Dalijamės namais su keturkojais bičiuliais, mat šie yra puikūs draugai, greitai tampantys visateisiais šeimos nariais. Be ištikimos draugystės gauname dar vieną didžiulį pliusą – teigiamą poveikį sveikatai. Net mokslininkai neabejoja, kad gyvūnai turi gydančių galių.

 

gyvunai

Šunys – patys geriausi treneriai

 

Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, šunų augintojai pas gydytojus lankosi maždaug 30 % rečiau nei augintinio neturintys jų bendraamžiai. Tai nėra atsitiktinumas, mat įrodyta, jog šie augintiniai šeimininkų sveikatai suteikia visokeriopą naudą. Visų pirma, jie yra puikūs treneriai, priverčiantys kasdien judėti. Nori to ar ne, keturkojų šeimininkai priversti bent du kartus per dieną išeiti pasivaikščioti. Sveikatos apsaugos specialistai rekomenduoja fizine veikla užsiimti bent 2,5 val. per savaitę, o šunų augintojai dažniausiai gerokai viršija šią normą. Nieko keisto, kad jie rečiau nei bendra populiacija susiduria su antsvoriu bei jo sukeltomis sveikatos problemomis. Norėdami įrodyti šį teigiamą poveikį sveikatai mokslininkai atliko eksperimentą su grupe savanorių. Pastarieji neturėjo šuns, tačiau 5 kartus per dieną keliaudavo į gyvūnų globos namus, kur apie pusvalandį išeidavo pasivaikščioti su beglobiais. Po metų šie žmonės buvo netekę vidutiniškai po 6,5 kg antsvorio, nors nekeitė mitybos ir gyvensenos įpročių, papildomai nesportavo. Fizinis aktyvumas reikšmingas ne tik svorio kontrolei, bet ir gerai širdies bei kraujagyslių būklei. Australų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šunų augintojai turi žemesnį blogojo cholesterolio lygį kraujyje, rečiau kenčia nuo hipertenzijos, negu gyvūnų neturintys asmenys. Šunų auginimas mažina infarkto riziką ir net jam ištikus didina tikimybę pasveikti.

 

Be teigiamo fizinio poveikio šunys dar yra ir puikūs psichoterapeutai. Apklausos atskleidžia, kad juos auginantys žmonės rečiau jaučiasi vieniši, mažiau kamuoja bloga nuotaika, net susidūrę su stresinėmis situacijomis greičiau nusiramina. Įrodyta, kad vos kelias minutes pabendravus su šunimi žmogaus kraujyje pastebimai padidėja laimės hormonų serotonino ir dopamino koncentracija. Maža to, šunys pagerina socialinį gyvenimą. Įrodyta, kad šunų augintojai pažintis mezga apie 40 % lengviau negu augintinių neturintys asmenys. Greičiausiai dėl to, kad 80 % šunis vedžiojančių žmonių pasikalba tarpusavyje arba juos užkalbina jų augintiniu susižavėję praeiviai.

 

Murkiančios gyduolės

 

Apie kačių gydomąjį poveikį sklando legendos. Tikima, kad jos intuityviai jaučia, kuri žmogaus kūno vieta negaluoja ir stengiasi ten glaustis bei taip gydo. Dar daugiau – murklės esą nujaučia net artėjančią mirtį. Tą liudija maždaug prieš dešimtmetį Naujoje Anglijoje nutikusi istorija su katinu, vardu Oskaras. Šis gyveno slaugos namuose, kuriuose mirtis buvo dažnas svečias. Neįtikėtina, bet katinas 98 % tikslumu išprognozuodavo, kuris pacientas išeis. Jis atsitūpdavo ant jo lovos ir nesitraukdavo iki paskutinės akimirkos – net varomas likdavo vietoje. Įprastai iki mirties būdavo likusios kelios valandos. Katinas teisingai išpranašavo mažiausiai 25 mirtis. Šį fenomeną tyrinėjo net mokslininkai, kurie padarė išvadą, jog greičiausiai murklys užuosdavo specifinį kvapą, mat mirštančiojo organizmas išskiria tam tikrų cheminių medžiagų.

