  •  Aiški tvarka šaldytuve. Kai visada matai, ką turi šaldytuve, lengviau nepamiršti to suvalgyti ar pasirūpinti tuo produktu ir, pavyzdžiui, įdėti jį šaldiklį, jog nesugestų. Palaikyti tvarką šaldytuve gali padėti permatomi maisto laikymo konteineriai, etiketės, spalvoti lipdukai, datatorius – bet kas, kas jums padės prisiminti, ką turite ir kada tai buvo padėta į šaldytuvą. Be to, kai tiksliai žinosite, ką turite šaldytuve ar kiek vietos liko šaldiklyje, galėsite geriau įvertinti ar reikia įsigyti daugiau maisto, kai taikomos IKI akcijos, ar visgi galite palaukti kito išpardavimo.
  •  Išnaudokite šaldiklio galimybes! Išmetamo maisto dažnai būna daugiau, jei gyvenate vienas. Daugelis maisto pakuočių yra pritaikytos didesnei šeimai, todėl nusipirkus visą sumuštinių duoną gali būti sunku ją suvalgyti per kelias artimiausias dienas. Gera žinia, jog daugelį produktų, kurie greitai genda, galima užšaldyti šaldiklyje ir išsiimti tada, kai reikia. Duona, batonas, sumuštinių duona gali būti laikomi šaldiklyje o juos atšildyti galima per kelias minutes skrudintuvėje ar karšto oro gruzdintuvėje. Taip pat šaldiklyje galima laikyti sviestą, kokosų kremą ir panašius pagardus, bei įdėti juos į keptuvę ruošiant padažą tiesiai iš šaldiklio.
  •  Pasidarykite likučių gelbėjimo dieną. Jei planuojate savaitės / mėnesio meniu, būtinai bent kartą per savaitę nusimatykite dieną, kai nieko naujo negaminsite. Tą dieną valgykite per pastarąsias dienas šaldytuve susikaupusius patiekalų likučius ar sunaudokite ingredientus, kurių visų nesunaudojote pagrindiniam patiekalui gaminti. Naudoti šaldytuve likusius ingredientus gali būti ne tik būdas išvengti maisto išmetimo, bet ir atrasti naujus netikėtus skonių derinius.