Žmonija atsirado ties pusiauju. Didžiąją dalį savo gyvenimo praleisdavo lauke, leisdami odai pasigaminti didelį kiekį vitamino D. Prieš maždaug 50000 metų mūsų protėviai migravo į šiaurines pasaulio dalis, kur saulės šviesa nėra tokia intensyvi. Tačiau jiems šio vitamino D trūkumą kompensavo riebi žuvis. Vitamino D stygius tapo problema tik XVIII amžiuje, po pramonės perversmo. Tada žmonės visą dieną praleisdavo dirbdami uždarose patalpose, dangų dengė tankūs fabrikų išmetamų į orą teršalų debesys. Dėl ligos atsirasdavo įvairių, sunkių ir skausmingų skeleto deformacijų. 1930 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo nuspręsta papildyti pieną vitaminu D. Ši naujovė davė daug naudos – naujų rachito atvejų labai sumažėjo. Tačiau dabar žmonės vis dažniau renkasi ne pieną, o sultis ir gaiviuosius vandenis, todėl ligos grėsmė išlieka pakankamai didelė.

 

vitaminas

Anot kai kurių tyrimų, beveik pusė pasaulio gyventojų kenčia nuo vitamino D stygiaus. Tai labai didelį nerimą kelianti žinia, nes vitamino trūkumas siejamas su didesne vėžio, širdies ligų, diabeto, išsėtinės sklerozės, tuberkuliozės, depresijos rizika. Be to, dėl šio mikroelemento trūkumo kaulai tampa trapūs, dažnai puola peršalimo infekcijos.

 

Vitaminas D priklauso steroidams, todėl jis veikia skirtingus genus skirtinguose organizmo audiniuose. Odos sluoksniuose besigaminantis vitaminas D suaktyvina nuo 1000 iki 21000 aktyvių genų žmogaus genome. Jeigu genas yra smegenyse, vitaminas D veikia jose. Jeigu genas yra širdyje, vitaminas veikia ją. Žmogaus organizmui reikia vitamino D, kad galėtų normaliai funkcionuoti.

 

2014 metų lapkričio mėnesį buvo publikuotas tyrimas, kuriame beveik 40 metų buvo analizuoti daugiau nei 95000 dalyvių kraujo mėginiai. Tų, kurių kraujyje buvo mažesnė vitamino D koncentracija, mirtingumas buvo 30 % didesnis ir 40 % didesnė rizika mirti nuo vėžio. Ir ankstesniuose tyrimuose buvo pastebėtas didesnis mirtingumas, kai vitamino D koncentracija kraujyje sumažėjusi ilgą laiką. Tačiau iki šiol nebuvo manoma, kad jo įtaka tokia didžiulė.

 

Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė. Turbūt todėl mikroelementas neretai vadinamas tiesiog saulės vitaminu. Jis susidaro odoje. Kiek reikės saulės šviesos sintetinti vitaminą D, priklauso nuo daugybės dalykų: žmogaus amžiaus, odos spalvos, saulės ryškumo ir tam tikrų ligų. Bėgant metams vitamino D odoje mažėja. Žmonėms, kurių oda tamsesnė, reikia daugiau laiko praleisti saulės šviesoje, kad pasigamintų pakankamas vitamino D kiekis. Ypač tai svarbu žiemą, kai daug ūkanotų dienų ir pati dienos trukmė yra vos kelios valandos.

 

Šiandieniniame pasaulyje vis daugiau žmonių kasdien naudoja kosmetikos priemones, saugančias nuo ultravioletinių spindulių, darančių didelę žalą odai. Tačiau šios priemonės tarsi sukuria barjerą ir oda nebegali gaminti vitamino D. Buvo atliktas tyrimas, kad teisingai naudojant priemones su 15 SPF saulės filtru, vitamino D sintetinimas odoje sumažėja net 99 %.

 

Be saulės, šiek tiek vitamino D galima gauti iš tam tikrų maisto produktų. Jų suvartojimą trumpomis, niūriomis ir apsiniaukusiomis dienomis galima padidinti. Vitamino D yra kiaušiniuose (ypač tryniuose), riebioje žuvyje (lašišoje, skumbrėje, tune), pieno produktuose, grybuose. Šiuo mikroelementu dirbtinai papildomi įvairūs pusfabrikačiai: grūdų dribsniai ir duonos gaminiai.

 

Nėra vienintelės rekomendacijos, kiek vitamino D per dieną reikėtų gauti. Jo poreikį galima nustatyti tik individualiai. Suaugusiam žmogui rekomenduojama vitamino D norma yra 5 mg. Nors vitamino D trūkumas žmonių organizmuose tampa beveik globaline problema, jo taip pat galima ir perdozuoti. Paprastai perdozuoja tie, kurie priversti dėl ligos, nepakankamos mitybos ar kitų priežasčių, nuolatos vartoti vitamino D maisto papildus. Pavartojus per didelį kiekį mikroelemento, gali pasireikšti tokie simptomai: pykinimas, vėmimas, silpnumas, dehidratacija, vidurių užkietėjimas, blogas apetitas.