 

Kalbant apie gydančias kačių galias, daugiausiai dėmesio skiriama jų murkimui. Jo dažnis yra 25–150 Hz, o būtent tokios garsinės vibracijos turi gydomųjų savybių: didina kaulų tankį, gerina sąnarių mobilumą, raumenų tonusą, padeda greičiau atsigauti po įvairių ligų, sparčiau gyti žaizdoms, stabilizuoja nervų sistemą, slopina skausmą, teigiamai veikia širdį ir kraujotaką. Tad nieko keisto, kad murkimas daugumą veikia raminamai, atpalaiduoja, net padeda užmigti. Įrodyta, kad kačių augintojai rečiau susiduria su įvairiais sveikatos negalavimais, geriau miega ir turi 40 % mažesnę riziką patirti infarktą. Katės murkdamos ir pačios nusiramina bei gydosi – murkia ne tik būdamos laimingos, bet ir sunkiai sirgdamos, patirdamos didžiulį stresą, diskomfortą.

 

Psichoterapeutai delfinai

 

Gydančių galių turi ne tik naminiai, bet ir laukiniai gyvūnai. Bene dažniausiai iš tokių terapijoms naudojami delfinai. Dauguma žmonių sako, kad šie gyvūnai labai žavūs, draugiški ir turi magišką trauką. Labai dažnai delfinai pasitelkiami vaikų terapijai, taip pat žmonėms, kurie turi neurologinių bei psichologinių problemų. Moksliniai tyrimai rodo, kad bendravimas su delfinais ne tik gerina nuotaiką, slopina stresą, bet ir gerina kognityvines funkcijas: padeda lengviau koncentruoti dėmesį, stiprina atmintį, gerina naujos informacijos įsisavinimą, stiprina komunikacinius gebėjimus. Lesterio universiteto (Anglija) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad delfinų terapija naudinga net gydant depresiją. Atliktas eksperimentas su 130 šia liga sergančių pacientų. Pusė jų kasdien plaukiojo su delfinais, kiti tai darė vieni. Nors ir vieni, ir kiti vos po poros savaičių jautė pagerėjimą, bet žymesnis buvo grupėje, plaukiojusiose su delfinais. Visi šios grupės nariai baigė vartoti antidepresantus keliomis savaitėmis anksčiau, negu buvo paskirta gydytojo. Tyrėjai mano, kad delfinų teigiamas poveikis juntamas ne tik dėl malonaus bendravimo su jais, bet ir dėl teigiamo jų skleidžiamų ultragarsų poveikio.

 

Ligų pranašės žiurkės

 

Vieni gyvūnai padeda gydyti įvairius negalavimus, o kiti – juos iš anksto diagnozuoti. Prie pastarųjų galima priskirti žiurkes. Tyrimai atskleidžia, kad jos puikiai identifikuoja ligas vien pagal kvapą. Tanzanijoje atliktas eksperimentas su grupe vaikų, kurių dalis sirgo tuberkulioze. Vien pagal jų skreplių kvapą žiurkės sugebėjo 68 % tikslumu identifikuoti, kurie yra sveiki, o kurie serga. Šis tikslumas didesnis negu atliekant laboratorinį tepinėlio testą, ypač Afrikoje, kur jų kokybė abejotina. Laiku diagnozuoti tuberkuliozę (kaip ir daugumą kitų ligų) itin svarbu, nes laiku paskirtas gydymas mažina komplikacijų, sykiu ir mirties riziką. Ką jau kalbėti apie infekcijos plitimą visuomenėje. Taigi žiurkės galėtų būti naudojamos ne tik laboratoriniams tyrimams, bet ir kaip įrankis, padedantis laiku atpažinti klastingas ligas.

 

Magiškos galios

 

Gyvūnų gydančiomis galiomis žmonės tikėjo nuo seniausių laikų. Manyta, kad teigiamą poveikį daro ne tik tiesioginis bendravimas su tam tikru gyvūnu, bet ir kokios nors jo dalies turėjimas. Neatsitiktinai šamanai apsigobdavo sumedžiotų gyvūnų kailiais. Šiandien teigiama, esą pakanka šalia turėti reikiamo gyvūno skulptūrėlę, paveikslėlį, jo formos papuošalą ar kitą daiktą – vien per jį plūs teigiama gyvūno energija, stiprinanti fizinę bei psichinę sveikatą. Štai keletas stipriausių gydančių galių turinčių gyvūnijos karalystės atstovų.

