Gyvenimą trumpinančios miesto aplinkos ypatybės
2020-03-03 09:39Daugelis žmonių nepakankamai įvertina triukšmo poveikį sveikatai. Nuolatinis liūdesys ir verksmas sutrumpina žmogaus gyvenimą vidutiniškai trejais metais – tai yra Europos gydytojų duomenys. Yra daugybė tyrimų, įrodančių tylos higienos palaikymo svarbą. Pavyzdžiui, kuo arčiau oro uosto gyvenate, tuo didesnė senatvinės demencijos rizika. Ar jūsų šuo ar sutuoktinis naktį knarkia? Tuomet didesnė Alzheimerio atsiradimo rizika. Gyvenate šalia greitkelio? Nenustebkite išgirdę diagnozę – neurosensorinis prikurtimas.
Kitas triukšmo šaltinis yra žmonių riksmai. Mokslininkai teigia: reguliariai susidurdami su nesivaldančiais žmonėmis, mes rizikuojame savo gyvybe. Mūsų smegenys bijo rėkimo ir dažnai nesupranta, kaip į jį reaguoti. Tad jei viršininkas, namiškiai ar praeiviai nuolat kelia balsą, jums garantuotai atsiras depresija, fobijų, klausos problemų, miego sutrikimų.
Paprastai, jei žmogus dažnai verkia, jo gyvenimas kupinas lėtinių negandų ir sunkumų. Mes stengiamės išspręsti problemas, kurios atsirado namuose. Mes nešame problemas namo, kurios atsirado darbe. Taip atsitinka, kai kolega (nesvarbu, ar jis vadovas, pavaldinys ar lygiavertis darbuotojas), dar nebandė niekuo kaltinti, bet jau sušuko. Galbūt rėkiančio žmogaus akyse jūs atrodote, kaip kažkoks jam artimas žmogus. Arba kaip praeivis, kuris užmynė ant kojos autobuse. Tik tas, kuris rėkia ir žino, kokias asociacijas jam kelia asmuo, ant kurio norisi išsilieti, o greičiausiai jūs tiesiog pasitaikėte ne laiku ir ne vietoje.
Beveik visi žmonės, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pradeda rėkti. Tai yra žmogiška savybė, nereikia to neigti. Tačiau kartais būna, kad žmogus tai daro visą laiką. Jis gali nė iš šio nei iš to pradėti šaukti darbe, gatvėje, autobuse, taksi. Kas jį pykdo? Kodėl jis taip elgiasi? Ką šaukimas išprovokuoja – gėdą, sąžinės priekaištus ar nieko? Riksmą visada sukelia emocinė būsena. Problema ta, kad kai žmogus pyksta, jis pradeda kelti balsą. Savo oponentą jis suvokia kaip skriaudėją, kuris visais įmanomais būdais stengiasi jį pažeminti.
Klausos problemos yra pirmas dalykas, kurio galima tikėtis, nuolat būnant vadinamojo akustinio diskomforto arba triukšmo taršos vietose. Pasaulio didmiesčiuose daug vietų, kur triukšmo lygis viršija didžiausią leistiną koncentraciją (20 – 30 dB).
Dažniau nei kiti, darbingo amžiaus žmonės yra linkę į klausos praradimą. Rizikos grupei priklauso tie, kurie gyvena šalia judraus eismo greitkelių (name, esančiame prie kelio, kuriame triukšmo lygis siekia 70 dB; tai yra trečdaliu didesnė nei leistina triukšmo norma) arba dirba triukšmingose įmonėse (elektrinėse, kompresorių stotyse, metalurgijos gamyklose, kur triukšmo lygis siekia net 100 dB).
Net sveikiems žmonėms, ypač gyvenantiems dideliuose miestuose, reikėtų pasitikrinti klausą bent kartą per trejus metus ir atlikti audiometrijos tyrimą. Jei klausos sutrikimas jau nustatytas arba, jei esate vyresnis nei 50 metų, toks tyrimas turėtų būti atliekamas kasmet.
Deja, žmonės greitai pripranta prie nuolatinio triukšmo gamykloje ar už lango, nors jis yra ypač pavojingas. Manoma, kad monotoniškas arba, kaip specialistai vadina, „baltasis“ triukšmas yra labai kenksmingas. Taigi, jei esate įpratę prie pravažiuojančių sunkvežimių keliamo triukšmo už lango, tai nereiškia, kad nėra jokios grėsmės jūsų sveikatai. Iš tiesų, jei sprogimas jus pažadintų naktį, susinervintumėte, bet netrukus pamirštumėte išgąstį ir vėl užmigtumėte. Tačiau, kai žmogus nereaguoja į nuolatinį triukšmą, pasąmonės lygyje kaupiasi dirglumas, susierzinimas, o tada staiga išsiverčia agresija. Arba netgi tampa širdies priepuolio, insulto, hipertenzijos, diabeto priežastimi.