Hormonus subalansuojančios dietos

Nauja teorija teigia, kad hormonus subalansuojančios dietos tikrai gali padėti numesti svorio. Parduodama daug papildų, padedančių įveikti šią problemą, bet kas slypi už šios nuostabios naujos prielaidos?

Norėdami atsakyti į šį klausimą, pirmiausia pažiūrėkime, kaip skirtingi hormonai veikia mūsų svorį. Kai kurie hormonai atlieka pagrindinį vaidmenį, reguliuojant medžiagų apykaitą, apetitą, riebalų kaupimąsi ir kūno svorį.

Skydliaukės hormonai

Skydliaukė reguliuoja beveik viską, įskaitant širdies ritmą ir mūsų medžiagų apykaitos efektyvumą. Hipertirozė nustatoma tada, kai skydliaukė yra pernelyg aktyvi, o tai gali sukelti greitą svorio augimą, taip pat nereguliarų širdies plakimą ir sumažėjusį kaulų tankį. Kita vertus, hipertirozė yra tada, kai skydliaukė nepakankamai aktyvi. Dėl to medžiagų apykaita gali sulėtėti ir augti svoris.

Skydliaukės atveju visiška tiesa, kad hormonų pusiausvyros atstatymas padės susigrąžinti normalų svorį, jei dėl hormonų reguliavimo sutrikimo numetėte ar priaugote keletą kilogramų. Daugelis veiksnių gali sukelti skydliaukės hormonų pokyčius, įskaitant lytinių hormonų disbalansą, infekcijas, jodo trūkumą (retai), vaistų terapiją, spindulinę terapiją ar genetiką. Skydliaukės simptomų diagnozavimas gali padėti tiems, kurie kenčia nuo nepaaiškinamų simptomų, todėl svarbu reguliariai tikrintis skydliaukės hormonus.

Dietos yra neveiksmingos, kai svorio priaugama dėl skydliaukės hormonų sutrikimų. Hormonų terapija ir operacija yra vienintelis būdas išgydyti skydliaukės sutrikimus.

Leptinas ir grelinas

Leptiną (sotumo hormoną) gamina riebalų ląstelės, o pagrindinė jo funkcija yra informuoti smegenis apie bet kokius kūno riebalų atsargų pokyčius. Jei kūno riebalų daugėja, leptinas siunčia signalą į smegenis, kad sumažintų apetitą, kad būtų išvengta riebalų pertekliaus kaupimosi. Kai mes netenkame riebalų, leptino kiekis sumažėja, o apetitas didėja, kad būtų išvengta riebalų praradimo.

Grelinas yra leptino priešingybė – alkio hormonas. Jis išskiriamas skrandyje ir siunčia signalus į smegenis, kada laikas vėl valgyti. Grelino lygis pakyla metant svorį, nes organizmas mano, kad turėtume valgyti daugiau ir sustabdyti svorio kritimą.

Mūsų organizmas bet koks riebalų praradimas, ypač greitas, atrodo kaip badavimas. Štai kodėl yra mechanizmų, tokių kaip leptinas ir grelinas, kurie neleidžia greitai prarasti riebalų atsargų, lėtindami medžiagų apykaitą ir didindami apetitą. Kūnas puikiai moka taupyti brangų kurą ir jo lengvai neapgausite, jei ilgai badausite (kitaip tariant, laikysitės dietos).

Klinikiniai tyrimai parodė, kad nei leptinas, nei grelinas nėra veiksmingi. Šiuolaikiniame moksle šių hormonų negalime kontroliuoti įvairiais būdais, išskyrus valgymą, kai esame alkani, ir pernelyg drastiškai nesumažindami kalorijų suvartojimo, kad organizmas nepagalvotų, jog tai yra nepaprastoji padėtis.

Insulinas

Šis hormonas išsiskiria padidėjus cukraus kiekiui kraujyje, dažniausiai po valgio. Jis sumažina cukraus kiekį kraujyje po valgio ir padeda kaupti gliukozę kaip energijos šaltinį organizme. Didžiulė klaidinga nuomonė, kurią ir toliau propaguoja dietų pramonė, yra ta, kad dėl angliavandenių (gliukozės) kiekio dietoje padidėja insulino kiekis, todėl insulino gamyba skatina daugiau gliukozės kaupti riebaluose, todėl reikia valgyti mažiau riebalų turintų maistą. Tai netiesa, nes bet koks energijos šaltinis gali būti kaupiamas kaip riebalai, jei jo suvartojama per daug.

Insulinas tiesiog atlieka savo darbą, padeda skaidyti gliukozę ir panaudoti ją organizme. Tai, kad po valgio, kuriame gausu angliavandenių, pasigamina daugiau insulino, reiškia tik tai, kad esate sveikas ir nesergate diabetu.

Jei nesergate diabetu ir nėra nustatyta priešdiabetinė būklė, neturėtumėte jaudintis dėl insulino lygio. Kad išsiaiškintumėte, ar turite problemų su insulinu ir gliukoze, jūsų sveikatos priežiūros tiekėjas turėtų reguliariai tikrinti gliukozės lygį nevalgius. Matuoti cukraus kiekį visą dieną, nebent sergate diabetu, yra didžiulis energijos ir pinigų švaistymas.