 

Lokys. Gerina inkstų darbą. Suteikia fizinės ir dvasinės ištvermės. Padeda išvengti traumų ir kitų nemalonių nutikimų bei skatina rūpintis sveikata.

 

Elnias. Teigiamai veikia moterų sveikatą. Grąžina vidinę ramybę, harmonizuoja nervų sistemos veiklą.

 

Barsukas. Stiprina imuninę sistemą ir visą organizmą. Padeda greičiau pasveikti susirgus. Gerina kognityvines funkcijas. Suteikia pasitikėjimo savimi.

 

Kurmis. Stiprina nusilpusias jusles. Padeda atrasti vidinės stiprybės.

 

Triušis. Skatina fizinį aktyvumą. Padeda įveikti baimes. Nuveja depresyvias mintis.

 

Šikšnosparnis. Ilgina gyvenimo trukmę. Padeda atgauti jėgas po sunkių ligų. Saugo kelionėse nuo nelaimių.

 

Erelis. Harmonizuoja vidinę būseną. Suteikia stiprybės.

 

Gervė. Ilgina gyvenimą. Teigiamai veikia psichinę sveikatą, smegenis. Stiprina kognityvines funkcijas, ypač dėmesio koncentraciją.

 

Pelėda. Gerina regą, protines funkcijas. Padeda įveikti baimes, nerimą.

 

Skruzdė. Skatina fizinį aktyvumą, suteikia ištvermės. Rekomenduojama besimokantiems ir dirbantiems sunkų protinį darbą.

 

Bitė. Stiprina vaisingumą, imuninę sistemą. Didina produktyvumą, gerina nuotaiką ir skatina optimizmą.

 

Specialistės komentaras

Asmeninio ugdymo trenerė, parapsichologė Elona Petkelienė

 

Gyvūnai – mūsų mažieji draugai. Neatsitiktinai filmuke ,,Mauglis“ skamba žodžiai: ,,Aš ir tu – mes vieno kraujo…“ Ypač stiprus tarpusavio ryšys užsimezga tarp šeimininko ir laikomo gyvūno. Mažieji draugai puikiai jaučia mūsų nuotaikas, fizinę ir energinę būsenas. Keturkojis pajunta grįžtantį šeimininką ir šiam dar neatvėrus durų puola pasitikti, užuot saldžiai snaudęs. Tai paaiškinama tuo, kad kiekvienas žmogus bei gyvūnas yra ir generuojantis, ir priimantis įvairius energijos virpesius. Gyvūno ir jo šeimininko virpesiai rezonuoja, t. y. susiderina. Dėl šių virpesių gyvūnas jaučia, ar žmogus gerai jaučiasi. Jeigu šis sunegaluoja, jausdamas kitus virpesių dažnius gyvūnas stengiasi šeimininkui padėti – prisiglaudžia ar atsigula ant skaudamos vietos. Taip elgiasi ir katės, ir šunys. Pastebėta, kad gyvūnas tarsi pasiima šeimininko ligą. Tai ypač būdinga esant sunkioms, pvz., onkologinėms, ligoms. Mokslininkai pastebi, kad šunys tarsi užuodžia onkologinius susirgimus. Žinomas ne vienas atvejis, kai vėžiu susirgęs žmogus pasveiksta, bet nuo jo nugaišta laikomas šuo. Be abejo, galima sakyti, kad tai tėra atsitiktinumas ar sutapimas: sėkmingas gydymas užtikrino pasveikimą, o vargšas gyvūnas nebuvo gydomas, nes jam laiku nediagnozuota liga. Visgi atsitiktinumų nebūna, netikėtų sutapimų – taip pat. Tai, kad gyvūnai jaučia sveikatos būklę, įrodo ir žinia, jog Helsinkio (Suomija) oro uoste atpažįstant COVID-19 pacientus su pareigūnais kartu dirba šunys. Jie tiesiogiai žmonių neuosto – keturkojams pateikiami paimti odos tepinėliai.

 

Kodėl gyvūnai apdovanoti tokiomis galiomis, atsakyti sunku. Tai ne tik keleriopai geresnė uoslė, leidžianti užuosti specifinį odos kvapą dėl biocheminių pokyčių žmogaus organizme, bet ir tam tikrų virpesių pajauta. Pagal pasikeitusius aplinkos virpesius gyvūnai jaučia ir besiartinančias gamtos stichijas bei kataklizmus: žemės drebėjimus, tornadus, cunamius, Saulės užtemimus. Keturkojai, net akvariumų žuvytės gerokai prieš nelaimę ima blaškytis, nerimauja, šunys kaukia. Taip tarsi bando įspėti žmones, o prieš pat nelaimę nuščiūva, lyg susitaikydami su blogos baigties neišvengiamumu. Nelaimės nuojauta būdinga ir žmonėms, ir gyvūnams. Taip visata bando mus apsaugoti. Žmonėstaip pat turi gydančių galių, tik gyvūnų jos pripažįstamos, o dėl žmonių vis dar abejojama. Terapijoms naudojami tie gyvūnai, kurie dažni žmogaus aplinkoje (šunys, katės, triušiai, žirgai, alpakos ir kt.) ar artimi žmogaus intelektui (pvz., delfinai). Paukščiai naudojami rečiau, tačiau jų teigiamas poveikis neabejotinas. Jie ypač rekomenduojami senjorams, demencija ir Alzheimeriu sergantiems asmenims.

 

Kalbant apie gyvūnų gydančias galias, ypatingą dėmesį reikėtų skirti katėms. Jos – kosminės energijos laidininkės, į namus pritraukiančios energijas, prisidedančias prie namiškių klestėjimo. Jų 20–50 Hz dažniu skleidžiamos vibracijos nepalyginamos su jokiu kitu gyviu. Tai magiški padarai. L. Carroll knygoje ,,Alisa stebuklų šalyje“ neatsitiktinai rašoma apie nepaprastą Češyro katiną, galėjusį kalbėti. Katės turi gebėjimą staiga pranykti ir atsidurti kitoje vietoje, pastebėti žmogaus akiai nematomus įvairaus energinio tankio darinius. Ypač stipria energetika pasižymi juodakailės murklės. Jos apipintos neteisingais prietarais, jų be reikalo bijoma. Juodos, rusvakailės ir trispalvės katės išsiskiria nepaprastu gebėjimu diagnozuoti šeimininko susirgimus. Jos tiksliai jaučia, kurioje vietoje yra energetinis pažeidimas, energijos sumažėjimas. Juodos katės, rezonuodamos su šeimininko energiniais virpesiais, harmonizuoja aplinką. Kai reikia, sukuria ją tinkamą įvairiems energiniams ritualams. Todėl nuo seno jos yra magų ir būrėjų palydovės. Ypač geros pagalbininkės – atklydusios ar išgelbėtos rainės. Jos pasižymi išskirtine meile ir atsidavimu. Didelė blogybė yra nuskriausti katę ar jos jauniklius. Tokį žmogų ims lydėti finansiniai sunkumai, santykių problemos.

 

Įdomu

 
  • Įrodyta, kad šunų seilėse yra baltymų, kurie dvigubai spartina žaizdų gijimą.
  • Malaizijos duobagalvės gyvatės nuoduose yra baltymų, kurie mažina krešulių susidarymo riziką ir padeda gydyti infarkto ištiktus pacientus.
  • Kūdikiai, kurie pirmus šešis gyvenimo mėnesius auga namuose, kuriuose yra augintinių, turi gerokai mažesnę alergijų bei astmos riziką. Taip pat tokie mažyliai pirmais gyvenimo metais rečiau pasigauna peršalimą bei kitų infekcinių ligų.
  • Įrodyta, kad keturkojai bičiuliai gali iš žmogaus prakaito kvapo nustatyti cukraus kiekį organizme, pagal ką galima vertinti riziką susirgti cukriniu diabetu.
  • Delfinų terapija naudinga sergantiems cukriniu diabetu, nes leidžia sumažinti insulino dozes.
  • Paprastojo dygliaryklio audiniuose yra medžiagų, galinčių įveikti net mirtinus virusus, kurių neveikia net galingiausi vaistai.
  • Augintinių turintys žmonės gyvena vidutiniškai 5 metais ilgiau negu jų neturintys.
  • Pilkieji smėlrausiai neserga vėžiu, nes jų organizmas gamina medžiagą HMW HA, neleidžiančią formuotis augliams. Tikimasi, ką ją ateityje bus galima pritaikyti ir žmonėms.